KONFLIKTŲ STUDIJŲ PAGRINDAI

1. KONFLIKTŲ STUDIJŲ PAGRINDAI Paskaitos studentams Parengė Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Valdymo teorijos katedros lektorė Daiva Račelytė

2. Bendrieji konflikto studijų pagrindų kurso tikslai: • Supažindinti su konfliktų sprendimo mokslo pagrindais. • Supažindinti su šiuolaikinėmis konfliktų sprendimo mokslo tendencijomis. • Suteikti studentams teorinių žinių apie įvairaus pobūdžio konfliktus. • Ugdyti gebėjimus analizuoti konfliktą, suprasti jo priežastis ir eigą. • Supažindinti su konfliktų valdymo ir sprendimo veikla pasaulyje ir Lietuvoje. • Padėti įsisąmoninti savo požiūrį ir reagavimą į konfliktą. • Lavinti konstruktyvius konflikto sprendimo įgūdžius. • Dalintis tarpusavyje su kitais studentais savo patirtimi, kaip reaguoti į konfliktus, išsakyti naujas idėjas, sužinoti kitų žmonių reakcijas.

3. Kurso turinys • Konflikto studijų objektas, tikslai, uždaviniai. Konfliktų klasifikavimas, konfliktų tipai. • Mokslų apie konfliktą raida ir šiuolaikinis konfliktų sprendimo mokslas. • Konfliktų priežastys, eiga, pasekmės. • Konfliktų sprendimas ir valdymas. • Teisiniai ir alternatyvūs konflikto sprendimo būdai. • Tarpasmeniniai konfliktai. • Organizaciniai konfliktai. • Neišsprendžiami ir sunkiai sprendžiami konfliktai. • Konfliktų sprendimo ir valdymo praktika Lietuvoje ir kitose šalyse. • Konfliktų sprendimo kultūra bei jos ugdymas.

4. Konfliktas Elgesys Požiūris Konfliktų abėcėlė 1

5. Visada yra dvi perspektyvos: • Kaip konfliktuojantys žmonės tai mato • Kaip “trečioji šalis” – analitikai, tarpininkai, padedantys žmonės tai mato Atsiminkite ! • Konfliktas priklauso tiems, kas konfliktuoja arba yra įtraukti į jį, o ne trečiosioms šalims. • Tai taip pat taikoma sprendimams.

6. Konfliktas • Konfliktas yra nesutarimas ar nesuderinamumas. Plačiausia prasme konfliktas yra neatskiriama socialinės sąveikos dalis, tai yra bendras socialinis reiškinys, apimantis individus, visuomenes, valstybes, jų grupes. (Dictionary of Conflict Resolution, 1999, p.113).

7. Žodis „konfliktas“ gali nurodyti ir procesą, ir būseną. • Dažniausiai konfliktu vadinamas dalyvių sąveikos procesas, nesutarimo, ginčų, priešiškumo veikla. Konfliktas reiškia kovą dėl vertybių, resursų, galios statuso varžybas. Tarpasmeninis konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu tarp dviejų ar daugiau asmenų (tarp asmens ir grupės, tarp grupių) vyksta priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar tikslo siekimo būdų susidūrimas (Suslavičius, 2006, p.216-217). • Rečiau konfliktu vadinama nesuderinamumo ar disharmonijos būsena. Konfliktą galima apibūdinti kaip suvokiamą tikslų, idėjų ir veiksmų nesuderinamumą. Socialiniai psichologai Rubin, Pruitt ir Kim (2001) nurodo, kad konfliktas – tai suvokiamas interesų išsiskyrimas ir šalių įsitikinimas, kad tuo pačiu metu egzistuojantys jų siekiai negali būti įgyvendinti. Net ir tuomet, kai tik viena pusė mano, kad jos ir kitų interesai yra nesuderinami, kyla nesutarimai, o dalyvių elgesį lemia jų požiūris į situaciją.

