400 likes | 854 Views
Bizantijos ir ankstyvosios krikščionybės menas (2 a. – 5 a. vid.). Krikščionių dailė ir architektūra buvo kuriama 2-5 a. Romos imperijos teritorijoje. Kartu su krikščionybe atsirado ankstyvasis krikščionių menas. Jis plito įvairios Romos imperijos dalyse kartu su Senovės Romos menu.
E N D
Bizantijos ir ankstyvosios krikščionybės menas (2 a. – 5 a. vid.)
Krikščionių dailė ir architektūra buvo kuriama 2-5 a. Romos imperijos teritorijoje.
Kartu su krikščionybe atsirado ankstyvasis krikščionių menas. Jis plito įvairios Romos imperijos dalyse kartu su Senovės Romos menu. Išoriškai šie menai kažkuo panašūs, tačiau jų turinys visiškai skirtingas.
Tai visiškai suprantama. Prieš krikščionybę Senovės Romos imperijoje gyvenusios tautos garbino statulas. Nenorėdami būti panašūs į tas tautas, krikščionys statulų nekūrė. Ankstyvajame krikščionių mene nėra skulptūros.
Iš pradžių krikščionybė buvo draudžiama, todėl tikintieji negalėjo statyti maldos namų Dievui garbinti. Jie slaptai rinkdavosi požeminiuose kapinynuose — katakombose. Tai būdavo arba tikri urvai, arba minkštame grunte po miestu išrausti kelių kilometrų ilgio tuneliai su salėmis Šv. Kalisto katakombos Romoje.Sienų piešiniai ir kapavietės
Krikščionybei tapus oficialia religija, prireikė specialių maldos namų—bažnyčių. Šiam tikslui buvo pasisavinti bazilikos tipo pastatai. Vatikano katakombų sienų tapybos fragmentas, vaizduojantis bazilikos pjūvį
Krikščionių architektūroje bazilika - pailga stačiakampė šventovė, kurios vidaus erdvė kolonomis suskaidyta į 3, 5, kartais 7 navas, užsibaigiančias apsidėmis. Centrinė nava platesnė ir aukštesnė už šonines, su langais viršuje. Italijoje viduramžiais statytos bazilikos su prieangiu (narteksu) ir keturkampiu kiemu (atrijumi)
Rytų krikščionybės architektūra ir dailė ilgainiui įgijo ryškų, savitą pobūdį. Čia susiformavo bizantiškas stilius. Ankstyvosios krikščionybės laikų mozaika.
Bizantijos dailę lėmė krikščionybės teologija ir neoplatonizmo idėjos. Šio stiliaus menui būdingas simboliškumas, misticizmas, sąlygiškas, kanonizuotas vaizdavimas. spalvingumas puošnumas Plėtota pasaulietinė (neišliko) ir sakralinė architektūra, sienų tapyba.
Bažnyčių statyboje įsivyravo dvi formos: • 1. kryžiškoji bazilika - tai stačiakampis pailgas pastatas, suskirstytas į 3, 5 ar net daugiau išilginių navų. • 2.Kryžiškoji kupolinė bazilika. Pastatas dažniausiai kvadratinis. Keturi masyvūs vidiniai stulpai dalija erdvę į devynis "narvelius"
Ravenos Šv. Apolinaro bazilika – ankstyvosios krikščionybės statinys. Apie 530
Sofijos soboras − buvusi Konstantinopolio patriarcho bazilika vėliau − mečetė, o dabar − muziejus Stambule(Turkija). Jis garsus dėl savo kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Sofijos soboras buvo didžiausia katedra pasaulyje, kol buvo baigta viduramžių Sevelijos katedra 1520 m.
Sevilijos katedra - trečioji pagal dydį katedra Europoje. Ją savo dydžiu lenkia tik Šv. Petro bazilika Vatikane ir Šv. Povilo katedra Londone. Katedra pradėta statyti XV a. vietoje musulmoniškos mečetės. Jos statyba truko daugiau nei 100 metų. Katedroje pamatysite Kristoforo Kolumbo kapą, kurį laiko keturių karalių figūros: Kastilija, Aragonas, Navara ir Leonas.
Sofijos soboras (Hagia Sophia) Konstantinopolyje. 532 –587 m.
Islamiškas mihrabas (į Mekos pusę atsukta niša, skirta maldai ir Koranui laikyti).
Bizantiečiai ypač mėgo kupolus, todėl architektai juos išdėstydavo labai išradingai. Bizantinės architektūros pastatų kupolai turėjo „žydinčio svogūno" formą. Būtent šį bruožą bei kryžiaus formos bažnyčią su kupolu perėmė ir Rytų Europos architektai.
Ankstyvosios krikščionybės mozaika Galos Placidijaus mauzoliejuje Ravenoje. Apie 425 m.
Imperatoriaus Justiniano žmona Teodora. Šv. Vitalės cerkvės Ravenoje mozaikos detalė.
Kristus Karalius (Pantokratorius) tarp imperatoriaus Konstantino 9 Monarcho ir imperatorienės Sofijos. Hagia Sophia, 9a.