Asmeniniai finansai

1. Asmeniniai finansai Aušra Maldeikienė Pareigūnų kredito unija 2014 m.

2. Įgytos specialios žinios Ekonomikos teorijos Finansų teorijos Finansų inžinerija Žmogaus elgsena

3. Asmeniniai finansai — žmogaus ar šeimos finansiniai sprendimai, kaip užsidirbti, tvarkyti, protingai leisti, išsaugoti ir padauginti savo turimus piniginius išteklius; — asmeninai finansai pasakoja žmogui apie tai, kaip jam sekasi tvarkyti savo pinigus ir susidoroti su ateities iššūkiais

4. 5 žingsnelių sistema • Įvertiname, ką turime.; • Numatome tikslus; • Kuriame savo finansų planą; • Stebime, kaip sekasi vykdyti savo planą; • Esant reikalui, koreguojame.

5. Numatome tikslus. Šiuo atveju svarbiausia (ir, matyt, sudėtingiausia) suderinti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Pavyzdžiui, trumpalaikis tikslas gali būti sukaupti lėšų naujam kompiuteriui, o ilgalaikis — sutaupyti pakankamai finansinių išteklių, kad išėjus į pensiją gautum bent 65-70 proc. savo buvusių mėnesio pajamų.

6. Įvertiname, ką turime. Turto balansas parodo viso turimo turto (būsto, automobilių, rūbų, akcijų, banko sąskaitų ir panašiai) vertę, nepamirštant iš jos atimti visų turimų įsiskolinimų (nepadengtų kredito kortelių skolų, būsto neapmokėtos būsto paskolos dalies ir t.t.) vertės. Šeimos biudžetas parodo pajamų ir išlaidų balansą, pinigų srautus.

7. Kuriame savo finansų planą Ką turime padaryti, kad pasisektų pasiekti užsibrėžtų tikslų? Norėdami pirkti kompiuterį, gal būt, atsisakome mažiau svarbių išlaidų ir neperkame nebūtinų rūbų ar ribojame laisvalaikiui skirtas lėšas, o va pensijai kaupiame kas mėnesį tam tikrą sumą investuodami į pensijų fondus.

8. Stebime, kaip sekasi vykdyti savo planą, ir koreguojame Jei matome, kad atsiliekame, žiūrime, kur nesiseka, ką galima pakeisti, arba tos srities profesionalų prašome, kad jie patartų, ką galima daryti kitaip. Jei kinta mūsų gyvenimo tikslai (pavyzdžiui, sukuriame šeimą, susilaukiame vaikų), planą vertiname iš naujo.

9. Gyvenimo ciklas ir asmeniniai finansai 0-19 Savarankiškai finansų netvarko (nes jų neturi), tačiau daro poveikį šeimos, kurioje auga finansų tvarkymui 20-29 Pradeda savarankišką gyvenimą – pradeda gauti pirmąsias pajamas savarankiškai, būtinųjų išlaidų (šeimai išlaikyti) dar nedaug 30-39 Atskiras būstas (gyvenamoji vieta), vaikai ir su tuo susiję išlaidos: turi didesnį poreikį skolintis, taupyti galimybių nedaug 40-64 Buitis sutvarkyta, vaikai paaugę – ruošiasi savarankiškam gyvenimui arba jį jau pradeda, artėja pensinis amžius ir neišvengiamai sumažėsiančios pajamos – didesnė motyvacija taupyti, didesnės ir galimybės 65+ Smarkiai mažesnės pajamos, nerimas dėl finansinės padėties ateityje.

10. Taupymo pagrindaiBiudžetas ir pinigų srautai Esama finansinė padėtis gali būti įvertinta, žinant sukaupto turto vertę ir turimus įsipareigojimus. Finansinės padėties pokyčius rodo šeimos biudžetas (pajamų ir išlaidų balansas)

11. Turto kategorijos Materialusis turtas — tai būstas, buitinė technika, baldai, automobilis ir kiti vertingesni šeimos daiktai (nuvertėja, tad problema — kaip ir kokiu būdu atkurti vertę) Finansinės investicijos (akcijos, obligacijos, žaliavos bei įvairūs fondai— pensijų, gyvybės draudimo, investiciniai... (rizikinga, bet didžiausias prieaugis) Pinigai ir jų ekvivalentai

12. Įsipareigojimai (skolos) Finansinis įsipareigojimas — tai sutartyje nustatytomis sąlygomis privalomai grąžintina pinigų suma. Paprasčiau tariant, tai yra skolos, paskolos ir kitos sutartyje apibrėžtos pinigų sumos, kurias gavęs žmogus tampa skolininku arba paskolos gavėju, o jį suteikęs subjektas – kreditoriumi.

13. Pinigų srautai — parodo, kiek pinigų sutaupoma kiekvieną mėnesį. 3 žingsneliai: • nustatomos einamosios išlaidos • Numatome savo pajamas • Suplanuojame visų metų pinigų srautus. (pvz. gruodžio mėnesį visiems kitiems kalendoriniams metams).