8. Konfliktui būtinos: • Bent dvi dalyvaujančios šalys • Dviejų polių buvimas • Aktyvumas

10. TYRIMŲ KRYPTYS • PAČIŲ KONFLIKTŲ TYRIMAS • TAIKOS SUSITARIMŲ SIEKIMO TYRIMAS (ŠALIŲ VEIKLA, KARO VEIKSMŲ REZULTATAI, PREVENCINĖS PRIEMONĖS)

11. TYRIMŲ LYGIAI: • FILOSOFINIS SOCIALINIS (TEORINĖS BENDROSIOS KONFLIKTO TENDENCIJOS MAKROLYGYJE) • ORGANIZACINIS SOCIOLOGINIS IR PSICHOLOGINIS (KONFLIKTŲ GRUPĖSE, ORGANIZACIJOSE PRIEŽASTYS, DINAMIKA) • INDIVIDUALUS PSICHOLOGINIS (PSICHOFIZINĖS IR PSICHOLOGINĖS ŽMONIŲ SAVYBĖS IR YPATYBĖS, ELGESYS KONFLIKTUOSE)

12. TEIGIAMOS KONFLIKTO FUNKCIJOS • SAVO JĖGŲ IŠBANDYMAS • OPONENTO GALIMYBIŲ IŠSIAIŠKINIMAS • KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ GALIOS PALYGINIMAS • EMOCIJŲ ATPALAIDAVIMAS, ĮTAMPOS TARP KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ IŠKROVA, KAI IŠLAIKOMI SANTYKIAI • GRUPIŲ RIBŲ BEI TAPATUMO PALAIKYMAS • ASMENINIO TAPATUMO KŪRIMAS BEI STIPRINIMAS • GRUPĖS STABILIZAVIMAS IR VIENIJIMAS • GRUPĖS SUTELKTUMAS, ENERGIJOS MOBILIZAVIMAS IŠORINIAMS SUNKUMAMS ĮVEIKTI • NAUJOVIŲ, POKYČIŲ IR RAIDOS SKATINIMAS • NORMŲ KŪRIMAS, NAUJŲ TAISYKLIŲ, ELGESIO FORMŲ ATSIRADIMAS • ASOCIACIJŲ IR KOALICIJŲ SUKŪRIMAS • PROBLEMŲ ATSKLEIDIMAS • DOMĖJIMOSI SKATINIMAS • SANTYKIŲ SUSTIPRINIMAS

13. NEIGIAMOS KONFLIKTO FUNKCIJOS • DIDELĖS EMOCINĖS IR MATERIALINĖS DALYVAVIMO KONFLIKTE SĄNAUDOS • TREČIŲJŲ ŠALIŲ, KURIOS YRA PALIESTOS KONFLIKTO, SĄNAUDOS • VEIKLOS EFEKTYVUMO BEI REZULTATŲ PABLOGĖJIMAS • SUSILPNĖJĘ AR NUTRŪKĘ KONFLIKTO ŠALIŲ RYŠIAI • SUDĖTINGAS SANTYKIŲ ATKŪRIMAS PO KONFLIKTO • KITOS KONFLIKTO PUSĖS ĮSIVAIZDAVIMAS KAIP PRIEŠO • SOCIALINIO PSICHOLOGINIO KLIMATO PABLOGĖJIMAS

14. Konfliktų tipai • Konstruktyvūs – destruktyvūs • Vieši – privatūs • Grįsti interesais – grįsti vertybėmis • Realistiniai – nerealistiniai • Užduoties - santykių • Diadiniai – daugiašaliai

15. KONFLIKTŲ KLASIFIKACIJOS KRITERIJAI SPRENDIMO BŪDAS • PRIEVARTINIAI • NEPRIEVARTINIAI KILMĖS POBŪDIS • POLITINIAI • SOCIALINIAI • EKONOMINIAI • ORGANIZACINIAI PALIESTI POREIKIAI • INTERESŲ • KOGNITYVINIAI POVEIKIO KRYPTIS • VERTIKALŪS • HORIZONTALŪS OBJEKTO BUVIMAS • OBJEKTINIAI • BEOBJEKTINIAI IŠREIKŠTUMO LAIPSNIS • ATVIRI • PASLĖPTI DALYVIAI • VIDINIAI • TARPASMENINIAI • TARPGRUPINIAI

