Galimybių studijos

1. Paprojektis NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS] Galimybių studijos „NVO sektoriusUtenos regione: situacija, problemos, plėtros perspektyvos” pristatymas 2014 m. sausio 29d. Utena

2. NVO veiklos tyrimai: problematika ir rezultatai Edmundas Vaitiekus

3. NVO veiklos tyrimai • Iškilus įvairiems klausimams ar atsiradus problemoms, stengiamės kuo greičiau rasti atsakymą. Paprastai remiamės savo ar kitų patirtimi, perskaityta informacija. Kai nerandame atsakymo savo patirtyje, tuomet ieškome atsakymo remdamiesi autoritetu – geriausiai, mūsų nuomone, žinančio ar nusimanančio nuomone. • Tačiau kaip gauti iš tiesų patikimą informaciją į mums rūpimus klausimus? • Tuomet padės tyrimas. Socialiniai mokslai kalba apie tyrimus, kaip vieną iš būdų gauti patikimus atsakymus į mums svarbius klausimus.

4. Kiekybiniai tyrimai • Pagrindinėkiekybinių tyrimų paskirtis – objekto požymių aiškinimasis ir prognozavimas, tai yra siekimas statistiškai pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, objekto funkcionavimo veiksnius.

5. Tai, ką sužinome, išvados, kurias padarome, mums leidžia keisti esamą situaciją, spręsti problemas: numatyti, ką galima daryti ir valdyti tam, kad situacija keistųsi (C.M.Charles).

6. NVO tyrimų apžvalga • Nevyriausybinio sektoriaus institucinio tvarumo, savanorių įtraukimo, indėlio į šalies ūkio augimą ir galimybių plėtojimo tyrimas. SADM, 2012 • NVO sektoriaus Lietuvoje esamos situacijos ir poreikių analizė. Socialinės ir ekonominės plėtros centras, 2010 • Nevyriausybinių organizacijų žinomumas ir savanoriška veikla. Vilmorus, 2012

7. Nevyriausybinio sektoriaus institucinio tvarumo, savanorių įtraukimo, indėlio į šalies ūkio augimą ir galimybių plėtojimo tyrimas. SADM, 2012 • TIKSLAI: • Atlikti situacijos analizę ir apibrėžti nevyriausybinio sektoriaus situacijos kiekybinius ir kokybinius vertinimo kriterijus. • Išanalizuoti savanorių įtraukimą į nevyriausybinių organizacijų veiklą. • Ištirti nevyriausybinių organizacijų institucinį tvarumą. • Išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų indėlį į šalies ūkio augimą.

8. NVO steigimo dinamika 2002 -2011 m. VĮ „Registrų centro“ duomenys

9. Lėšų pritraukimo problemos Atsakymų į klausimą „Su kokiomis lėšų pritraukimo problemomis susiduriate?“ pasiskirstymas, proc., N=404

10. NVO sektoriaus Lietuvoje esamos situacijos ir poreikių analizė. Socialinės ir ekonominės plėtros centras, 2010 • Tyrimo tikslas – atlikti detalią ir išsamią NVO sektoriaus Lietuvoje esamos situacijos ir poreikių analizę bei suformuluoti kokybiškas, nuoseklias, pagrįstas išvadas ir rekomendacijas.

13. Nevyriausybinių organizacijų žinomumas ir savanoriška veikla. Vilmorus, 2012

14. Kuo svarbūs NVO veiklos tyrimai ir jų rezultatai?

15. Tyrimo „NVO sektorius Utenos regione: situacija, problemos, plėtros perspektyvos” tikslas – • įvertintiUtenos regiono NVO sektoriaus veiklos kiekybinius ir kokybinius aspektus, veiklos galimybes bei NVO veiklos sklaidos būdus ir jų efektyvumą.

