280 likes | 2.35k Views
Matavimo vienetai senov ėje. I ngrida Babrauskaitė, 7d klasė Mokytoja Rasa Kižienė Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla. Senovės Egipto matematika.
E N D
Matavimo vienetai senovėje Ingrida Babrauskaitė, 7d klasė Mokytoja Rasa Kižienė Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla
Senovės Egipto matematika • Pirma senovės egiptiečių naudota skaičiavimo sistema buvo dvyliktainė. Todėl jie dieną ir naktį padalino po dvylika valandų. Kadangi dienos ilgumas keičiasi, jie kiekvienam sezonui nustatydavo dienos ir nakties valandų ilgius. Dvidešimt keturios valandos paroje išliko ir iki mūsų dienų. Laiką egiptiečiai matuodavo laikrodžiais, nors jie visiškai nebuvo panašūs į tuos, kuriuos naudojame dabar. Pavyzdžiui, vandens laikrodis, arba Clepsydra, buvo paprasčiausias vandens bakas su anga viršuje, per kurią vanduo išbėgdavo.
Priedo egiptiečiai naudojo ir dešimtainę skaičiavimo sistemą, šiek tiek kitokią, nei mūsų laikais. Jie turėjo septynis skirtingus skaičių simbolius. 1 - vienas pagaliukas. 10 - galvijų pančiai. 100 - suvyniota virvė. 1,000 - lotosas. 10,000 - pirštas. 100,000 - buožgalvis arba varlė. 1,000,000 dievo figūra iškeltomis į viršų rankomis.
Pagaliukas • Galvijų pančiai • virvė • Lotosas • Pirštas • Buožgalvis arba varlė • Dievo figūra iškeltomis į viršų rankomis
Pėda (matavimo vienetas) Žmogaus pėda senovėje pasitarnavo ilgio vieneto atsiradimui. Iki metrinės vienetų sistemos įvedimo naudota įvairiose šalyse, jos vertė skyrėsi. Didžiojoje Britanijoje, JAV, Rusijoje buvo lygi 0,3048 m, Brazilijoje - 0,3439 m, Švedijoje - 0,2699 m, Vokietijoje - 0,2865 m. Toks mato vienetas šiais laikais naudojamas Didžiojoje Britanijoje ir beveik visose buvusiose jos kolonijose. LDK pėda buvo apie 0,325 m. Lietuvą okupavus Rusijai įsigalėjo rusiškoji pėda lygi 0,3048 m.[1]
Matavimo vienetų pavyzdžiai • jardas • sieksnis • uolektis • pėda • žingsnis • 1 sieksnis=4 uolektys • 1 uolektis=2 sprindžiai • 1 sprindis=3 plaštakos • 1 plaštaka=4 pirstai • 1 žingsnis=2 uolektys • 1 pėda=12 coliu • 1 jardas=3 pėdos • 1 sieksnis=7 pėdos
Senoviniai svorio matavimo vienetai: gorcius-2l kibiras-10l statinė-5l,10l svaras-453,5 g granas-50 mg puodas-16 kg 380 g=40 svarų
Gorčius kibiras granas statinė svaras puodas
Pinigų istorija Sidabro grynuolisTaip atsitiko dėl to, kad metalai, tokie kaip auksas, sidabras, alavas ir geležis, buvo visiems vertingi. Todėl žemdirbys galėjo išmainyti savo galvijus į tam tikrą kiekį sidabro, o vėliau sidabru sumokėti mokesčius. Taip brangieji metalai ir kiti daiktai tapo „vertės matavimo vienetu“, „mainų priemone“ ir būdu „kaupti vertę“, kol jos prireiks.
Mažojoje Azijoje buvo pagamintos pirmosios monetos. • Maždaug prieš 2600 metų Mažojoje Azijoje buvo pagamintos pirmosios monetos.Senovės Graikijos moneta • Senovės graikai greitai įsisavino naująją idėją ir ėmė gaminti sidabro ir bronzos monetas, pavyzdžiui, sidabrines drachmas. Šios ankstyvosios monetos buvo gaminamos iš tam tikro svorio ir tam tikros vertės metalo. O siekiant užtikrinti šį svorį, monetos buvo žymimos jas išleidusio karaliaus, miesto ar šalies antspaudu. Monetas buvo patogu naudoti, nes jų nereikėjo sverti, o buvo galima tiesiog suskaičiuoti. Kadangi šios naujosios monetos buvo patikima ir efektyvi „mainų priemonė“, senovės pasaulyje suklestėjo prekyba.
Štai tokie matavimo vienetai buvo iki mūsų laikų Jie keitėsi tobulėjo kol buvo ištobulinti. Šiais laikais irgi vyksta mainai tik kiek kitokie, mes mainome prekę į pinigus, mainome pinigus į prekę. Sieksnis, jardas, pėda naudojami dar ir dabar matuoti.