16. KONFLIKTŲ RŪŠYS • Tikras konfliktas – objektyviai egzistuojantis konfliktas, kurį jo dalyviai suvokia teisingai ir kuris nepriklauso nuo lengvai kintančių aplinkos sąlygų. • Atsitiktinis konfliktas – konfliktas, kurio egzistavimas priklauso nuo dalyvių neįsisąmoninto aplinkybių derinio. • Pakeistas konfliktas – konfliktas, kuriame jo dalyviai nesiaiškina tikrųjų konflikto priežasčių, o sprendžia išreikštą konfliktą, paprastai simboline forma atspindintį konfliktą-pagrindą. • Beatribucinis konfliktas – konfliktas, kuriame nedalyvauja tikrieji jo dalyviai, todėl konflikto pagrindas nėra tikras. • Latentinis konfliktas – konfliktas, kuris turėtų kilti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nekyla. Tai gali vykti todėl, kad konfliktas pakeistas, nuslopintas, beatribucinis arba tiesiog neegzistuoja psichologiškai. • Netikras (melagingas) konfliktas – konfliktas, kylantis tada, kai nėra objektyvių priežasčių jam kilti. Jis visada susijęs su neteisingu suvokimu ar supratimu.

17. KONFLIKTŲ MOKSLE TAIKOMI METODAI ASMENYBĖS TYRIMO IR ĮVERTINIMO METODAI • STEBĖJIMAS • TESTAI • ANKETOS, APKLAUSA • EKSPERIMENTAS SOCIALINIŲ PSICHOLOGINIŲ REIŠKINIŲ GRUPĖSE ĮVERTINIMO IR TYRIMO METODAI • STEBĖJIMAS • APKLAUSA • SOCIOMETRIJA • EKSPERIMENTAS KONFLIKTO DIAGNOSTIKOS IR ANALIZĖS METODAI • STEBĖJIMAS • APKLAUSA • VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ • EKSPERTINIS INTERVIU KONFLIKTŲ VALDYMO METODAI • STRUKTŪRINIAI METODAI • KARTOGRAFINIAI METODAI

18. BENDRIEJI KONFLIKTŲ SPRENDIMO PAGRINDAI • KONFLIKTO SITUACIJA NĖRA STATIŠKA, VYKSTA ŽMONIŲ PATIRTIES RAIDA • KONFLIKTO ŠALYS YRA KARTU KURIANČIOS KONFLIKTĄ IR ABI YRA ATSAKINGOS UŽ SPRENDIMĄ • ŠALIMS, TURINČIOMS SKIRTINGUS INTERESUS, REIKIA EITI Į AKISTATĄ, O NE BŪTI PRIEŠININKĖMIS. • ĮMANOMI SPRENDIMAI, KURIUOSE VISOS ŠALYS LAIMI KONFLIKTO SPRENDIMO PROCESE.