16. NVO tikslai: kiek jie svarbūs?

17. NVO problemos

18. Kas turi spręsti NVO problemas?

19. Ko pasigendama NVO veikloje?

20. NVO veiklos perspektyvos • Kaip sudominti NVO veikla daugiau gyventojų? • Platesnis gyventojų susidomėjimas savanoriška veikla priklauso nuo organizacijos veiklos lauko ir kartu jos aktyvumo pristatant savo veiklą bei kviečiant gyventojus susipažinti, prisijungti, pasiūlant jiems konkrečias naudas (asmeniniai interesai) ir parodant galimą jų indėlį siekiant bendruomenės tikslų (kolektyviniai interesai). • Šaltinis: Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas. SADM, 2012

21. Kodėl nevyriausybinės organizacijos svarbios? • Siekiant šalies socialinio ir ekonominio augimo tikslų, be kitų priemonių labai svarbu pasitelkti ir esamus ar potencialius vietos bendruomenių resursus, tinklus, tarpusavio pasitikėjimą, t.y. socialinį kapitalą. Visgi socialinis kapitalas nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir nauda gali padidėti jį intensyviai vartojant, todėl įvairių formų nevyriausybinės organizacijos vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis bendrų vertybių bei ryšių iškėlimą ir išlaikymą, socialinio kapitalo stiprinimą. • Šaltinis: Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas. SADM, 2012

22. Tyrimo „NVO sektorius Utenos regione: situacija, problemos, plėtros perspektyvos”rezultatai ... ir iššūkiai regiono NVO • NVO nariai savo organizacijas mato kaip daugiafunkcines ir vienu metu siekiančias kelių tikslų; • pagrindinėmis NVO problemomis laikoma finansavimo stoka (taip teigia 86% respondentų) bei savanorių trūkumas; • labiausiai Utenos regiono NVO pasigenda finansinio organizacijos stabilumo... • ...

23. Ačiū už dėmesį

24. Utenos regiono NVO sektoriaus veiklos kiekybiniai ir kokybiniai aspektai Jolita Gečienė

25. Tyrimu buvo siekiama įvertinti Utenos regiono NVO sektoriaus veiklos kiekybinius ir kokybinius aspektus, išanalizuoti NVO sektoriaus plėtros galimybes bei perspektyvas Utenos regione.

26. Iš viso apklausoje dalyvavo 125 respondentai • 21 Utenos regione veikianti NVO • iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonų

27. NVO VYKDOMOS VEIKOS • Kiekybinio tyrimo metu nustatyta, jog NVO Utenos regione veiklos profilis yra gana platus. NVO veikla apima daugiau nei vieną sritį, t.y. viena organizacija gali veikti dviejose, trijose ar net keturiose srityse.

28. Dažniausiai vykdomos Utenos regiono NVO veiklos yra renginių organizavimas bei bendruomenės problemų sprendimas.

29. NVO FINANSAVIMAS • Nevyriausybinių organizacijų finansavimas Lietuvoje yra apibrėžtas šiais teisės aktais: • Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos, • Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, • Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymais

30. NVO FINANSAVIMO ŠALTINIAI Pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra 2% gyventojų pajamų mokesčio, skiriami nevyriausybinei organizacijai bei NVO nario mokestis.

31. SAMDOMI DARBUOTOJAI Du trečdaliai apklaustų NVO atstovų (67%) teigia, kad jų organizacijos neturi samdomų darbuotojų, trečdalis respondentų, atstovaujančių NVO, tokius darbuotojus turi

32. SAVANORIŠKA VEIKLA • Savanoriška veikla apibūdinama kaip savo noru vykdoma veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga bendruomenei (t.y. ne giminaičiui, kaimynui ar draugui).