14. Ne būtinosios Būtinosios nenuolatinės Būtinosios nuolatinės Kaip sudaryti savo biudžetą

15. Šeimos pajamų ir išlaidų planas

16. Vedu biudžetą, tačiau ... Kokia prasmė? Namų biudžetas yra tik pirmasis, tačiau būtinas žingsnis. Jis padeda įvertinti situaciją, apibrėžti išlaidų grupes, atrinkti būtinas ir nebūtinas išlaidas, atrasti slaptų rezervų. Tačiau poveikį pajusite tik tada, kai pasirėmę biudžetu pakeisite savo išlaidų struktūrą.

17. Planuokite Planuokite biudžetą ir pirkinius.  Ne tik sudarykite reikalingų produktų ir daiktų sąrašą, bet ir skirkite laiko pasidomėti, kur tą daiktą galite įsigyti pigiau. Laiku atsiskaitykite su visais kreditoriais ir paslaugų teikėjais.  Delsimas apmokėti sąskaitas ar padengti įmokas, delspinigiai už pavėluotą laiką yra nepageidautina žyma kredito istorijoje. Ji kalba apie atsakomybės stoką. Didžiausias šeimos biudžeto eilutes paprastai sudaro išlaidos maistui, daug pinigų paskirti tenka ir mokėjimams už elektrą, vandenį, kitas paslaugas. O sutaupyti galima prisiminus, kad per dieną išgertas kavos puodelis metų gale gali virsti geromis atostogomis (3x30x12 tai apie 1000 litų)

18. Skolinkitės, kiek įmanoma mažiau Atiduokite skolas ir padenkite įsiskolinimus arba bent dalį jų.  Geriausia pradžia sėkmingam asmeninių finansų valdymui – jokių skolų. Mažinkite jas kiek galite, jei tik turite. Nesiskolinkite vartojimui.  Jokių greitų paskolų ir vartojimo kreditų. Venkite savo trumpalaikius poreikius finansuoti skolingais pinigais, mat už juos įsigyti daiktai nekurs naujų pinigų, laikui bėgant nuvertės, o mokėti įmokas vis tiek reikės.

19. 4 klausimai PRIEŠ imant paskolą? • Kiek galiu pasiskolinti? • Kiek tai kainuos? • Kada turėsiu išsimokėti? • Kas bus, jei nesugebėsiu įvykdyti įsipareigojimų?

20. BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma) –  tai procentais išreikštas dydis, kurį turite mokėti už suteiktą kreditą, įskaitant palūkanas ir visus su paslaugos suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius, skaičiuojamus per metus. Bendra mokama suma – Jums suteikto vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos (taikomos palūkanos, sutarties mokestis, taip pat kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos) suma.

21. Jie negalite padengti paskolos, tai • nedidinkite skolos, imdami naujas brangias paskolas • nedenkite tik dalies paskolos, nes bendra skola gali padidėti dėl baudų ir delspinigių • nenustokite mokėti komunalinių mokesčių ar kitų privalomų įsipareigojimų (skolos kaupiasi) • nepermeskite problemų artimiesiems Bankrutuoti verta tik išimtinais atvejais.

22. Ką daryti, jeigu negalite padengti skolos? Tarkitės su kreditoriumi (banku, lizingo bendrove, etc.) ir keiskite sutarties sąlygas.

23. Kam ir kiek skolintis?

24. Taupykite Neišleiskite visko, ką gaunate.  Svarbu, kad neplanuotos ar nereguliarios pajamos iš sąskaitos nedingtų taip pat greitai, kaip į ją pateko. Atidėkite jas, kad greičiau pasiektumėte savo tikslus. Taupymas turi sudaryti bent 10 proc. pajamų. Kaupkite nenumatytiems atvejams ir didesniems įvykiams ar pirkiniams. Jei tik įmanoma reikia kaupti: a) juodos dienos rezervą; b) ir iš anksto ruoštis didesnių išlaidų reikalaujantiems įvykiams, tokiems kaip studijos, automobilio, baldų ar buitinės technikos keitimas, atostogos ar pan. Atsakingai žvelkite į ateitį.  a) o kas, jei nelaimė? — nepamirškite draudimų; b) norėdami geriau gyventi senatvėje, tuo rūpintis turite iš karto, kai pradėsite dirbti – kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo daugiau sukaupsite. Įdarbinkite laisvus pinigus Tiesa, investavimas į akcijas ar vertybinius popierius reikalauja papildomų žinių, todėl mokykitės. Nebloga investavimo pradžia — indėlis, periodinis investavimas .