19. ŠIUOLAIKINĖS KONFLIKTŲ SPRENDIMO MOKSLO KRYPTYS • KOKIOS SĄLYGOS SKATINA KONSTRUKTYVŲ IR DESTRUKTYVŲ KONFLIKTŲ SPRENDIMO PROCESĄ • KOKIOS APLINKYBĖS, STRATEGIJOS, TAKTIKOS LEIDŽIA VIENAI ŠALIAI KONFLIKTINĖJE SITUACIJOJE VEIKTI SĖKMINGIAU UŽ KITĄ • KAS LEMIA KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ SUSITARIMO POBŪDĮ, JEIGU JOS SUGEBA PASIEKTI SUSITARIMĄ • KAIP TREČIOSIOS ŠALYS GALI BŪTI NAUDOJAMOS TAM, KAD KONFLIKTAS NETAPTŲ DESTRUKTYVUS, ARBA KAIP PADĖTI PATEKUSIEMS Į AKLAVIETĘ DERYBININKAMS KONSTRUKTYVIAU VALDYTI KONFLIKTĄ • KAIP GALIMA IŠMOKYTI ŽMONES KONSTRUKTYVIAU VALDYTI SAVO KONFLIKTUS • KADA IR KAIP ĮSIKIŠTI Į UŽSITĘSUSIUS, SUNKIAI SPRENDŽIAMUS KONFLIKTUS • KAIP BŪTŲ GALIMA SUPRASTI, KODĖL ETNINIAI, RELIGINIAI, IDENTIŠKUMO KONFLIKTAI DAŽNAI TAMPA DESTRUKTYVŪS, SUNKIAI IŠSPRENDŽIAMI • KAIP VAKARŲ ŠALYSE SUKURTAS TEORIJAS GALIMA PRITAIKYTI KITOJE KULTŪRINĖJE APLINKOJE • KAIP PASPARTINTI ŠALIŲ SANTYKIŲ ATKŪRIMĄ PO AŠTRAUS DESTRUKTYVAUS KONFLIKTO • KAIP NUSTATYTI KONFLIKTINĖS SITUACIJOS “KRITINIUS MOMENTUS” ARBA “POSŪKIO TAŠKUS” • KAIP KONFLIKTO ŠALIŲ ELGESĮ IR JŲ POŽIŪRĮ LEMIA JŲ IŠANKSTINIAI ĮSITIKINIMAI, “KONFLIKTO ĮRĖMINIMAS”

20. 21-AJAME AMŽIUJE VADYBININKAMS SVARBIAUSIOS KETURIOS TARPUSAVYJE PRIKLAUSOMOS KONFLIKTO SRITYS • KONFLIKTAS TARP PASITURINČIŲJŲ IR VARGINGESNIŲJŲ • KONFLIKTAS TARP KOMPANIJŲ IR VALSTYBIŲ • KONFLIKTAS TARP AUKŠČIAUSIŲJŲ VADYBININKŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲJŲ DALYVIŲ • KONFLIKTAS TARP ARTIMŲJŲ IR TOLIMŲJŲ TIKSLŲ

21. KONFLIKTO LYGIAI IR KONFLIKTO STRATEGIJOS

22. Konfliktų teorijos • Žmogiškų poreikių • Komunikacijos ir socialinės dinamikos • Tapatumo (identiškumo) • Konflikto transformacijos • Bendruomenės ryšių

23. ŽMOGIŠKŲ POREIKIŲ TEORIJA

24. TAPATUMO (IDENTIŠKUMO) TEORIJA

25. KONFLIKTO TRANSFORMACIJOS TEORIJA

26. Konfliktų priežastys

27. TARPGRUPINIO KONFLIKTO PRIEŽASTYS • TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ 2. TIKSLŲ SKIRTUMAS • RIBOTI RESURSAI • SKATINIMŲ STRUKTŪRA 3. SUVOKIMO SKIRTUMAI • SKIRTINGI TIKSLAI • SKIRTINGI LAIKO HORIZONTAI • STATUSŲ NESUTAPIMAS • NETIKSLUS SUVOKIMAS

28. KONFLIKTO DINAMIKA LATENTINIS LAIKOTARPIS • SUSIDARO OBJEKTYVI PROBLEMINĖ SITUACIJA • SĄVEIKOS DALYVIAI ĮSISĄMONINA OBJEKTYVIĄ PROBLEMINĘ SITUACIJĄ • ŠALYS BANDO SPRĘSTI PROBLEMINĘ SITUACIJĄ NEKONFLIKTINIAIS BŪDAIS • KYLA PRIEŠKONFLIKTINĖ SITUACIJA ATVIRAS LAIKOTARPIS (KONFLIKTINĖ SĄVEIKA) • INCIDENTAS (PRADINIS, INICIJUOJANTIS KONFLIKTĄ ĮVYKIS) • ESKALACIJA (KONFLIKTO INTENSYVĖJIMAS, PLĖTOJIMASIS) • SUBALANSUOTA ATSAKOMOJI VEIKLA • KONFLIKTO UŽBAIGIMAS (PASIEKIAMAS SPRENDIMAS) POKONFLIKTINIS LAIKOTARPIS • DALINIS OPONENTŲ SANTYKIŲ NORMALIZAVIMAS • VISIŠKAS OPONENTŲ SANTYKIŲ NORMALIZAVIMAS

