BANKO NEMOKUMOS PROCESAS VARTOTOJŲ TEISIŲ POŽIŪRIU

1. BANKO NEMOKUMOS PROCESAS VARTOTOJŲ TEISIŲ POŽIŪRIU lektorius Tomas Ambrasas

2. Esminiai banko bankroto ypatumai; • Lietuvos bankų sistemabei pagrindinės problemos; • ”Blogų paskolų” įtaka vartotojams, “Blogų paskolų” įtaka banko akcijų vertei ir galimybėms skolintis tarpbankinėje rinkoje; • Komercinių bankų veiklos prioritetai vartotojų akimis; • Gyventojų indėlių grąžinimo problema. • Kiti su vartotojų teisėmis susiję nemokaus banko aspektai

3. AKTUALUMAS • 2008 m. visuotinai žinomi kaip pasaulinės finansų krizės pradžios metai. Finansų arba ekonominė krizė manoma, kad prasidėjo Jungtiniu Amerikos Valstijų antrarūšių, t.y. didesnės negu įprastinės rizikos, būsto paskolų ir su tokiomis būsto paskolomis susietų vertybinių popierių rinkose, vėliau šie reiškiniai lėmė JAV bankų nemokumą, dar vėliau peraugo į vieną didžiausių ekonominių krizių per paskutinius šimtą metų, kai dėl didelės sisteminės rizikos, vieno finansų rinkos dalyvio nemokumas grandininės reakcijos būdu sukėlė daugybės kitų verslo subjektų ir fizinių asmenų nemokumą. • Kiekviena finansų krizė yra išbandymas ne tik valstybės ekonomikai, teisinei sistemai bet ir vartotojams. Pastaruoju metu kelis kartus padaugėjo nemokių verslo , kuriems yra inicijuojamos nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo), tarp jų atsirado ir nemažai bankų, padaugėjo priverstinio sutarčių ir užtikrinimo priemonių vykdymo santykių vartotojams, paaiškėjo atitinkamų teisinių mechanizmų, kuriuos sėkmingo ekonominio augimo metais taikyti nebuvo reikalinga, efektyvumas.

4. BANKO BANKROTO YPATUMAI • Visų pirma, bankų bankroto ypatumus lemia didesnis viešas interesas, didesnis kreditorių sąrašas, plati veiklos specifika, didesnis bankroto administratoriaus vaidmuo nemokumo procese, sudėtingesnės banko sandorių finansinės operacijos bei apimtys, platus banko produktų sąrašas, didesnė bendra turto masė ir t.t. Žvelgiant iš visuomenės pozicijų banko bankrotas yra kur kas skaudesnis įvykis nei paprastos akcinės bendrovės bankrotas. Ne mažiau svarbu tai, jog žlugus privačiam ar valstybiniam bankui yra paliečiami ne tik privatūs interesai (vartotojų) bet ir valstybės interesai. • Bankrutuojančių ir bankrutavusių bankų sąrašas Lietuvoje ir pasaulyje platus. Vien Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu bankrutavo 14 bankų, o AB „Snoras“ visai neseniai pradėtos taikyti bankroto procedūros, turinčios didelį atgarsį visuomenėje

5. BANKO BANKROTO YPATUMAI • Nemaža dalis komercinių banku, jų motininių ar valdymo kompanijų yra viešai listinguojamos bendrovės. Investuotojams privalo būti sudaryta galimybė susipažinti su listinguojamų bendrovių (emitentų) finansine būkle, todėl emitentai privalo teikti savo finansines ataskaitas reguliuojamos rinkos operatoriui, priežiūros institucijai ir atlikti kitus šios informacijos išviešinimo veiksmus. Taigi banko kapitalo (paskolų portfelio) kokybė su tam tikromis išimtimis yra vieša ir rinkos dalyviai gali įvertinti banko finansinę būklę įskaitant ir blogų paskolų įtaką banko mokumui. Tačiau kaip byloja praktika net ir tokio viešumo principo dažnai neužtenka, užtikrinti kreditorių interesus ar užbėgti nemokumo įvykiams už akių.

6. BANKO BANKROTAS Bankų bankroto procedūras reglamentuoja Bankų Įstatymas,Finansų įstaigų įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Bankų įstatymas bei Finansų įstaigų įstatymasnenustato kitaip. Sąlygos pripažinti banką nemokiu: • 1. Sąlygas, kurioms esant bankas gali būti pripažįstamas nemokiu, ir banko nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. • 2. Banko bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos išvada dėl banko nemokumo.

7. Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) • Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) yra banko veiklos laikinas dalinis apribojimas. • Priežiūros institucija, priimdama sprendimą skelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria banko laikinąjį administratorių (toliau – laikinasis administratorius). Laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos nustatomos laikinojo administravimo sutartyje, sudarytoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus. Tokia sutartis gali nustatyti priežiūros institucijos įsipareigojimus, susijusius su laikinojo administratoriaus veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Civilinio kodekso normoms. Laikinasis administratorius, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs priežiūros instituciją, turi teisę atsistatydinti. Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, priežiūros institucija privalo nedelsdama priimti sprendimą dėl naujo laikinojo administratoriaus paskyrimo.

8. Teisinės pasekmės iškėlus bankui bankroto bylą • administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o banko organų įgaliojimai sustabdomi. • draudžiama vykdyti visas savo finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tarp jų mokėti palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, taip pat iš bankrutuojančio banko išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka • nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas banko prievoles, tarp jų išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka • toliau patvirtinus finansinius reikalavimus sudaromas kreditorių komitetas (ne daugiau kaip 15 narių). Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas

9. Ar teisinga kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė banko nemokumo procese? • Ar indėlininkai neturėtų būti išskirti kaip atskira privilegijuota banko kreditorių grupė?

10. Bankųnemokumo istorinis aspektas • Vienasiš pagrindinių vėlesniojo laikotarpio (po didžiausios komercinių bankų griuvimo bangos) uždavinių buvo sukurti stiprų Lietuvos Banką, kuris būtų kiek galima mažiau priklausomas nuo šalies politinių jėgų, nes anksčiau vyravęs dažnas valdybos narių ir pirmininko keitimas ne tik silpnino centrinio banko nepriklausomumą, bet ir jo veiklos veiksmingumą. 2001 m. Buvo priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas, kuriame įtvirtintos pagrindinės Lietuvos banko nepriklausomumo nuostatos. • Keitėsi ir komercinių bankų priežiūra: buvo stiprinami ryšiai su kitomis finansų sektoriaus priežiūros institucijomis šalies viduje ir glaudžiai bendradarbiaujama su užsienio valstybių, kurių bankai steigė savo padalinius Lietuvoje, atitinkamomis priežiūros institucijomis. • Lietuvos komerciniai bankai sustiprino vidaus kontrolės tarnybas, suteikė daugiau teisių vidaus auditui, sugriežtino paskolų išdavimo reikalavimus, tai pat aktyviai ėmėsi priemonių kapitalui didinti. • 2000-2002 m. Baigėsi Lietuvos bankų sistemos restruktūrizavimo procesas. 2000 m. Pabaigoje parduotas Lietuvos vystymo bankas, 2001 m. Pradžioje –Lietuvos taupomasis bankas. 2001 m. Parduotas paskutinis valstybinis bankas-Lietuvos žemės ūkio bankas, turėjęs 13,6 proc. viso bankųsektoriausturto, bankų privatizavimas šalyje baigtas.

11. Galiojantyskomercinių bankų įstatymai bei kiti norminiai aktai, reglamentuojantys bankų veiklą, turėjo nemažai spragų, kurios sudarė teisines prielaidas bankų darbuotojų bei jų klientų neatsakingai veiklai. ( pagal tuo metu galiojusius teisės aktus daugeliu atveju nusikalstamai veikdamas kaltininkas formaliai nepažeisdavo bankų teisės normų ar bankų vidaus taisyklių. Dėl to nusikalstamos veikos išoriškai atrodė kaip visiškai teisėtos, o vėliau teisminio nagrinėjimo metu dėl šių veiklų atsiradusi turtinė žala buvo teisinama “normaliai paskolų negrąžinimo rizika” • Daugelio komercinių bankų žlugimo priežastys - sunkumai, kuriuos patyrė pereinamojo laikotarpio Lietuvos ūkis, pramonės gamybos ir prekybos apimčių mažėjimas; palūkanų normų svyravimai, mažėjanti bankinė marža, didėjanti konkurencija. Komercinių bankų sistemos sukrėtimams turėjo įtakos įstatymų, taisyklių, normų, audito, vidaus kontrolės ir bankų priežiūros institucijų veiklos neveiksmingumas. Bankų bankrotams įtakos turėjo jų vadovybės nesugebėjimas laiku prisitaikyti prie kintančios makroekonominės aplinkos, neprofesionalus bankų valdymas, neteisinga paskolų politika, neprofesionalus bankų valdymas, neteisinga paskolų politika bei prasta verslo rizikos veiksnių analizė, Lietuvos banko funkcijos apribojimas, buvo politinio lobizmo apraiškų.

12. Draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas kredito unijai, bankui ar įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio priemonės taikymo ar investicinių paslaugų teikimo nutraukimo priėmimas, kai kredito unija, bankas ar banko filialas negali atsiskaityti su kreditoriais ar kai įmonė ar įmonės filialas yra nepajėgi (nepajėgus) įvykdyti įsipareigojimų investuotojams.

