1 / 10

Maironis

Maironis. ,,Ant Dr ūkšės ežero”.

shadow
Download Presentation

Maironis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Maironis ,,Ant Drūkšės ežero”

  2. Man liūdna buvo ir sunkuKeliaut gyvenimo takuBe draugo dar jaunam:Kame pažvelgsi akimi,Aplinkui žmonės svetimi;Taip liūdna vien vienam.Tekėjo mėnuo. Iš kalnųŽiedai kvepėjo jazminų,Žavėdami jausmus;Tarp žalio ežero bangų,Toli nuo triukšmo, nuo vargųLaivelis supa mus.Man ranką padavei jautriaiIr jauną širdį atdareiBendros žvaigždės vardu:Dabar ar juokias ateitis,Ar sopa, verkia mums širdis -Jaučiu ašai už du.

  3. Su pavadinimu siejama pirmoji eilėraščio eilutė. Susiejus ežero vaizdą sulyrinio „aš“ išsakomais jausmais, matoma ir aiški pasidaro subjekto vidinė būsena – jis liūdi, nerimsta.

  4. Po būsenos aprašymo aiškėja jos priežastis. Lyrinis subjektas pasakoja savo vienišospraeities išgyvenimus. Pasaulis persmelktas paslaptingumu, svajingumu. Lyrinis subjektas pasakoja savo išgyvenimus. Praeitį nurodo būtojo kartinio laiko veiksmažodis buvo. Praeityje lyr.subjektas kentėjo nuo vienatvės, kuri stūmė jį į depresiją. Sunkūs kalbančio žmogaus jaunystės išgyvenimai nuteikia laimingai dabarčiai.

  5. Apie dabarties laikus pradedama kalbėti antroje strofoje. Tekančio mėnesio metaforapasako, kad prasidėjo nauji laikai, kurie nenuvils, bus pilni romantikos ir jausmų.

  6. Eilėraščio emocinis lūžis įvyksta, kaipirmą kartą kūrinyje paminimi du asmenys. Čia nublanksta, tiesiog praranda prasmę praeities vienatvės išgyvenimai, atveriamos durys į naują gyvenimą. Lengvai persikeliama į naują erdvę.

  7. Trečios strofos pirmosios eilutės parašytos būtuoju laiku, tačiau jos nesusijusios su lyrinio subjekto jaunystės išgyvenimais, jos tiesiog sustiprina kūrinio jausmingumą.

  8. Kalbėtojas užsimena apie žvaigždes – amžinumo simbolį, kuris sustiprina pojūčius, priverčia skaitytoją įsijausti, pajusti pilnatvės jausmą, kuris atsirado įvedus naują veikėją.

  9. Paskutinėse kūrinio eilutėse aprašoma ateities vizija, kurią kuria abu veikėjai. Minima ateitis atrodo ideali. Paskutinių dviejų eilučių vizija primena bažnytinės santuokos įžadus. Atsiranda sielos ramybė, kuri nebuvo galima vienatvėje.

  10. OksanaSnetkovaitė3a 2011-02-21

More Related