29. Sąlygos, padedančios kilti konfliktams • 1.Greitai pasiekiamos sėkmės laikotarpiai. • 2. Neaiškumai jėgų santykio vertinime. • 3. Nuoskaudą keliantis palyginimas. • 4. Statusų neapibrėžtumas. • 5. Visuotino susitarimo dėl socialinių normų susilpnėjimas. • 6. Mąstymas pagal principą “viskas arba nieko”. • 7. Grupės narių bendravimas. • 8. Individai, sugebantys tapti lyderiais.

30. Sąlygos, mažinančios konflikto tikimybę • Visuotinis sutarimas dėl socialinių normų. • Informacijos apie kitos pusės pasiekimus trūkumas. • Fizinis ir psichologinis atskyrimas ( segregacija). • Griežtos statusų sistemos buvimas. • Socialinis mobilumas. • Fiziniai ir socialiniai barjerai, trukdantys bendrauti. • Esamų ar potencialių veiklių lyderių pašalinimas. • Pagalbos, slopinančios konfliktą, veikimas iš šalies.

31. POŽYMIAI, RODANTYS, KAD KONFLIKTAS PLEČIASI IR GILĖJA: • PEREINAMA NUO ŠVELNIŲ PRIE GRIEŽTŲ BŪDŲ KITAI PUSEI PAVEIKTI • NEDIDELIS SVARSTOMŲ KLAUSIMŲ IR PROBLEMŲ KIEKIS PLEČIASI, PEREINAMA PRIE DIDESNIO PROBLEMŲ AR GINČO OBJEKTŲ KIEKIO • PEREINAMA NUO DALINIŲ, SIAURESNIŲ TEMŲ PRIE BENDRŲ • PEREINAMA NUO REZULTATO SIEKIMO PRIE SIEKIO NUGALĖTI PRIEŠININKĄ, O VĖLIAU – PRIE SIEKIO PADARYTI JAM ŽALĄ • PEREINAMA NUO NEDIDELIO DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ SKAIČIAUS PRIE DIDESNIO JŲ SKAIČIAUS, PASITELKIANT ŠALININKUS

32. Griežtos taktikos, kurias naudoja pirmoji pusė Psichologinė antrosios pusės reakcija A D B Psichologinė pirmosios pusės reakcija Griežtos taktikos, kurias naudoja antroji pusė C Spiralinis modelis Numanomas interesų nesutapimas

33. Įsisąmonintas interesų nesutapimas Griežtos taktikos, kurias taiko pirmoji pusė Struktūriniai antrosios pusės pakitimai Struktūriniai pirmosios pusės pakitimai Griežtos taktikos, kurias taiko antroji pusė Struktūrinių pakitimų modelis

34. STRUKTŪRINIAI PAKITIMAI 1.PSICHOLOGINIŲ BŪSENŲ PASIKEITIMAI • ·PRIEŠIŠKUMO IR VARŽYMOSI TIKSLAI • ·PASTOVIOS NEIGIAMOS NUOSTATOS IR JAUSMAI • ·NUASMENINIMAS • ·NUŽMOGINIMAS • 2.GRUPIŲ STRUKTŪROS IR FUNKCIONAVIMO PAKITIMAI • ·GRUPĖS POLIARIZACIJA • ·NORMŲ, PALAIKANČIŲ LENKTYNIAVIMO NUOTAIKAS, ATSIRADIMAS • ·DIDĖJANTIS GRUPĖS SUTELKTUMAS • ·KARINGŲ VADOVŲ VYRAVIMAS • ·AGRESYVIŲ POGRUPIŲ ATSIRADIMAS 3.PAKITIMAI BENDRUOMENĖJE AR VISUOMENĖJE • ·POLIARIZACIJA • ·RYŠIŲ TARP KONFRONTUOJANČIŲ STOVYKLŲ SUSILPNĖJIMAS