13. Draudimo objektas • Indėlių draudimo objektas yra indėlininkų indėliai litais ir užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos valstybių) nacionalinėmis valiutomis (toliau – užsienio valiuta). 2. Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas yra įsipareigojimai grąžinti investuotojams vertybinius popierius, nesvarbu, kokia valiuta jie yra išreikšti, arba pinigus litais ar užsienio valiuta.

14. Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai) ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptuotais bei paprastaisiais vekseliais, pagal Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymą išleistos hipotekinės obligacijos, taip pat toliau išvardytų subjektų indėliai ar įsipareigojimai jiems:1) Lietuvos banko; 2) draudimo įmonės; 3) kredito įstaigų;4) finansų maklerio įmonių;5) pagal Draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių;6) pensijų fondų;7) valdymo įmonių;8) įmonių, kurios verčiasi lizingu (finansine nuoma);9) kolektyvinio investavimo subjektų.

15. Indėlininkas – fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį Įstatymą negali būti draudimo objektai. Kai fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus) laikydamas indėlį veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas patikėtojas. Kai reikalavimo teises į lėšas pagal sutartis turi asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės, arba teismų sprendimuose nenustatyta kitaip. • Indėlis – indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). • Viešoji sutartis ?

16. Indėlių grąžinimo problema • Indėlių draudimo sistema pirmiausia siekiama apsaugoti bankus nuo masinio indėlių atsiėmimo pavojaus, kylančio dėl indėlininkų panikos ir kitų išorės priežasčių t.y. Sumažinti bankų likvidumo riziką, taip pat garantuoti indėlininkų finansinį saugumą. • Indėlininkų draudimo sistema-viena iš pagrindinių priemonių bankų likvidumui ir mokumui palaikyti bei reguliuoti. • Bankų bankroto prevencijos funkciją vykdanti priežiūros institucija yra Lietuvos bankas. Vienas iš svarbiausių bankų priežiūros tikslų-garantuoti indėlių saugumą.

17. Indėlininkų draudimo objektas • Indėlininko ir investuotojo teisė gauti draudimo išmoką • Kaip formuojamas indėlių draudimo fondo biudžetas? • Kada nemokamos draudimo išmokos? • Kokie indėliai yra apdrausti? • Kokie indėliai yra nedraudžiami?

18. Kiti vartotojų teisių gynimo būdai banko veikloje.Klientų interesų apsauga: • 1. Vietose, kuriose bankas teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas banko pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti bankas, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. • 2. Prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. • 3. Kiekvienam esamam ar galimam klientui, jeigu jis prašo, bankas privalo pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus išvadą, kuriuos pagal teisės aktus bankas turi pateikti visuomenei. • 4. Klientų prašymus (skundus) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo ar banko veiksmų, kuriais bankas galėjo pažeisti sutarties su klientu ar teisės aktų reikalavimus, nagrinėja bankas. Bankas privalo išnagrinėti rašytinius kliento prašymus (skundus) ir raštu jam atsakyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, bankas privalo leisti klientui dalyvauti svarstyme, raštu informuoti klientą apie ilgesnį nagrinėjimo  terminą, tačiau šis terminas negali viršyti 45 kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos. Jeigu kliento prašymas (skundas) nesusijęs su kliento kreditavimo sutartimi, bankas privalo atsakyti klientui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Bankas klientų prašymus (skundus) nagrinėja neatlygintinai. • Straipsnio pakeitimai: • Nr. XI-1337, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2512 (2011-05-03) • Nr. XI-1598, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 119-5616 (2011-10-01)

19. BANKŲ PRIEŽIŪRA • Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas. • Priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių bankų, įskaitant jų padalinius Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, bei šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio bankų filialų priežiūrą. Jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra kontroliuojamas Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, priežiūros institucija dvišalio susitarimo pagrindu, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 28 straipsnį, turi teisę perduoti įgaliojimus atlikti tokio banko priežiūrą Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai, kuri globojančiam (patronuojančiam) užsienio bankui yra išdavusi leidimą veiklai ir kuri atlieka globojančio (patronuojančio) užsienio banko priežiūrą tokiu būdu, kad yra prisiimama atsakomybė už šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko priežiūrą. • Atlikdama priežiūros funkcijas, priežiūros institucija: • 1) remdamasi atitinkamu laikotarpiu turima informacija deramai atsižvelgia, ypač kritinėmis situacijomis, į savo sprendimų galimą poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse; • 2) atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL 2006 L 177, p. 1), konvergenciją tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Tuo tikslu priežiūros institucija dalyvauja Europos bankininkystės institucijos veikloje ir vadovaujasi Europos bankininkystės institucijos patvirtintomis gairėmis ir rekomendacijomis arba pateikia suinteresuotiems asmenims motyvus, dėl kurių jomis nesivadovauja. • Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais

