Dr. Kazimieras Gaigalis LŽŪU Vandens tyrimų institutas

1. Žemėnaudos, vandens ir kritulių cheminės sudėties ir savybių, sėtinių pievų tyrimų tipiškose žemės ūkio ekosistemose rezultatai, agroekosistemų monitoringo svarba ir perspektyva aplinkosaugoje Dr. Kazimieras Gaigalis LŽŪU Vandens tyrimų institutas

2. Aktualumas • Pasklidoji tarša maisto medžiagomis blogina Lietuvos paviršinių vandenų kokybę. • Svarbu įvertinti maisto medžiagų išplovimo mastą ir šaltinius siekiant pasiekti gerą vandens telkinių būklę. • Monitoringo duomenys reikalingi ataskaitoms įvairioms tarptautinėms institucijoms. • Tyrimų rezultatai panaudojami modeliams (platesniam įvertinimui bei prognozėms).

3. Vakarų Vidurio Stebėjimų baseinai Pietryčių

4. Atliekami stebėjimai • Žemėnauda: inventorizuojami pasėliai, jų tręšimas, derliai, sudaromi azoto/fosforo/kalio balansai, atliekami dirvožemio tyrimai. • Hidrologiniai tyrimai: upelio, drenažo vandens debitas. • Upelių, kritulių, gruntinio vandens cheminės sudėties tyrimai. • Sėtinių pievų struktūros ir produktyvumo tyrimai. • Upelio bentofaunos tyrimai.

5. Hidrologinės sąlygos debitai UpeliųVMP N/P koncentr. N/P išplovimas iš baseinų Bandymų laukų duomenys Modelių kalibravimas N/P išplovimo koeficientai Taršos šaltinių nustatymas Stebėjimų bazė

6. Upelio vandens matavimo postas Meteostotelėje: Oro temperatūra oC, Santykinė oro drėgmė %, Kritulių kiekis mm, Vėjo greitis m s-1, Saulės radiacija w m-2, Atmosferos slėgis. Vandens lygis ir paskaičiuotas debitas upėje, Drenažo nuotėkis tiriamoje sistemoje, Vandens pH, Ištirpęs vandenyje deguonis mg l-1, Vandens drumstumas NTU, Vandens temperatūra oC Visi duomenys imami kas 1 min., o užrašomi valandos vidurkiai, fiksuojant minimalias ir maksimalias buvusias tą valandą reikšmes.

7. Sėtinių pievų struktūros ir produktyvumo monitoringas Parinktose stacionariose aikštelėse atliktas intensyviai ir ekstensyviai naudojamų sėtų pievų bendrijų būklės įvertinimas.

8. REZULTATAI: žemėnauda

9. Maisto medžiagų balansas ūkininkų pasėliuose

10. Azoto ir fosforo balansas baseine

11. REZULTATAI: hidrologiniai ir hidrocheminiai tyrimai

12. Upelio debitas 2009 m. m3/s

13. Upelių metinio nuotėkio kaita monitoringo laikotarpiu

14. Azoto junginių koncentracijos kitimas Graisupio upelio vandenyje 2009 m.

15. Azoto junginių koncentracijos kitimas Lyženos baseino krituliuose 2009 m.

16. Nitratų azoto koncentracijos kitimas gyventojų geriamojo vandens šuliniuose 2001-2009 m.

17. Azoto išplovimo ir balanso baseine palyginimas

18. Fosforo balanso ir išplovimo kaita

19. Graisupio upelio vandens cheminių analizių rezultatai 2009 m.

20. Nitratų azoto koncentracija Graisupio baseino drenažo sistemų vandenyje 2002 m.

21. Azoto ir fosforo vidutinės koncentracijos bei išplovimo koeficientai Graisupio baseino pasėlių grupėms 1999-2009 m.

22. REZULTATAI: sėtinių pievų struktūros ir produktyvumo monitoringas • Žolyno amžius ir naudojimo pobūdis turi įtakos sėtinių pievų sukcesijos intensyvumui.

23. Intensyviai (INT) ir ekstensyviai (EKST) naudojamų sėtinių pievų botaninės įvairovės kaita Ekstensyvus pievų žolynų naudojimas sudarė sąlygas botaninei rūšių įvairovei atsikurti

24. Intensyviai (INT) ir ekstensyviai (EKST) naudojamų sėtinių pievų produktyvumas ir ūkinė vertė Ūkiniu požiūriu vertingesni – derlingesni ir geresnės ūkinės vertės intensyviai naudojami jauni žolynai

25. Ekstensyviai naudojami žolynai Žolynų natūralėjimo proceso stebėjimas yra perspektyvus tiek biologinės įvairovės atsikūrimo, tiek ir ūkinės vertės kaitų analizavimo požiūriais. Ekstensyviai naudojamuose žolynuose botaninė rūšių įvairovė atsikuria žymiai greičiau nei intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis.

26. Dabar vykstant intensyviems žemėvaldos skaidos ir žemėnaudos kaitos procesams ypač svarbu ieškoti galimybių ekologinei pusiausvyrai gamtoje atstatyti, biologinei įvairovei atkurti ir agrarinio kraštovaizdžio struktūringumui ir kokybei pagerinti. Todėl sėtinių žolynų išsaugojimas ir jų būklės stebėjimas yra svarbus agroekosistemų tyrimų uždavinys.

27. Sėtinių pievų monitoringo perspektyvos ir reikalingumas Sėtų pievų natūralizacijos tyrimai svarbūs nustatant biologinės įvairovės atsikūrimo procesus anksčiau ūkinėms reikmėms įsisavintuose plotuose. Tai ypač aktualu ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europos kraštuose, kur sumažėjus intensyviai naudojamų žemės ūkio naudmenų plotui, didelėje teritorijos dalyje vyksta sėtų pievų natūralėjimas ar net degradacija. Svarbu žinoti kokiu mastu natūralizacijos veikiamos sėtinės pievos gali atspindėti vietovei būdingų sinantropinės kilmės natūralių pievų biologinę įvairovę.

28. Sėtinių pievų monitoringo perspektyvos ir reikalingumas • Rūšių gausos tyrimai svarbūs įgyvendinant biologinės įvairovės konvencijos reikalavimus. • Tyrimai svarbūs nustatant aplinkosaugos ir žemės ūkio politiką, bei įgyvendinant Lietuvos kraštovaizdžio politikos kryptis

29. REZULTATAI: Bentofaunos tyrimai

30. Graisupio upelio makrozoobentoso bendrijos ir vandens kokybės rodikliai 2005-2009 m. pavasarį (P) ir rudenį (R)

31. Makrobentoso rodiklius ženkliai įtakoja klimatiniai veiksniai. • Graisupio upelio ekologinė būklė pagal biotinius rodiklius rudenį dažniausiai būna prastesnė nei pavasarį. Per 2005-2009 m. laikotarpį aiškių pokyčių trendų nenustatyta. • Jei ateityje prioritetas teikiamas lokalaus žmogaus poveikio (ūkininkavimo) stebėsenai, siūloma pasirinkti stabilesnę agroekosistemą, arba stebėjimus tęsti Graisupio upelyje kasmet, bet tik vegetacijos sezono pradžioje.

32. Ačiū už dėmesį