35. Konfliktų sprendimas ir konfliktų valdymas KONFLIKTO SPRENDIMAS – VISIŠKAS AR DALINIS KONFLIKTĄ SUKĖLUSIŲ PRIEŽASČIŲ PAŠALINIMAS ARBA KONFLIKTO DALYVIŲ TIKSLŲ IR ELGESIO PASIKEITIMAS. KONFLIKTO VALDYMAS – KONFLIKTO KONTROLIAVIMO PROCESAS, KURĮ ATLIEKA PATYS DALYVIAI ARBA IŠORINĖS JĖGOS (VISUOMENĖS INSTITUCIJOS, VALDŽIA, DARBDAVIAI, SPECIALŪS ASMENYS IR PAN.) TAI YRA TIKSLINGAS POVEIKIS: • PRIEŽASČIŲ, SUKĖLUSIŲ KONFLIKTĄ, PAŠALINIMAS ARBA MINIMIZAVIMAS. • KONFLIKTO DALYVIŲ ELGESIO KOREGAVIMAS. • OPTIMALAUS KONFLIKTIŠKUMO LYGIO, NEPERŽENGIANČIO KONTROLIUOJAMŲ RIBŲ, PALAIKYMAS.

36. EFEKTYVAUS KONFLIKTŲ VALDYMO TIKSLAI • Eskalavimo prevencija. • Sutelkti dėmesį į tikrąją problemą. • Vengti suasmeninimo (nuasmeninti nesutarimus). • Surasti sprendimus. • Kurti santykius. • Siekti organizacijos tikslų.

37. KONFLIKTO VALDYMO EIGA • KONFLIKTO PRIEŽASČIŲ IŠSIAIŠKINIMAS STEBĖJIMAS, VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ, DOKUMENTŲ NAGRINĖJIMAS, BIOGRAFINIS METODAS IR PAN. • DALYVIŲ SKAIČIAUS APRIBOJIMAS DARBAS SU LYDERIAIS MIKROGRUPĖSE, FUNKCINIŲ PAREIGŲ PERSKIRSTYMAS, SKATINIMAI IR NUOBAUDOS IR PAN. • PAPILDOMA KONFLIKTO ANALIZĖ, ATLIEKAMA SPECIALISTŲ, TREČIOSIOS ŠALIES PAGALBA EKSPERTŲ APKLAUSA, KONSULTANTO AR PSICHOLOGO PAGALBA, DERYBŲ PROCESAS, TARPININKAVIMAS IR PAN. • SPRENDIMO PRIĖMIMAS • ADMINISTRACINIAI METODAI, PEDAGOGINIAI METODAI IR PAN.

38. KONFLIKTO REGULIAVIMO TECHNOLOGIJOS INFORMACINĖS • Informacijos trūkumo likvidavimas. • Iškreiptos informacijos pašalinimas iš informacinio lauko. • Gandų pašalinimas. KOMUNIKACINĖS • Konfliktinės sąveikos dalyvių bendravimo organizavimas. • Efektyvaus bendravimo užtikrinimas. SOCIALINĖS PSICHOLOGINĖS • Darbas su neformaliais lyderiais ir pogrupiais. • Socialinės įtampos mažinimas. • Socialinio psichologinio klimato kolektyve gerinimas. ORGANIZACINĖS • Kadrų klausimų sprendimas. • Skatinimo ir nuobaudų metodo taikymas. • Dalyvių sąveikos sąlygų keitimas.