20. Prevenciniai bankų priežiūros institucijos veiksmai • Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar banko veiklos trūkumus arba jei banko veikla kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti bankui tokius raštiškus nurodymus: • 1) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar banko veiklos trūkumus; • 2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar nekilnojamąjį turtą; • 3) per priežiūros institucijos nustatytą terminą atlikti banko tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą; • 4) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą terminą jai priimtiną banko veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą; • 5) sušaukti banko visuotinį akcininkų susirinkimą arba banko stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus; • 6) banko vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą banko vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai; • 7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar banko veiklos trūkumai arba kad banko veikla būtų stabili ir patikima. • 3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar banko veiklos trūkumus arba jei banko veikla kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai bankui nustatyti individualius banko veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl banko veiklos rizikos ribojimo. • .

21. Didžiausios bankų problemos • Bankųdarbuotojų bei valdymo organų atsakomybės kriterijus • 1. Neįvertinta rizika išduodant paskolas-banko darbuotojai tam neturėjo pakankamos kompetencijos, įžvalgumo arba tiesiog apsiriko • 2. Nusikalstamas aplaidumas (“tyčiniai” atvejai); • paskolos be užstatų ir garantijų • užstatai, neprilygstantys išmokėtoms sumoms, arba už tuos pačius užstatus suteiktos kelios paskolos • paskolos be verslo planų arba pateikus fiktyvius verslo planus • paskolos, suteiktos bendrovėms, įmonėms be paskolų departamento išvadų, remiantis asmeniniais ryšiais, pažintimis • paskolos, suteiktos pažįstamiems asmenims arba tiesiog sau, dažnai grynaisiais pinigais • Netipiški atvejai: • Kai paskola išduota asmeniui, kuris paskolos nepaėmė t.y. kai kito asmens vardu ją paėmė trečias asmuo, pirmajam to net nežinant, kad jo vardu buvo paimta paskola • kai paskola suteikta iš neįformintų banke pinigų arba buvo atvejų, kai kokio nors asmens sąskaitoje buvo atliekamos tam tikros operacijos, asmeniui apie tai nežinant • Neatsakinga kreditavimo politika.

22. Kasgalitaptibankoklientu? Banko kliento rizika • Kliento rizikos požymiai skirstomi į: • Politikojedalyvaujančius asmenis (PEP); • Rezidentai, juridiniai asmenys, kurių struktūra yra neaiški ir nepagrįsta ek. logika, sudaro prielaidas • nuslėpti tikrąjį naudos gavėją; • Ne rezidentai, kurių verslas nėra pagrįstai susijęs su LR; • Klientai, kurių veikla susijusi su didelėmis grynųjų pinigų operacijomis ( valiutos keityklos, pinigų • pervedimai, prabangos prekės ir azartiniai lošimai); • labdaros ir/ar paramos organizacijos, kurios nėra pripažįstamos tarptautiniu lygiu; • klientai,kurieatsidaro banko sąskaitas profesinei veiklai (teisininkai, makleriai, prekybos agentai ir • kt.); • klientai, kurių dalykinių santykių su Banku užmezgimas kelia įtarimų; • klientai, kurių veikla yra prekyba ginklais (karine amunicija) ir/ar tarpininkavimas juos parduodant ir/ar • ginklų (karinės amunicijos) gamyba; • klientai, kurie organizuoja prekyba ir/ar aukcionus internetu ar per kitas priemones (taikoma tik • internetinėms parduotuvėms); • klientai, kurie verčiasi prekyba antikvariatu, meno dirbiniais, numizmatinėmis vertybėmis ir/ar • spalvotaisiais ir brangiaisiais metalais bei jų dirbiniais, • klienai, kurių veikla yra susijusi su sprogmenų ir branduolinio kuro gamyba ir perdirbimu. • klientai, kurie priskiriami JAV klientams pagal Klientų JAV aptarnavimo reikalavimus (02.01.15).

23. Pakeistų teisės aktų apžvalga ir jų reikšmė vartotojams • Lietuvos bankui perduotos Draudimo priežiūros komisijos ir Vertybinių popierių komisijos funkcijos • Pakeisti teisės aktai, susiję su hipotekos ir įkeitimo teisiniu reguliavimu • Patvirtintas verslo apskaitos standartas „Kredito unijų apskaita ir finansinės ataskaitos“ • Pakeistos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos