Vandens taupymas buityje

1. Vandens taupymas buityje

2. Vandens suvartojimas pasaulyje

3. Lietuvoje Lietuvos Statistikos Departamento pateikiami duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutinis vandens suvartojimas mieste siekia apie 90 l/žm/d, o vidutinis vandens suvartojimas kaimo vietovėse siekia apie 70 l/žm/d. Tai yra mažiau, nei rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas reikiamai žmogaus higienai palaikyti.

4. Bet kaip taupyti vandenį?

5. Pateiksiu Jums keletą vandens taupimo būdų buityje

6. Dažna šeimininkė ar šeimininkas paliudys, jog neretai virtuvėje ar vonioje čiaupas šiek tiek praleidžia vandenį, laša. Kas tai yra lašas? Juokas ir tiek. Bet, tarkime, iš krano išlaša vienas lašas per vieną sekundę. Vadinasi, per parą išlašės apie ….. 20 litrų. Per vienerius mietus – 7,3 kubiniai metrai vandens. Pagal UAB „Vilniaus vandenys“ tarifą už tiek mes sumokėsime 30,81 Lt.

8. Tačiau neišsigąskite, nereikia manyti, jog būtina iš karto keisti kraną į naują (nors kartais tikrai praverstų ir tai) ir skaičiuoti ar apsimoka. Gal tegu sau laša? Dažniausia tam, kad sutvarkyti problemą, užtenka tik pakeisti tarpinę, kurios kaina apie 0,50 lt. ir kranas toliau sėkmingai Jums tarnaus.

9. Jeigu turite senus kranus, sutaupyti galite prie krano pritvirtindami aeratorių. Aeratorius sumaišo vandenį su oru, tad plaunant indus ar rankas galima sutaupyti iki 50 % vandens. Nauji kranai dažniausia juos turi.

11. Ne visi žino, kad vandens kiekio sunaudojimas labai priklauso nuo slėgio vandentiekyje, tad jeigu jūsų vandentiekio sistemoje jis aukštas, apsimoka investuoti į slėgio reguliatorių, kuris jį sumažintų. Pavyzdžiui, jei jūsų vandentiekio sistemoje slėgis yra 4 atmosferos (bar), o sumažintumėte iki 2 atmosferų (bar), tai sutaupytumėte apie 25% vandens.

13. Tualetas, tai ne tik vieta kur karaliai pėsčiomis vaikščioja, bet ir vieta, kur kartais „karališkai“ naudojamas vanduo. Pasaulyje, kuriame šitaip trūksta geriamo vandens, tiesiog absurdiška atrodo nuleidinėti vandenį į unitazą. Tai viena didžiausių civilizacijos problemų, ypač dabar, kai daugelyje šalių žmonėms nepakankama vandens atsigerti ir nusiprausti.

15. Sugedusi klozeto vandens nuleidimo sistema atneša dar daugiau nuostolių nei varvantis kranas. Paskaičiuokime. Tarkime, jog neužsandarintas vandens nuleidimo mechanizmas per parą praleidžia 60-70 litrų, per mėnesį – apie 2 m3, o per metus virš 23 m3. Nepatikėsite, bet pagal „Vilniaus vandenų“ tarifą galiausiai susidaro gana apvali suma – 100 Lt.

17. Kaip įsitikinti ar klozeto nuleidimo mechanizmas yra sandarus? Rekomenduojame pabandyti štai ką. Įpilkite į bakelį truputėlį natūralių dažų (kurie lengvai nusivalo) ir po 30-40 minučių patikrinkite klozetą, ar neatsirado spalvotų juostų. Jeigu atsirado, tuomet reikėtų keisti mechanizmo tarpines. Jeigu nepadeda, tuomet patartina investuoti į naują mechanizmą.

19. Jeigu apsisprendėte keisti vandens nuleidimo mechanizmą, rekomenduočiau ekonomišką, kuris turi du (3/6 litrų) rėžimus ir „stop“ funkciją. Toks sprendimas jums kainuos šiek tiek brangiau už įprastą, bet patikėkite, jis labai greitai jums atsipirks.

