Prievolių įvykdymą užtikrinančios priemonės

1. Prievolių įvykdymą užtikrinančios priemonės Prof. dr. Dangutė Ambrasienė

2. Sutartinių prievolių užtikrinimas Sutartinių prievolių įvykdymas užtikrinamas: • netesybomis (bauda, delspinigiai); • laidavimu; • garantija (paprasta, banko); • rankpinigiais; • kitais sutartyje numatytais būdais (pvz. piniginio reikalavimo perleidimu siekiant užtikrinti savo prievolių finansuotojui įvykdymą – CK 6.903 str.)

3. Netesybas nustato: įstatymai sutartis teismas Netesybos nustatomos konkrečia suma užtikrinamos prievolės sumos procentu Netesybų nustatymas

4. Netesybų rūšys Teisės doktrinoje aptariamos netesybų rūšys: • Įskaitinės; • Išimtinės; • Baudinės; • Alternatyvios

5. Susitarimas dėl netesybų Turi būti rašytinės formos Negalioja, jeigu sutartis, kurios pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu

6. Susitarimas dėl netesybų • Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. • Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. • sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. • Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus.

7. Netesybų, prievolės realaus įvykdymo ir nuostolių santykis • Draudžiama reikalauti netesybų ir realaus prievolės įvykdymo, išskyrus atvejį kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas (toks susitarimas negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl atskirų sutarčių rūšių CK nustato ką kita, pvz., CK 6.365 str.). • Netesybos yra įskaitinės (įskaitomos į nuostolius).

8. Netesybos ir nuostoliai • CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. • CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. • Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

9. Netesybos ir nuostoliai • netesybų įskaitymo esmė ta, jog kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. • Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. • CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. • LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007,

10. Netesybų mažinimas Netesybų sumažinimo sąlygos: • Aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta • Neturi būti mažesnės už nuostolius • Neturi būti jau sumokėtos Mažinti gali teismas

11. Nuostoliai ir netesybos – CK 6.258 str. • Nuostoliai:Realūs nuostoliai – realus turto sumažėjimas ar praradimas;Negauta nauda (negautos pajamos);Išlaidos, nurodytos CK 6.249 str. 4 d. Minimalūs nuostoliaiCK 6.261 str.CK 6.210 str.Ikisutartiniai nuostoliai priteisiami pagal deliktinės atsakomybės principus

12. Netesybų mažinimas • Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. • teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. • Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. • Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). • Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

13. Netesybų mažinimas Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. • Vienas iš įstatymo įtvirtintų sutarties keitimo atvejų, kuris taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir per teismą nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą, yra CK6.228 straipsnis. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę.

14. Netesybų mažinimas • formuojama praktika dėl konkrečių netesybų dydžių kiekvienu atveju ir atsižvelgiama į tokius kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. • Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir praktikos negalima laikyti suformuota, kad nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. • Įstatymuose išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK1.5 straipsniu) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai. • (LAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr.: 3K-3-503/2007; UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla")

15. Klausimas • Ar procesinės palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis), yra mokamos tik nuo priteistos pagrindinės skolos sumos ar nuo bendros priteistos sumos, į kurią taip pat įeina ir netesybos ir (arba) priskaičiuotos palūkanos?

16. Palūkanų funkcijos • Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti.

17. Procesinės palūkanos • Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Šioje teisės normoje numatyta taisyklė(palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos) netaikytina. Netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., CK 6.874 straipsnis). Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos.

18. Procesinės palūkanos • Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys - tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos.

19. Procesinės palūkanos • Pažymėtina, kad įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai - specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

20. Laidavimo atsiradimo pagrindai Laidavimas atsiranda: • sudarius laidavimo sutartį • įstatymo pagrindu • teismo sprendimo pagrindu

21. Laidavimu užtikrinamos prievolės - esama prievolė; - būsima, tačiau pakankamai apibūdinta prievolė; - galiojanti prievolė

22. Laidavimo ribos laidavimu užtikrinama pagrindinė ir papildomos prievolėslaidavimu gali būti užtikrinama: - visa prievolė; - dalis prievolės;

23. Laiduotojo atsakomybė Bendra taisyklė: solidari Tačiau šalys gali nustatyti kitaip

24. Bendrieji laidavimo pabaigos pagrindai Laidavimas pasibaigia: • kai baigiasi juo užtikrinta prievolė; • kai laiduotojas miršta; • jeigu iš esmės pasikeičia prievolė, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kitą; • kai skola perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo; • kai kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasiūlytą tinkamą įvykdymą;

25. Terminuotas laidavimas pasibaigia: jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo laidavimo ar prievolės įvykdymo termino pabaigos nepareiškia laiduotojui ieškinio jeigu buvo užtikrinta būsima prievolė ir iki laidavimo termino pabaigos ji neatsirado Neterminuotas laidavimas pasibaigia: suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per tą terminą nepareiškia ieškinio jeigu buvo užtikrinta būsima prievolė, suėjus trejiems metams ir jeigu per tą terminą prievolė neatsirado – vienašaliu laiduotojo pareiškimu Specialūs laidavimo pabaigos pagrindai

26. Garantija Garantijos pagrindiniai bruožai: • vienašalis rašytinis įsipareigojimas • subsidiari garanto atsakomybė • atsakomybė garantijoje nustatyta suma • garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės

27. Banko garantija Banko garantijos požymiai: -garantas bankas arba kredito įstaiga; • nepriklausomumas nuo pagrindinės prievolės; • neatšaukiamumas (jeigu kitaip nenumatyta); • atlygintinumas; • draudimas perduoti garantija užtikrintą reikalavimą (jeigu kitaip nenumatyta); • banko regreso teisės ribojimas;

28. Rankpinigiai Rankpinigių sutarties sąlygos: • rašytinis susitarimas; • užtikrinama esama sutartis; • rankpinigiai duodami priklausančių mokėjimų sąskaita;

29. LAT 2000 m. Vasario 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-23/2000 Pagal CK 6.98 str. rankpinigiai atlieka tris funkcijas: • Skirti sutarties sudarymui įrodyti (įrodomoji funkcija); • Sutarties įvykdymui užtikrinti (užtikrinamoji funkcija); • Atliekami būsimų mokėjimų sąskaita (mokamoji funkcija);

30. Rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės Atsakinga už sutarties neįvykdymą šalis: • praranda duotus rankpinigius, arba • sumoka dvigubą rankpinigių sumą ir • atlygina nuostolius