1 / 13

Maironis „Nebeužtvenksi upės”

Maironis „Nebeužtvenksi upės”. Darbą atliko: Viktorija Micelicaitė 3C kl. „Nebeužtvenksi upės”. Nebeužtvenksi upės bėgimo, Norint sau eitų ji pamažu; Nebsulaikysi naujo kilimo, Nors jį pasveikint tau ir baisu. Vyrai lietuviai, auštančią dieną Mūsų nors sūnūs visgi išvys!

clodia
Download Presentation

Maironis „Nebeužtvenksi upės”

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Maironis„Nebeužtvenksi upės” Darbą atliko: Viktorija Micelicaitė 3C kl.

  2. „Nebeužtvenksi upės” Nebeužtvenksi upės bėgimo, Norint sau eitų ji pamažu; Nebsulaikysi naujo kilimo, Nors jį pasveikint tau ir baisu. Vyrai lietuviai, auštančią dieną Mūsų nors sūnūs visgi išvys! Griaukime amžiais užverstą sieną, Norint gailėtųs jos beprotys! • Naujos idėjos - darbas ne vaiko: • Užtvenktos mėto audrų žaibus! • Nesustabdysi bėgančio laiko: • Vaikas tik trukdo amžių darbus.

  3. Amžiais pavergta kelias tėvynė; Jos atgimimą jaučia dvasia. Ginkim, ką mūsų proseniai gynė! Žadinkim brolius meile drąsia! Kas vakarykščio sapno ieškotų, Tam labą naktį galim užtraukt; Svetimą rūbą kas dar nešiotų, Tam nusibostų galo belaukt. Ginkime kalbą, žemę, jos būdą! Stokim į darbą kaip milžinai! Laimina Dievas sėjamą grūdą, Laimina vaisių: gema šimtai.

  4. Pavadinimo reikšmė • Eilėraščio pavadinimas nusako kovingą, veržlią nuotaiką, o nesulaikomos pavasarinės upės įvaizdis simbolizuoja tautinį atgimimą, vykusį Lietuvoje XIX a. pb. – XX a pr.

  5. Eilėraščio tipas Oratorinis eilėraštis - orientuojasi į idėjų propagavimą, aktyvią agitaciją. Jam būdingi retoriniai klausimai, sušukimai, pakili intonacija.

  6. Lyrinis subjektas • Lyrinis subjektas kreipiasi  į  lyrinį  „mes“ (brolius lietuvius), ragindamas juos atsisakyti beviltiškų darbų ir kilti į kovą už tėvynės ateitį. • Lyrinis subjektas skatina puoselėti protėvių išaukštintas vertybes, tautiškumą ir atsikratyti “svetimo rūbo”, kurį galima sutapatinti su carine valdžia.

  7. Eilėraščio erdvė Erdvė – Carinės priespaudos suvaržyta Lietuva.

  8. Eilėraščio temos • Laisvė Lietuvis yra skatinamas ginti savo šalį, siekti jos nepriklausomybės. „Griaukime amžiais užverstą sieną, Norint gailėtųs jos beprotys!”

  9. Tėvynės ir žmogaus santykiai Žmogus privalo gerbti savo šaknis ir puoselėti tautiškumą „Ginkime kalbą, žemę, jos būdą! Stokim į darbą kaip milžinai!”

  10. Eilėraščio problemos • Kaip pasiekti Lietuvos nepriklausomybę, laisvę? • Koks turėtų būti žmogaus ryšys su savo tėvyne ir tauta?

  11. Eilėraščio vertybės • Drąsa • Patriotiškumas • Senųjų vertybių puoselėjimas • Meilė tėvynei ir artimui • Gimtoji kalba • Tautiškumas • Gimtoji žemė

  12. Eilėraščio idėja • Permainos yra neišvengiamos: kaip negalima sutramdyti pavasarinės upės, taip nesustabdysi tautinio atgimimo “Nebeužtvenksi upės bėgimo,/ Norint sau eitų ji pamažu;/ Nebsulaikysi naujo kilimo,/ Nors jį pasveikint tau ir baisu. • Žmonės privalo susivienyti ir kovoti už tėvynės laisvę “Ginkim, ką mūsų proseniai gynė!/ Žadinkim brolius meile drąsia!”

  13. Šaltiniai http://www.rasyk.lt/rasytojai/jonas-maciulis-maironis.html

More Related