Viešieji finansai: kas padaryta, kas nepadaryta ir kas dar liko padaryti

1. Viešieji finansai: kas padaryta, kas nepadaryta ir kas dar liko padaryti

2. Ko nepadarė XV-oji Vyriausybė? • Skirtingai nei norėtųsi tikėti oponentams, XV-oji Vyriausybė nesukėlė nei Lietuvos ūkio, nei Lietuvos viešųjų finansų krizės – problemų priežastis yra struktūriškai nesubalansuoti viešieji finansai (vis didinamų nuolatinių išlaidų finansavimas laikinosiomis pajamomis). Bėdas išryškino Lehman brothers bankroto išprovokuota pasaulinė finansų krizė, staigiai koreguodama Lietuvos ūkio ciklą nuo perkaitimo link staigaus smukimo. • Reikia įrodymų? Estija. Ilgesnis ir didesnis ūkio smukimas, bet net 2009-aisiais nepažeista Mastrichto deficito kritinė riba, o skola buvo ir išliko mažiausia Europos Sąjungoje. • XV-oji Vyriausybė nepaliko reikalų savieigai ir laiku ėmėsi sprendimų, reikalingų išryškėjusiam pajamų ir išlaidų skirtumui mažinti. Dėl to deficitas net blogiausiais metais nepasiekė dviženklio skaičiaus ir kasmet nuosekliai mažėjo

3. Ko nepadarė XV Vyriausybė? • Reikalų palikimas savieigai būtų reiškęs: • Jeigu būtų skolintojų : kone 20 procentų BVP siekiantį deficitą ir atitinkamai skolą netoliese 60 procentų BVP jau dabar, o palūkanų išlaidos biudžete siektų ne 2 o gal 3,5 mlrd. litų • Jeigu nebūtų skolintojų: chaosą ir “automatinį susibalansavimą”, kai visos išlaidos sumažėja dar 30-40 procentų nuo 2009 m. lygio ar chaosą ir valiutos devalvavimą

4. Taigi, ką padarė XV-oji Vyriausybė viešųjų finansų srityje? Laiku priimtais sprendimais užtikrino pasitikėjimą šalies kreditingumu, o tai leido mažinti piliečių ir verslo gerbūvį gerokai mažiau, nei būtų tekę tų sprendimų nepriėmus

5. Ar XV-oji Vyriausybė “praskolino Lietuvą”?

6. Iš piešinio matyti, kad: • Skola labiausia augo tai metais, kai krito ūkis (tuo tarpu iki krizės, ūkiui augant dviženkliais skaičiais, skola taipogi nuolat augo - santykis su BVP mažėjo tik dėl “bazės efekto“) • Skolos augimo tempus 2010-2012 m. mažino tiek mažėjantis viešųjų finansų deficitas, tiek augantis ūkis

7. “Praskolinta Lietuva”? • Lietuvos skola 2011 m. pabaigoje yra šešta mažiausia ES ir yra komfortiškai mažesnė, nei Mastrichto kriterijus (60 proc. BVP) • Pasiekus subalansuotus viešuosius finansus per artimiausius trejus metus, skolos santykis su BVP mažėtų ir jau 2015 m. neviršytų 35 proc. BVP

8. Lietuvos rizikos vertinimas dėl XV-osios Vyriausybės veiksmų esmingai pagerėjo

9. Lietuvos rizikos vertinimas dėl XV-osios Vyriausybės veiksmų esmingai pagerėjo(2)

10. XV-osios Vyriausybės veiksmai teigiamai veikė skolinimosi kaštus • Visos pagrindinės reitingų agentūros šiuo metu yra suteikusios stabilius investicinio lygio skolinimosi reitingus, o viena tokio vertinimo priežasčių – stabili Vyriausybės politika viešųjų finansų srityje

11. Specialiai p.A.Butkevičiui - mažėja ne tik skolinimosi apimtys bei kaina, bet ir keičiasi skolinimosi struktūra

12. Mažėja ne tik skolinimosi apimtys, bet ir keičiasi skolinimosi struktūra • Mažėjant deficitui, šalies skolinimosi struktūra kinta: didžiąją dalį skolinimosi poreikio nuo 2012 m. sudaro ne naujas skolinimas, o senų skolų refinansavimas • 2012 m. gegužę Vyriausybė sėkmingai išpirko 2002 m. išleistą ir 2006 m. papildytą 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją

13. Tipiškos klišės ir absurdai apie skolinimąsi • “Skolinamasi “pravalgymui”, o ne investicijoms” – skolinamasi pajamų ir išlaidų neatitikimui padengti. Nė viena kalbėtojas niekada nepaminėjo, kurių gi „pravalgymo išlaidų“ siūlytų atsisakyti, kad skolintis būtų galima mažiau • “Skola nenumaldomai auga, Lietuva praskolinta” – Lietuvos skola yra ir išliks viena mažiausių ES, skola auga kasmet vis nuosaikiau, o visiškai nustos augti tada ir tik tada, kai išlaidos nebeviršys pajamų • Finansai nežlugo tik todėl, kad daug ir brangiai skolintasi – skolintis įmanoma tik tada, kai kas nors tiki tavo finansų ateitimi, todėl absurdiškesnio teiginio turbūt nėra

