U ždaviniai

1. Dviejų pamokų temaPRAKTIKOS DARBAS. Inksto sandara ir šlapimo susidarymas, šlapimo paėmimas ir analizė. • Uždaviniai • Dirbdami skirtingose grupėse ir naudodamiesi turima medžiaga bei priemonėmis mokiniai: • ištirs inksto sandarą, parengs rekomendacijas ir ištirs šlapimo sudėtį; • darbus pristatys klasei, atliks užduotis ir išsakys savo nuomonę apie inkstų donorystę.

2. PRAKTIKOS DARBAS.Inksto sandara ir šlapimo susidarymas, šlapimo paėmimas ir analizė.Tikslas: tiriant inksto sandarą ir analizuojant šlapimo sudėtį, įvertinti inkstų reikšmę homeostazės palaikymui.Uždaviniai:Ištirti inkstą ir parengti jo sandaros aprašą.Parengti rekomendacijas, kaip tinkamai paimti šlapimą analizei.Ištirti šlapimo sudėtį: gliukozę, baltymus, kraujo ląsteles ir gautus šlapimo tyrimų rezultatus palyginti su normomis.

3. Priemonės: gyvūno inkstas, mokinio šlapimas, juostelės įvertinimui, literatūra apie inksto sandarą ir šlapimo paėmimą tyrimams.Darbas grupėse:I grupė preparuoja inkstą, atlieka matavimus ir parengia inksto sandaros aprašą.II grupė parengia rekomendaciją, kaip paimti šlapimą analizei.III grupė atlieka šlapimo analizę naudodami testo juosteles.

5. INKSTAI ŽMOGAUS KŪNE

8. Šlapimo tyrimas atliekamas įtarus tam tikrus susirgimus arba profilaktiškai. • Profilaktinis tyrimas padeda išvengti susirgimų, kai nėra klinikinių ligos simptomų. Jis rekomenduojamas atlikti kartą per metus.

9. Medžiaga III grupės mokinių veiklai (1) Šlapimo spalva Normali šlapimo spalva gali būti įvairių geltonos spalvos atspalvių, kurie priklauso nuo koncentracijos. Šlapimo spalvos pokyčiai gali būti tiek dėl vartojamų vaistų bei mitybos ypatumų, tiek dėl patologinių pigmentų. Šlapimas nusidažo rausva spalva, bet tai ne visada būna dėl kraujo ar raudonųjų kraujo kūnelių dalių. Tai gali būti dėl valgyto maisto ir jame esančių dažančiųjų medžiagų, pvz., burokėlių ir kt.

10. Drumstas, pieno spalvos šlapimas būdingas sergant infekcinėmis ligomis. Tamsus šlapimas gali būti dėl geltos, kepenų uždegimo. Putotas šlapimas gali būti dėl jame esančio baltymo. Jei šlapimas pakeičia spalvą staiga, nevartojus tam tikrų produktų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad ištirtų išsamiau. Daugelis vaistų, pvz., nuo tuberkuliozės, antibiotikai, antinavikiniai, vaistai šlapimo takų infekcijoms gydyti, gali sukelti šlapimo spalvos pokyčius, todėl visada prieš pradedant vartoti vaistus reikėtų pasidomėti šalutiniu vartojamų vaistų poveikiu. Medžiaga III grupės mokinių veiklai (2)

11. Testas šlapimo sudėčiai nustatyti

13. Gydymo įstaigose naudojamas aparatas šlapimo sudėčiai nustatyti

15. Medžiaga III grupės mokinių veiklai (3) Gliukozė šlapime. a) Kai gliukozės koncentracija kraujyje pasiekia ~180 mg/dl, ji šalinama su šlapimu (gliukozurija). Tai būdingas cukrinio diabeto požymis. Kokybiškai gliukozę šlapime galima nustatyti naudojant testo juostas, tačiau šis tyrimas nerodo jos kiekio. Jei šlapime yra gliukozės, būtina išsiaiškinti priežastį. Jos gali atsirasti ir valgant labai daug angliavandenių, ypač lengvai įsisavinamų. Tada gliukozurija būna laikina.

