Koks yra nusikalstamų veikų lygis Lietuvoje?

1. Koks yra nusikalstamų veikų lygis Lietuvoje? Alfredas Kiškis, Mykolo Romeriouniversitetas Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. SIN-08/2010). 2012 m. rugsėjo 28 d.

2. Nusikalstamumo matavimo svarba • kai mes skiriame išteklius jo prevencijai, • kai ieškome tinkamų jo prevencijos būdų, • kai norime nustatyti, kokią įtaką turėjo mūsų poveikis nusikalstamumui. • ... Tačiau kriminologai neturi įrankio, kuriuo galėtų tiksliai pamatuoti nusikalstamumą.

3. Du pagrindiniai empirinių duomenų apie nusikalstamumą šaltiniai (du spinduliai) • Registruoto nusikalstamumo statistika, • Gyventojų reprezentatyvių viktimologinių tyrimų (apklausų) duomenys. • Skirtingas nusikalstamumo vaizdas, skirtingos paklaidos, savi privalumai ir trūkumai, 2S duomenų santykio problemos. • Kaip apjungti (integruoti) šiuos duomenis, siekiant įvertinti nusikalstamumą?

4. Apie projektą • Pavadinimas - „Dviejų spindulių” modelio sukūrimas ir taikymas registruoto bei latentinio nusikalstamumo Lietuvoje tyrime. • Tikslai: • sukurti moksliškai pagrįstą ir Lietuvos ypatybes atitinkantį įrankį („Dviejų spindulių modelį” - 2S), skirtą nusikalstamumo Lietuvoje analizei ir vertinimui, • pritaikyti šį modelį praktiškai.

5. Atlikta (1) • Mokslinės literatūros analizė; • Lietuvos ypatybes atitinkančio „dviejų spindulių“ modelio kūrimas (+ekspertinis vertinimas); • „Pirmojo spindulio“ duomenų rengimas; • „Antrojo spindulio“ duomenų rengimas (vikt. apklausos instrumentarijus, apklausos, analizė); • 2S modelio pritaikymas;

6. Atlikta (2). • Tikslinės grupės tyrimas: • būklė netenkina visų, • neatrodo naudinga, • nemato pasekmių, • neadekvatūs ištekliai, • „išaiškinamumo procentas“, • tarpinstitucinė priešprieša, • nukentėjusių elgesys, • nauja reg. tvarka, • atsisakyti mažareikšmių ir neperspektyvių veikų tyrimo, • rodiklių atsisakymas.

7. „Dviejų spindulių“ integravimo modelis (1) Yra trys pagrindiniai dydžiai: • Reg - užregistruotųnusikalstamų veikų lygis 100 tūkst. gyventojų; • Vikt - skaičius nusikalstamų veikų, nuo kurių respondentai teigia nukentėjo, apskaičiuotas 100 tūkst. gyventojų; • Pran - skaičius nusikalstamų veikų, apie kurias respondentai teigė, kad pranešė teisėsaugai, apskaičiuotas 100 tūkst. gyventojų.

8. „Dviejų spindulių“ integravimo modelis (2). Siūlome tokį 2S integravimo modelį, įvesdami nusikalstamumo rodiklįRAS (Recorded And Surveyed): RAS = Reg + (Vikt – Reg) x (Pran/Vikt) • (Pran/Vikt) yra svorio koeficientas, kuris gaunamas iš viktimologinių tyrimų ir reiškia pranešimų teisėsaugai lygį. • (Pran/Vikt) atspindi respondentų, nukentėjusių nuo tokių veikų vertinimus, kiek jos jiems buvo reikšmingos, pavojingos, kiek respondentai yra pasiryžę ginti savo teises ir laisves nuo nusikalstamų veikų. • Turėtume kriminalizuoti tik tokias veikas, kurias visuomenė taip reikšmingai vertina.

9. Teisėsauga pašalinta iš priedo prie Reg RAS = Reg + (Vikt – Reg) x (Pran/Vikt) Teisėsaugos reikšmė ir įtaka jau pasireiškė: • Nustatant Reg, kokią praneštų veikų dalį ji užregistravo. Čia ji „filtravo“, kvalifikavo ir tyrė veikas. • Pranešimų lygio reikšmėje. Pranešimų teisėsaugai lygis priklauso nuo pasitikėjimo ja, nuo tikėjimo, kad ji tirs veikas, kad ji gali nustatyti kaltininką, ir kita.

10. Jei teisėsauga nori sumažinti RAS, elgiasi taip, kad žmonės nenorėtų pranešti. Tačiau: • Teisėsaugos darbas vertinamas pagal pasitikėjimą ja, kitus veiklos rodiklius, ne pagal nusikalstamumo lygį; • 2S palyginime gali atsiskleisti dirbtinis nusikalstamumo lygio mažinimas; • Teisėsauga kerta šaką, ant kurios pati sėdi (finansavimas).

11. Skatinantys pranešti veiksniai • noras gauti pagalbą, apsaugą, gydymą, kompensaciją, draudimą; • noras atgauti pavogtus daiktus; • manymas, kad nukentėjęs turi pareigą pranešti (galim. nubausti); • noras, kad nusikaltėlis būtų nubaustas ir neturėtų naudos; • noras, kad nusikaltėlis būtų sulaikytas nuo naujų nusik. darymo; • teigiamas nusistatymas policijos atžvilgiu; • nukentėjusiojo emocinės reakcijos stiprumas; • jei nusikalstama veika baigta (ne pasikėsinimas); • patirtos žalos didumas; • ginklo panaudojimas; • patogumas pranešti; • nusikalstamos veikos pavojingumas, reikšmingumas...

12. Sulaikantys nuo pranešimo veiksniai • Manymas, kad policija nieko nedarys; • Manymas, kad policija nieko negali padaryti; • Nenoras, kad policija ir kiti žmonės švaistytų laiką tirdami įvykį; • Pranešimo kaina, nepatogumai; • Pranešimas gali būti prisipažinimas paties nukentėjusiojo silpnybių, pažeidžiamumo ar kaltumo, gali sukelti nepritarimą iš nukentėjusiojo aplinkos žmonių; • Pranešimas gali sukelti pavojų asmens privatumui; • Pranešimas gali sukelti atsakomuosius veiksmus ir pablogėjusius santykius; • Nereikšmingas, nepavojingas įvykis, maža žala; • Galimybė privačiai, asmeniškai išsiaiškinti, išspręsti problemą; • Tai yra dažnai pasitaikantis įvykis; • Nukentėjusysis nemėgsta ar bijo policijos; • Nukentėjusiojo ankstesnė neigiama patirtis su policija, teismais...

13. Pranešimų lygis • Integruoja platų spektrą nusikalstamos veikos ypatybių ir kitų aspektų. • Tyrimai rodo, kad ir kokiais metodais matuotume, nusikalstamos veikos sunkumas (pavojingumas) yra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso, ar nukentėjusysis praneš apie įvykį policijai.

14. Parengtas viktimologinio tyrimo klausimynas • Iš BK išrinktos nusikalstamų veikų rūšys; • Kriterijai – tinkamumas, atskyrimas nuo kitų teisės pažeidimų, paplitimas, latentiškumas, ribotas skaičius... • Nusikalstamų veikų apibrėžties perkodavimas į klausimus su paaiškinimais; • Ekspertų vertinimas; • Klausimų ir paaiškinimų tikslinimas; • Viešieji pirkimai.

15. Atliktas reprezentatyvus viktimologinis tyrimas • Apklausti 2006 Lietuvos gyventojai 15 - 74 metų amžiaus; • Apklausa vyko 2012 metų vasario 24 - kovo 31 d. • Atliko UAB „Baltijos tyrimai“; • Respondentų klausta: • ar per 2011 m. yra nukentėję nuo atskirų nusik. veikų; • kiek kartų jie tai patyrė 2011 metais Lietuvoje, • kiek dar kitų asmenų tai patyrė kartu su jais, • apie kiek iš patirtų nusikalstamų veikų jie pranešė teisėsaugai, • kokią patyrė dėl to turtinę žalą.

16. Tyrime naudotos šios nusikalstamas veikos Q1. Plėšimas (BK 180 str.); Q2. Vagystė (BK 178 str.); Q3. Turto prievartavimas (BK 181 str.); Q4. Sukčiavimas (BK 182 str.); Q5. Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 ir 188 str.); Q6. Seksualinis prievartavimas (BK 149, 150 ir 151 str.); Q7. Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.); Q8. Fizinis smurtas (BK 135, 138 ir 140 str.); Q9. Terorizavimas, grasinimas nužudyti (BK 145 str.); Q10. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d. tik nusikaltimai); Q11. Siūlė, davė, pardavė narkotikų (BK 260 str., kuris apima ne tik platinimą); Q12. Neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims (BK 196 ir 197 str.); Q13. Reikalavimas kyšio (BK 225 str.); Q14. Kita nusikalstama veika (respondentas pats pateikia).