14. Taupyti negalima išlaidauti • Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių atveju konsolidavimo politika pasiteisino – ūkio augimas 2011 m. buvo įspūdingas • Jeigu “stimuliavimo kuo didesnius deficitu” teorija veiktų be išlygų, sėkmingiausiai krizę suvaldžiusios šalys būtų Graikija ar Portugalija • Reikia ne tik taupymo, bet ir augimo? O kas ginčijasi? Tiesiog naujų darbo vietų negalima “drožti” didesnės skolos sąskaita

15. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsakymas – ES lėšos • ES fondų lėšų panaudojimo tempas nuolat didėja; • 3,5 mlrd. Lt suma - didžiausia ES fondų lėšų suma per visą ES paramos administravimo laikotarpį Lietuvoje išmokėta projektų vykdytojams per vienerius metus (2011 m.); • Pagal 2007–2013 m. ES fondų lėšų panaudojimą tarp ES šalių narių, Lietuva yra tarp lyderių !!!

16. Ekonomikos augimo skatinimas Ekonomikos nuosmukio metu priimti savalaikiai sprendimai dėl ES fondų lėšų perskirstymo reaguojant į pasikeitusią situaciją: • Daugiau lėšų skirta aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms • Finansavimo prieinamumui SVV įmonėms užtikrinti - Užtikrintas aukštas ES struktūrinės paramos panaudojimo tempas

17. Valstybės investicijų programa

18. Skaičiai rodo, kad: • XV-oji Vyriausybė, net ir neradusi parengtų projektų atsargos, itin sparčiai paleido ES lėšas į Lietuvos ūkį • Būtent ES lėšos leido išlaikyti, o nuo 2010 m. ir didinti Valstybės investicijų programai skirtas nacionalinio biudžeto lėšas • Būtent šios lėšos ir buvo nedeficitinis ir neskolintas ūkio stimulas, finansuojantis investicijas ir palaikantis bei kuriantis užimtumą

19. Kaip didinti mokesčius, jų nedidinant? • Pakitę reikalavimai institucijoms ir iš esmės pagerėjęs kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas leido pasiekti persilaužimo mažinant neapskaitytą ekonomiką. Proceso negana, atsiskaitoma už labai aiškius rezultatus. • Teisiniai sprendimai pasiekė ilgametes „užkerėtas“ sritis, kurių reglamentavimo keitimas buvo tabu – verslo liudijimų išdavimo tvarką, prekybą turgavietėse • Ambicija pagerinti mokesčių surinkimą 2011 m. milijardu litų buvo įgyvendinta kone dviemtrečdaliais. Tai puikus rezultatas.

20. Finansų rinkos • Priimti įstatymai, reikalingi sklandžiam problemų finansų įstaigose sprendimui – Finansų tvarumo įstatymas • Įvykdyta esminė finansų rinkos priežiūros reforma: visos priežiūros funkcijos sutelktos vienose rankose ir bus išlaikomos pačių rinkos dalyvių

21. “Snoras” • Sklandžiai išspręsta “Snoro” problema: nepasitikėjimo bankų sistema ūgtelėjimas buvo trumpalaikis, nes jį atkūrė sklandus ir spartus draudimo išmokų išmokėjimas buvusiems “Snoro” indėlininkams

22. Kas liko padaryti? • Tikėti tuo kas padaryta. Tegul paskirų sprendimų galima buvo nedaryti, nedaryti nieko nebuvo galima • Išlaikyti tai, kas pasiekta • Išlaikyti sveiką protą. Pasaulis esmingai pakito: po šios krizės, skirtingai nei po Rusijos krizės neateina ir veikiausiai ilgai neateis „ramūs laikai“, kai bus galima nesurūpinti niekuo, nes pinigai ateis patys. Todėl nepamatuoti pažadai – bet kieno- virs tik žmonių nusivylimu

23. Kas liko padaryti? (2) • Tikėti, kad kelias link subalansuotų finansų yra vienintelis teisingas kelias: pagunda mokėti keliais litais didesnę algą biudžetininkui ar didesnę pensiją pensininkui rytoj, reikš kad biudžetininkas ir pensininkas visada brangiai mokės už elektrą ir dujas, nes Lietuva tiesiog nepajėgs įgyvendinti strateginių užmojų energetikoje • Eiti ta linkme nuosekliai, bet užtikrintai, neapgaudinėti savęs ir kitų, kad tai bus galima padaryti „rytoj“, o dabartruputį pabūkime geri. Geri galime būti tik skolos, t.y. tų pačių žmonių, kuriems norime būti „geri“, sąskaita