39. Neįveikiamų konfliktų ypatybės • Kontekstas • Probleminiai klausimai • Santykiai • Procesai • Pasekmės

40. Požiūriai į neįveikiamus konfliktus • Realistinis • Žmonių santykių • Medicininis • Postmodernistinis • Sisteminis

41. VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS TEIGIAMAI KONFLIKTŲ BAIGČIAI • GALIMYBĖ SKIRTI PAKANKAMAI LAIKO SPRENDIMŲ PRIĖMIMUI • TREČIŲJŲ NEUTRALIŲ ASMENŲ BUVIMAS DERYBŲ METU • KONFLIKTŲ SPRENDIMAS LAIKU, DARBAS ANKSTYVOSE STADIJOSE • JĖGŲ PUSIAUSVYRA, SANTYKINĖ GALIMYBIŲ LYGYBĖ • AUKŠTAS KONFLIKTO DALYVIŲ KULTŪROS LYGIS • VERTYBIŲ VIENOVĖ, KONFLIKTE ESANČIŲ ŠALIŲ SUTARIMAS, KOKS SPRENDIMAS PRIIMTINAS • PROBLEMŲ SPRENDIMO PATIRTIS (BENT VIENOS KONFLIKTO ŠALIES) • GERI ŠALIŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI IKI KONFLIKTO PRADŽIOS

42. TRYS ESMINĖS PRIELAIDOS(Blake, Shepard, Morton modelis)

44. BŪDAI, KURIAIS INTERESŲ KONFLIKTUOSE GALIMA PASIEKTI INTEGRUOJANTĮ (PERGALĖS-PERGALĖS) SUSITARIMĄ • PYRAGO DIDINIMAS • NESPECIFINIS KOMPENSAVIMAS • ABIPUSIŠKOS PASLAUGOS • SĄNAUDŲ SUMAŽINIMAS • TILTO STATYMAS (INTERESŲ DERINIMAS)

45. Derybų strategijos Pozicinės • Lanksti taktika • Griežta taktika Probleminės (integruojančios)

48. AKLAVIEČIŲ ĮVEIKIMO BŪDAI • Kognityvinis sprendimas – keisti šalių požiūrį į situaciją • Emocinis sprendimas – mažinti emocinės energijos investavimą į derybas, keisti šalių savijautą dėl kitos šalies bei pačios derybų aklavietės • Elgesio sprendimas – numatyti, ką šalis darys ateityje, kaip bus įgyvendinami būsimi susitarimai

49. SĄLYGOS, KAI TREČIOSIOS ŠALIES INTERVENCIJA GALI PADĖTI IŠSPRĘSTI KONFLIKTĄ • INTENSYVIOS EMOCIJOS UŽKERTA KELIĄ SUSITARIMUI • DERYBININKAI PATYS NEPAJĖGIA IŠTAISYTI NETINKAMO BENDRAVIMO • PRODUKTYVIEMS MAINAMS TRUKDO KLAIDINGI SUVOKIMAI IR STEREOTIPAI • PASIKARTOJANTIS NEGATYVUS ELGESYS (PYKTIS, KALTINIMAI KITIEMS, ETIKEČIŲ KLIJAVIMAS) SUKURIA BARJERUS TARP ŠALIŲ • YRA LABAI REIKŠMINGŲ NESUTARIMŲ DĖL DUOMENŲ (INFORMACIJOS) SVARBOS, RINKIMO, ĮVERTINIMO • TIKRI AR SUVOKIAMI INTERESAI YRA TOKIE, KAD ŠALYS NESUGEBA JŲ SUDERINTI • ŠALIS SKIRIA NEBŪTINI (BET ŠALIŲ SUVOKIAMI KAIP BŪTINI KONFLIKTO SPRENDIMUI) VERTYBIŲ SKIRTUMAI • NĖRA AIŠKIOS, SUTARTOS DERYBŲ PROCEDŪROS AR PROTOKOLO, ARBA NUSTATYTOS PROCEDŪROS (PVZ., PRIVATŪS SUSITIKIMAI, ATVĖSIMO LAIKOTARPIAI) TINKAMAI NEPANAUDOJAMI • IŠKYLA SUNKUMAI PRADĖTI DERYBAS ARBA DERYBOS PATENKA Į AKLAVIETĘ

50. Tarpininkavimo etapai • Įžanga • Pozicijų nustatymas • Interesų tyrinėjimas • Sprendimų, atitinkančių interesus ieškojimas • Sprendimo pasiekimas ir tarpininkavimo užbaigimas