17. Klausimų formuluotės, paaiškinimai (1) Klausimas Q1. Ar praėjusiais 2011 metais iš Jūsų buvo pagrobtas turtas, panaudojant fizinį smurtą (grasinant tuoj pat jį panaudoti) arba buvo bandyta tai padaryti? Jei taip, tai kiek kartų? Papildoma pastaba – šiuo atveju klausiama apie plėšimą (asmens apiplėšimą), kai buvo pagrobtas turtas kartu panaudojant fizinį ar / ir psichologinį smurtą. Nurodykite ir visus atvejus, kai Jus buvo mėginta apiplėšti, nors dėl kokių nors priežasčių Jūsų daiktai, turtas nebuvo atimtas. Jei prieš Jus nebuvo panaudotas fizinis ar psichologinis smurtas, tai tokia nusikalstama veika apibūdinama kaip vagystė ir ją (jas) reikia nurodyti atsakant į sekantį klausimą.

18. Klausimų formuluotės, paaiškinimai (2)... Klausimas Q2. Ar praėjusiais 2011 metais iš Jūsų asmeniškai buvo pavogta ar realiai bandyta pavogti turtą, kurio vertė viršija 130 litų? Jei taip, tai kiek kartų? Papildoma pastaba – nurodykite visus šiuos atvejus, nepriklausomai nuo pavogto turto vertės: • kai viešoje vietoje kas nors pavogė Jūsų turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagiai), • kai Jūsų turtą pavogė įsibrovus į patalpą ar kitą saugomą teritoriją (pvz., į Jūsų gyvenamą būstą, sodybą, sodo namelį, sandėliuką, garažą ir pan.), • kai buvo pavogtas Jūsų automobilis. Realiai bandyta pavogti turtą – kai Jūs tikrai žinote, kad buvo pradėta kėsintis į Jūsų turtą, kurio vertė viršija 130 litų.

19. Klausimų formuluotės, paaiškinimai (2)...

22. Vertinimai: reikalavimas kyšio • Vienas iš didžiausių Vikt; • Respondentai teigia pranešę tik 3 proc. patirtų veikų; • Vikt yra net 37 kartus didesnis už RAS; • Apklausos rodo, 57 proc. Liet. gyventojų duotų kyšį; • Kažin, ar būtų logiška vertinti šių veikų lygį, remiantis Vict? • Gal respondentui tik taip pasirodė; • Nėra ištirtos teisiškai reikšmingos įvykio aplinkybės... • Remtis Reg vertinant kyšininkavimą Lietuvoje taip pat būtų nelogiška (2011m. Liet. užreg. tik 68 nus.veik.); • RAS rodo labiau adekvatų realiai situacijai skaičių (įvertį), negu Reg ir Vikt.

23. Vertinimai: plėšimas • Respondentai teigė pranešę policijai 68 proc. patirtų veikų; • Vikt yra tik 1,5 karto didesnis už RAS; • Reg yra net 24 kartus mažesnis už Vikt; • Kažin, ar galime vertinti plėšimų atvejus, apie kuriuos nukentėję asmenys net nepranešė policijai, kaip reikšmingus? • Kažin, ar galime tokius atvejus įtraukti į plėšimų lygio Lietuvoje vertinimą? • RAS rodiklis taip pat geriau tinka plėšimų lygio vertinimui, negu Reg ar Vikt rodikliai.

24. Apibendrinimas • Bendras tirtų nusik. veikų lygis Vikt (64257) yra net 35 kartus didesnis už registruotų tokių veikų lygį Reg (1851). • Tirtų veikų rūšių RAS/Reg=11. • Tirtos nusik. veikų rūšys registruotame nusikalstamume sudaro 75 proc. visų užregistruotų nusik. veikų (bendro nusikalstamumo) 2011 m. Lietuvoje. • Visų tirtų nusik. veikų suminis rodiklis RAS (20357) didžiąja dalimi (apie 75 proc.) leidžia įvertinti nusikalstamumo 2011 m. Lietuvoje lygį. • Nauja: 2S modelis, klausimynas, kas dar nukentėjo, 2 omnibusai... • Nauda:įrankis, adekvati reakcija, tikslesnis Reg, išlaisvinti ištekliai, didesnis pasitikėjimas...

25. Ką ir kaip norime matyti? Ačiū