840 likes | 2.27k Views
Maironis (1862 - 1932). Jonas Mačiulis (dokumentuose Ma č iulevičius), gimė 1862 m. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. G imė laisvųjų ūkininkų Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje už skolas dvejiems metams perimtame dvare. A ugo šalia esančiame tėvų ūkyje Bernotuose.
E N D
Maironis(1862 - 1932) Vida Stončaitienė
Jonas Mačiulis (dokumentuose Mačiulevičius), gimė 1862m. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje.
Gimė laisvųjų ūkininkų Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje už skolas dvejiems metams perimtame dvare
Augo šalia esančiame tėvų ūkyje Bernotuose. Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Mačiulio-Maironio (1862-1932) gimtinėje Pasandravyje išlikę gyvenamojo namo pamatai, svirtinis šulinys ir pakinktinė.
Prelatas Jonas Mačiulis-Maironis šventina Šiluvos koplyčios pamatus
Pranas Šniukšta su giminaitėmis Maironio seserimi Marcele ir Danute Lipčiūte 1929 metais Kaune, Maironio namuose
Poetas, kunigas Jonas Mačiulis Maironis erdviam butui Kauno senamiestyje skyrė ypač daug dėmesio, viena svetainių vadinta pačia puošniausia mieste.
Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija.
Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute.
Į šiuos rūmus pusamžis poetas parvyko gyventi iš Peterburgo, kur 15 metų profesoriavo Katalikų dvasinėje akademijoje. Nusipirkęs šį pastatą Maironis visus metus remontavo, tvarkė ir 1910 m. apsigyveno antrojo aukšto aštuoniuose kambariuose.
Dalį baldų ir meno kūrinių parsivežė iš Peterburgo, dalį įsigijo iš vietinių meistrų. Bendravo su dailininkais, pirko iš jų paveikslus ir skulptūras, užsisakė vertingas pasaulinio garso menininkų kopijas.
Poeto namuose lankydavosi menininkai, dvasininkai, studentai, giminaičiai.
Rinkinys "Pavasario balsai" - (1895). Poemos: "Lietuva" (1888 m. , neišspausdinta), "Tarp skausmų į garbę" (1895 m. , S. Garnio slapyvardžiu), "Nuo Birutės kalno", "Janoji Lietuva", "Raseinių Magdė" (1909 m.), "Mūsų vargai" (1920 m.). Libretai: " Kame išganymas" (1895 m.) ir "Nelaimingos Dangutės vestuvės" (1930 m.); Istorinė draminė trilogija "Kęstučio mirtis" (1921 m.), "Vytautas pas kryžiuočius" (1925 m.) ir "Didysis Vytautas - karalius" (1930 m.), kurioje romantiškai idealizavo Lietuvos praeitį. Literatūros istorijos ir kritikos darbai: "Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga" (1906 m.), "Trumpa visuotinės literatūros istorija" (1926m.); Remdamaisis daugiausia Simonu Daukantu, parašė populiarią istoriją "Apsakymai apie Lietuvos praeigą" (1891 m.). Parašė nemažai ir publicistinių straipsnių, teologijos studijų. Išvertė Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų. . Lietuva“ – (neišspausdinta) „Tarp skausmų į garbę“ – (S. Garnio slapyvardžiu) „Nuo Birutės kalno“ „Jaunoji Lietuva“ „Raseinių Magdė“„Mūsų vargai“ Kūryba
Maironio rankraštis – lyrikos knygos „Pavasario balsai” paskutinė autorinė redakcija, 1927, yra pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą
2010 m. renkant medžiagą Skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai, aptiktas iki šiol nežinomas poeto Maironio rankraštis. Tai - 53 puslapių apimties žinomos poemos „Mūsų vargai“ septintoji ir aštuntoji dalys.
Įamžinimas Paminklinis akmuo yra kairėje kelio Krekenava – Ramygala pusėje, Linkavos upelio kairiajame krante, kalvos viršūnėje. Plotas 0,02 ha. Akmuo su metaliniu kryželiu. Prie akmens pritvirtintas poeto bareljefas ir metalinė lenta (dabar pakeista į laminuotą plokštę) su užrašu: KAS TĄ VIETELĘ APLANKYSTAI RANKAI AČIŪ PASAKYS,KURI SUOLELĮ TAŠĖ, KALĖ,ČIA TAIP MALONU IR RAMU!PRIPILDO PAUKŠČIAI ČIULBIMUTĄ ŽALIĄ BE PASTOGIO SALĘ.KREKENAVA 1920 M. Pastatytas 1987 m. Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 – 1918 m., Maironis gyveno Krekenavoje. Poetas buvo pamėgęs lankytis Varnakalnyje ant stataus Linkavos kranto.