21. Žinoma, taupant nereikėtų perlenkti lazdos ir nuleidinėti vandenį tik kas kelintą kartą. Ekspertai pataria  išsirinkti mažesnį vandens bakelį arba į senuosius įdėti vieno litro ar didesnį butelį, pripiltą vandens ir taip kaskart būtent tiek ir sutaupyti nuleidžiant vandenį.

22. Vandenį taupyti padeda ir technologiniai sprendimai. Štai dizaineris Yeongwoo Kim pasiūlė tualete sujungti dvi funkcijas į vieną. Kam nuleidinėti vandenį po „mažo gamtinio reikalo“ ir po to prie praustuvo dar antra tiek nuleisti vandens plaunant rankas, jei galima visa tai apjungti?

24. 1 klausimas. Ar užsukate čiaupą, kai valote dantis ar skutate barzdą?

25. NE? Tuomet paskaičiuokime: paprastai iš krano, kai vandens slėgis yra 0,1 mPa, išbėga 0,07 litrų per sekundę arba 4 litrai per minutę. Įsivaizduokime 4 asmenų šeimą. Dantų valymo procedūra vienam žmogui trunka apie 3 minutes 2 kartus per dieną. Jeigu visi šeimos nariai taupytų vandenį ir užsuktų čiaupą valydami dantis, skirtumas būtų toks: kasdien tokia šeima sutaupytų 100 litrų vandens, per mėnesį 3 m3, per metus 36 m3.

27. 2 klausimas. Ar vietoj maudynių duše renkatės vonią?

28. Jei atsakėte TAIP, tuomet vėl paskaičiuokime. Pavyzdžiui, paimsim vėl tą pačią keturių asmenų šeimą. Sunku pasakyti, kiek kartų asmuo maudosi vonioje, todėl lieka pasitikėti statistika. O statistika tvirtina, kad vidutiniškai žmogus maudosi vonioje 3 kartus per savaitę. Taigi, maudynėms vonioje reikia pripilti apie 200 litrų vandens. Tai reiškia, kad keturių asmenų šeima per savaitę sunaudos 2400 litrų, per metus – 125 m3.

30. Dabar paskaičiuosime, kiek ta pati šeima sutaupytų vandens, jeigu naudotųsi dušu vietoj vonios. Vienam žmogui nusiprausti duše vidutiniškai pakanka 4 minučių. Per minutę vandens debitas sudaro apie 15 litrų, vadinasi keturių asmenų šeimai reikia apie 240 litrų vandens per parą, arba 86 m3 vandens per metus. Aritmetika labai paprasta – šeima sutaupys beveik 40 m3 per metus. Be to, ar žinojote, kad dušas yra net tik gerokai ekonomiškesnis būdas, bet ir daug higieniškesnis.

32. 3 klausimas. Ar muilindamiesi ir trinkdami galvą paliekate atsuktą čiaupą?

33. Jei atsakymas TAIP, taupumo vardan jį reikėtų užsukti. O jei vis dėlto negalite atsisakyti mėgavimosi vandeniu, yra maža gudrybė, kuri leis šiek tiek sumažinti vandens kiekį net ir šioje situacijoje. Tai – ekonomiškas purškimas. Naujuose dušo purkštuvuose yra galimybė nustatyti tokį purškimą, tad, jeigu neturite, labai rekomenduotumėme įsigyti. Maudymosi kokybė ir komfortas tikrai nenukentės, o vandens sunaudojimas sumažės net apie 10-15%. Keturių asmenų šeima pasirinkusi taupyti padedančią dušo galvutę, per metus sunaudoja 75 kub. m. mažiau vandens.

35. 4 klausimas. Ar laukdami tinkamos temperatūros vandens, leidžiate vandeniui tekėti į valias?

36. Jei atsakėte TAIP, reikėtų atsisakyti šio įpročio. Tai nereiškia, kad turite maudytis lediniame vandenyje. Štai kaip mes siūlome sutaupyti: pirmiausia, pripildykite vonią 1/3 šalto vandens, o tik po to – karštu vandeniu tiek, kad Jums būtų komfortiška. O jei laukiate atitekant šilto vandens ne maudynėms, tuomet tegul bėga „nereikalingas“ vanduo į dubenį, vonelę ar kibirą. Vėliau šį vandenį kuo puikiausiai galėsite panaudoti indams perplauti, dulkėms valyti ir pan.

38. 5 klausimas. Maudotės duše kasdien?

39. Jei atsakėte TAIP, pagalvokite, kodėl tai darote. Mes nesiūlome nesiprausti, tačiau yra teigiama, kad kasdienis dušas tėra įprotis atėjęs iš tų laikų, kai žmonės buvo daug aktyvesni, o šiuolaikiniam mažai judančiam žmogui pakanka per savaitę po dušu palįsti tik tris kartus. Kasdienei švarai palaikyti visiškai pakanka problemų keliančias kūno vietas nušluostyti muilinu, drėgnu rankšluosčiu. Pasirinkusieji tokį gyvenimo būdą teigia, kad jie taip sutaupo vandenį ir kartu neišsausina kūno odos.

41. Sakoma, kad virtuvė yra antra vieta, pagal išleidžiamą vandens kiekį. Jei yra galimybė, pirmiausia reikėtų atnaujinti santechnikos prietaisus, nes naujos technologijos apjungia tris funkcijas – ne tik taupo vandenį, yra patogesnės, bet ir saugo aplinką. Vienas iš sprendimų ir ko gero pats efektyviausias – indaplovė. Dabartinės indaplovės sunaudoja 37 procentais mažiau vandens, nei plaunant rankomis. Paskaičiuota, kad dvylikai žmonių skirtam indų komplektui išplauti kriauklėje reikia apie 60 litrų vandens, o indaplovė tam sunaudoja tik 15 litrų vandens.

43. Dar vienas iš sprendimų – bekontaktis maišytuvas, kuris dažniau naudojamas viešose vietose, bet gali būti pritaikomas ir  virtuvėje. Bekontaktis maišytuvas pradeda veikti tik pakišus rankas ir nustoja veikti jas atitraukus. Šis prietaisas 1) naudoja gerokai mažiau vandens, 2) jame galima nustatyti optimalią srovės jėgą ir temperatūrą.

44. Kitas būdas sumažinti vandens sunaudojimą – sumontuoti momentinį vandens šildymo kraną. Tai ir komfortiška, ir eliminuoja būtinybę nuleisti šaltą vandenį. Iš pradžių, paleidus vandenį, dažniausia bėga šaltas vanduo. Momentinis vandens šildymo prietaisas sušildo vandenį iki nustatytos temperatūros. Kai pasirodo karštas vanduo iš vandentiekio, prietaisas automatiškai išsijungia. 

46. Jei indaplovės neturite, plaudami indus rankomis, užkimškite nuleidimo vamzdžio angą kamščiu ir plaukite indus pripildytoje kriauklėje. Geriausia – nenaudodami plovimų priemonių. Na, o perskalauti indus reikia bėgančiu vandeniu. Tačiau, net ir skalaujant tikrai neverta atsukti čiaupo visu stiprumu. Tegu srovė bėga nestipriai, indams perskalauti to visiškai pakanka. Teigiama, kad taip galima sutaupyti dvigubai daugiau vandens, nei plaunant indaplovėje.

48. Vandenį virtuvėje eikvojame ne tik neteisingai plaudami indus, bet ir gamindami maistą. Pirmiausia, virdami produktus nepersistenkite ir neperpildykite puodų vandeniu – daržovių puodui išvirti visiškai pakanka vos ketvirtadalio litro vandens. Tiesiog uždenkite dangčiu: 1) garai atliks savo darbą, 2) išsaugosite gerąsias maisto savybes.

50. Žinote, kaip sutaupyti nors 1 litrą vandens per dieną? Ogi daržoves ir kitus produktus plaukite ne po tekančiu vandeniu, o dubenyje pripiltame vandens. Taip pat virdami kavą ar arbatą sau, nepilkite vandens tiek, kiek šešiems žmonėms. Virkite tik tiek, kiek iš tiesų reikia.