33. Savanoriškai veiklai dauguma NVO narių skiria vidutiniškai 1 dieną per savaitę

34. NVO NARIŲ TURIMA INFORMACIJA APIE SAVO ORGANIZACIJĄ Organizacijų viduje vyksta informacijos sklaida ir NVO nariai turi pakankamai informacijos apie vykdomas veiklas

35. INFORMACIJOS ŠALTINIAI, IŠ KURIŲ BENDRUOMENĖS GYVENTOJAI SUŽINO APIE NVO VEIKLĄ Informacija apie NVO veiklą bendruomenės gyventojus pasiekia įvairiais būdais, tačiau svarbiausią vaidmenį vaidina žodiniai informacijos perdavimo būdai. Pagrindinis informacijos šaltinis yra patys NVO nariai, tai yra informacija, kuri perduodama „iš lūpų į lūpas“

36. INFORMACIJOS APIE NVO VEIKLĄ SKLAIDA Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar bendruomenės gyventojams pakanka informacijos apie NVO veiklą ir ar jie patenkinti informacijos apie NVO veiklą sklaida

37. INFORMAVIMO APIE NVO VEIKLĄ BŪDŲ EFEKTYVUMAS Labai efektyvūs yra tiesioginiai susitikimai ir bendruomenėse vykdomi mokymai.

38. Ačiū už dėmesį

39. NVO tyrimo psichologiniai aspektai: esamos situacijos analizė, poreikiai ir perspektyvos Elona Berniūnienė

40. Grupė Tai - socialinis darinys, susidedantis iš tam tikro skaičiaus žmonių, kuriuos sieja tarpusavio priklausomybė, socialiniai vaidmenys, ir kuriam būdinga elgesio normų sistema, reguliuojanti grupės narių elgesį.

41. Oficiali grupė Socialinė bendrija, atliekanti bendrą darbą, įgyvendinanti jai iškeltus ir visuomenei reikšmingus uždavinius, turinti jos narių santykius reglamentuojančias taisykles ir juridinį statusą, vadinama oficialiąja grupe.

42. Organizacija Grupės sukurtos ūkinei, finansinei veiklai ir turinčios turto bei valdymo organus, vadinamos organizacijomis. Įsijungimas į oficialią grupę ar išėjimas iš jos formaliai reguliuojamas. Oficialios grupės negali patenkinti visų savo narių kai kurių poreikių, pvz. bendravimo, emocinio artumo, todėl kuriasi neoficialios arba mažosios grupės.

43. Neoficiali grupė Neoficiali grupė susidaro pati, niekas formaliai jos nekuria, nėra jokių jos narių santykius reglamentuojančių taisyklių. Jos susidarymo pagrindas - vertybių, gyvenimo būdo, tikslų panašumas. Vėliau jos gali būti įformintos ir įteisintos. Oficialioje grupėje gali būti keletas neoficialių grupių.

44. Mikroaplinka Nuo pat gimimo žmogus yra kokios nors grupės narys. Pirmoji grupė, į kurią patenka žmogus- šeima. Vėliau jis patenka į lopšelio, darželio, žaidimo grupes, klasę mokykloje ir pan. Pirminės grupės- tai žmogaus mikroaplinka.

45. Makroaplinka Platesnės grupės (nuo gyvenamosios vietos bendruomenės iki valstybės) - makroaplinka. Visgi jų ribos ne visai aiškios.

46. Grupėje vyksta asmenybės socializacija, formuojasi žmogaus pasaulėžiūra, charakterio ypatumai. Aplinką žmogus suvokia per grupę. Skirtingose grupėse žmogus atlieka skirtingus vaidmenis. Grupė užima tarpinę padėtį tarp asmenybės ir visuomenės. Ji visada arba stiprina arba silpnina visuomenės poveikį asmenybei, kartais net užblokuoja.

47. Funkcijos padeda pasiekti tikslus; suteikia galimybę patenkinti psichologinius poreikius (socialinė parama, bendravimas, identiteto apibrėžimas, savęs įtvirtinimas, vadovavimas kitiems, konkurencija, paklusimas);

48. Funkcijos padeda suprasti tradicijas, jas perduoti ir perimti; suteikia saugumą.

49. Bendruomenės privalumai (%)

50. Savęs vertinimas ir statusas Grupė suteikia žmogui savo vertės jausmą. Pripažinimas grupės nariu ir gautas grupės nario statusas, lyginant su tais, kurie grupei nepriklauso, didina buvimo grupės nariu vertę, o kartu kelia ir savo vertės jausmą.