25. Kaip įsivertinti, ar taupai pakankamai? Taupymo koeficientas (paprastai skaičiuojamas už metus) — sutaupyta pajamų dalis (taigi, galite sužinoti per kiek laiko galima tikėtis sutaupyti reikiamą sumą). Tinkama skaičiuoti, kai turime duomenis apie metų pajamas ir galime palyginti savo turtą metų pradžioje bei metų pabaigoje. (Duomenims tinka informacija, kurią gauname mokesčių inspekcijoje, kai norime susigrąžinti dalį pajamų mokesčio). Tarkime, per metus visų šeimoje dirbančių asmenų į rankas gauta darbo užmokesčio suma siekė 50 000 litų. Dar gauta 1200 Lt draudimo išmoka, Taigi, visos pajamos — 51200 Lt. O dabar sakykime, kad ši šeima 6 tūkst. litų sumažino savo paskolos likutį, terminuotojo indėlio sąskaitoje sutaupė 3 tūkst. litų ir mokėjo investicinio gyvybės draudimo įmokas po 160 litų per mėnesį. Reiškia, savo turtui padidinti ji iš viso skyrė 10,9 tūkst. litų arba 21 proc. pajamų. Šis rodiklis - 21 proc. - ir yra taupymo koeficientas.

26. Įvertiname finansinio turto pokyčius Skaičiuodami taupymo koeficientą, turime įvertinti, kiek grąžinome skolų ir sumokėjome įmokų, naudodami įvairias taupymo priemones Per metus dėl rinkos kainų pokyčių padidėjusi turto vertė nereiškia, kad pradėjome daugiau arba mažiau taupyti. Taigi, jei turimų vertybinių popierių vertė (suma) padidėjo dėl papildomų įmokų, kurias padarėme, tai padidėjo taupymo lygis, bet jei padidėjo šių popierių rinkos kaina, tai iš esmės tik sėkmė. Pavyzdžiui, jei šeima metų pradžioje turėjo įsigijusi vertybinių popierių už 10 tūkst. litų, per metus naujų vertybinių popierių neįsigijo, tačiau anksčiau turėtųjų vertė padidėjo iki 12,5 tūkst. litų, tokio turto padidėjimo, jei skaičiuojame taupymo koeficientą, vertinti nereikėtų. Pinigai, kuriuos sumokėjome kaip palūkanas, nedidina turto vertės, taigi nelaikome, kad jie buvo skirti taupyti.

27. Rizika Investuodami, kaip ir vairuodami, skrisdami lėktuvu ar pereidami gatvę, rizikuojame. Tolerancija rizikai priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninių savybių ir gyvenimo būdo. Jei investavę į akcijų rinką negalėsite užmigti, reiškia prisiėmėte per didelę riziką. Investavimo rizika – tai tikimybė, kad investicijos pelningumas bus mažesnis, nei tikėtasi, o kai kada kad dalis investuotos sumos gali būti prarandama.

28. Kuo daugiau rizikuoji, tuo daugiau GALI (nebūtinai) uždirbti Rizika finansuose apibrėžiama kaip galimybė, jog atgausi mažiau nei tikėjaisi. Rizika dažniausiai matuojama standartiniais nuokrypiais nuo tikėtinos metinės grąžos: kuo didesnis standartinis nuokrypis, tuo metai iš metų investicijos grąža labiau svyruos apie vidurkį (tikėtiną grąžą). Taigi, jeigu kokios nors investicijos tikėtina grąža yra 5%, o jos standartinis nuokrypis 2%, tai pritaikant statistikos teoriją galima teigti, jog 95% atvejų investicijos grąža bus tarp 1% ir 9% (plius minus 2 standartiniai nuokrypiai normaliajame skirstinyje) — tokia grąža tikėtina obligacijų fonduose. Akcijų fonduose galima uždirbti žymiai daugiau: istoriškai JAV akcijų grąža siekia kokius 9%, bet standartinis nuokrypis viršija 10%, taigi reikėtų tikėtis, jog akcijų fondo grąža kiekvienais metais bus tarp -11% ir +29%.

29. Pagrindiniai šeimos finansų žingsniai • Apdrausti gyvybę (paprastai naudingiau investiciniu draudimu); • Apdrausti turtą (ypač jei šeimos pajamos vidutinės ar mažesnės); • Susitvarkyti (kiek įmanoma) pensijas ar būsimas pajamas senatvėje. • Pasidaryti nedidelį rezervą nelaimingam atvejui ar juodai dienai; • Investuoti (nuo indėlių iki akcijų fondų).

30. Kredito istorija — tai informacija apie visus žmogaus prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius dešimt metų. Ji parodo žmogaus sugebėjimą valdyti savo pinigus, jų srautus, laiku padengti įsipareigojimus, atsiskaityti už paslaugas; Kredito istorija ir joje esantys duomenys leidžia sudaryti kiekvieno žmogaus asmeninįkreditoreitingą, savotišką asmens patikimumo ir jos sugebėjimo laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus vertinimą

31. Sąvokos, kurias būtina žinoti Disponuojamos pajamos Turtas Nauda Išlaidos Taupymas Palūkanų normos Skolinimasis Investicijos Įsiskolinimas Kredito reitingas