16. b) šlapime gali būti nitratų; bakterijos juos gali paversti nitritais. Nitritai šlapime aptinkami esant infekcijai šlapimtakiuose. Šis tyrimas atliekamas naudojant šlapimo testo juostas. c) bilirubinas yra rausvai rudas tulžies pigmentas. Jis susidaro iš hemoglobino, irstant eritrocitams. Daugiausia jų yra kaulų čiulpuose bei blužnyje. Patekęs į kraują bilirubinas susijungia su albuminais (netiesioginis bilirubinas), paskui kepenyse bilirubinas konjuguojamas su gliukurono rūgštimi ir patenka į tulžį, su ja – į žarnyną. Žarnyne vėl laisvas bilirubinas redukuojamas. Daugiausia redukuotas produktas – sterkobilinogenas – pašalinamas su išmatomis, truputis – su šlapimu (dėl to šlapimo spalva paprastai esti gelsva).

17. Medžiaga III grupės mokinių veiklai (4) Sveikatos sutrikimų požymiai: Sutrikus kepenų veiklai ar tulžies nutekėjimui, konjuguoto bilirubino koncentracija kraujyje padidėja, jis prasifiltruoja į šlapimą (tuomet šlapimas įgyja tamsaus alaus spalvą). Be to, dalis kraujo bilirubino pereina į audinius – tuomet pagelsta akių ragena, oda. Taip būna sergant gelta: mechanine (kai sutrinka tulžies nutekėjimas), parenchimine (kai virusas pažeidžia kepenų ląsteles) ir hemolizine (kai irsta per daug eritrocitų).

18. Medžiaga III grupės mokinių veiklai (5) Pastaruoju atveju šlapimo spalva gali ir nepakisti – tai priklauso nuo hemolizės laipsnio. Be to, sergant parenchimine (kartais ir hemolizine) gelta, be bilirubino, šlapime atsiranda ir kitas pigmentas – urobilinogenas ar jo redukcijos produktas urobilinas.

19. Medžiaga III grupės mokinių veiklai (6) Inkstai ir mineralinių medžiagų balansas. Inkstai reguliuoja organizmo vandens ir druskų pusiausvyrą. Nuo natrio ir chloro kiekių labai priklauso skysčių kiekis organizme. Tačiau svarbios ir kitos mineralinės medžiagos – kalis, kalcis ir fosfatai. Šių medžiagų koncentracijos pokyčiai kraujo serume rodo ir inkstų veiklos sutrikimus.

20. Medžiaga III grupės mokinių veiklai (7) Šlapimo tyrimų normos

21. Esant inkstų nepakankamumui, atliekama dializė. Veikiantis dializės aparatas

22. Esant inkstų nepakankamumui, atliekama dializė. Nepajungtas dializės aparatas

25. Užduotys įvertinimui

26. Naudodamiesi paveikslu atsakykite: 1. Kuo skiriasi nefrone įtekamoji inkstų arterija nuo ištekamosios inkstų arterijos? ....................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 1 taškas

27. 2. Paaiškinkite, kaip susidaro filtratas? ..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................4 taškai

28. 3. Kas laiko inkstą, kad nejudėtų iš vietos? ............................................................................................................................. 1 taškas 4. Kada ir kodėl šlapimtakiais teka šlapimas? ............................................................................................................................................................................................................................................................................................ 2 taškai

29. INKSTŲ AKMENLIGĖ 2. Užduotis.Išnagrinėkite lentelę ir atsakykite į klausimą, kodėl inkstuose susidaro akmenys?

30. Papildoma informacija: • Prietaisas akmenims skaldyti vadinamas - litotriptorius. Juo galima suskaldyti apie 25 mm skersmens akmenis į skeveldras. (Elektros išlydžio sukelta smūgio banga prasiskverbia pro odą ir audinius iki inksto. Vidutinio dydžio akmeniui sutrupinti prireikia nuo 2 iki 3 tūkstančių smūgių).

31. Atliekama litotripsijos procedūra Dornier Compact Sigma aparatu Iliustracija iš Medicinos diagnostikos centro archyvo