3 tema. Civilinės teisės sistema

1. 3 tema. Civilinės teisės sistema 1. Civilinės teisės sistemos samprata ir elementai 2. LR civilinės teisės bendroji dalis 3. LR civilinės teisės specialioji dalis

2. Civilinės teisės apibrėžimas Civilinė teisė tai visumateisės normų, kurios: • sąveikoje su moralės normomis; • reglamentuoja laisvų ir vienas kitam teisiškai nepavaldžių asmenų turtinius bei asmeninius, susijusius su turtiniais,santykius; • taip pat įstatymų numatytais atvejais taikomos ir kitiems asmeniniams (nesusijusiems su turtiniais) bei turtiniams santykiams, reglamentuojamiems viešosios teisės normomis; • teisės sistemoje suformuoja autonomišką jos elementą - teisės šaką, sudarančią privatinės teisės pagrindą.

3. 1. Civilinės teisės sistemos samprata ir elementai 1. 1. Civilinės teisės sistemos sampratos metodologinės prielaidos 1.2. Civilinės teisės sistemos elementai 1.3. Ryšiai tarp atskirų civilinės teisės elementų 1.4. Svarbesnės išvados 1.5.Visaapimantis civilinės teisės sistemos požymis

4. 1. 1. Civilinės teisės sistemos sampratos metodologinės prielaidos Civilinės teisės sistemos sąvokos apibrėžimas metodologiškai grindžiamas bendramoksline sistemos samprata. Sistema - tai savitarpio priklausomybės ryšiais susieti sistemos elementai, sudarantys santykinai išbaigtą visumą. Sampratoje yra trys komponentai: elementai ryšiai visuma

5. 1.2. Civilinės teisės sistemos elementai Civilinės teisės sistemos elementai gali būti skirstomi į pirminius ir antrinius Sistemos pirminis elementas – civilinė teisinė norma Sistemos antrinis elementas –institutas, subinstitutas, pošakė

6. Civilinė teisinė norma Civilinės teisės norma - tai elgesio taisyklė nustatyta ar sankcionuota kompetentingo valstybės organo.

7. Civilinės teisės institutas Institutas – civilinės teisės sistemos elementas susidedantis iš teisės normų, reglamentuojančių tam tikrą civilinės teisės reguliuojamų santykių rūšį. Institutai skirstomi pagal teisinio reglamentavimo objekto kriterijų. Pvz.,ieškinio senaties, žalos atlyginimo, pirkimo padavimo, nuomos ir t.t.

8. Subinstitutas Subinstitutas – tai civilinės teisės instituto savarankiška dalis, susidedanti iš teisės normų, numatanti specialų tam tikros dalies santykių reguliavimą, t.y.turinti santykinai atskirą (instituto ribose) teisinio reguliavimo dalyką. Pvz., Žalos atlyginimo institutas ir žalos, padarytos kūno sužalojimu ar mirtimi, atlyginimo subinstitutas. Šiuo atveju susiduriame su bendrųjų ir specialiųjų normų taikymu civilinės teisės instituto ribose.

9. Civilinės teisės pošakė Pošakė – tai kelių institutų teisės normų sąveika, kompleksiškai reguliuojanti bendrą teisinę prigimtį turinčius santykius. Pvz., daiktinė teisė, prievolių teisė, autorių teisė. Pošakei būdingas požymis - bendrųjų ir specialiųjų normų turėjimas. Subinstitutas ir pošakė neturi aiškių atribojimo kriterijų. Šie terminai vartojami tik mokslinėje ir mokomojoje literatūroje. Kartais jie vartojami kaip sinonimai.

10. Ryšiai tarp atskirų civilinės teisės elementų Ryšiai dvejopi: sisteminiai (“genetiniai”) ir funkciniai ” Genetiniai “ ryšiai atspindi teisės normų prigimtį, objektyvius ryšius tarp atskirų civilinės teisės elementų (normų ir institutų), suformuoja vidinius ryšius tarp civilinės teisės normų, kurių visuma sudaro civilinės teisės sistemos esmę. Sisteminiai ryšiai užtikrina kiekvienos teisės normos funkcionalumą, visų civilinės teisės elementų sąveiką. Teisinės praktikos subjektai (tiek taikydami įstatymus, tiek kurdami naujus įstatymus) turi sugebėti tuos ryšius teisingai nustatyti, nes kiekvieną civilinį santykį reglamentuoja ne atskira teisės norma, o visa civilinės teisės sistema.

11. “ Sisteminis teisės aiškinimas, kaip viena iš pagrindinių teisinės argumentacijos priemonių, reikalauja, kad kiekvieno teisės akto analizė prasidėtų nuo Konstitucijos analizės.” – žr.: Mikelėnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikoje// Konstitucijos aiškinimas ir tiesioginis taikymas. V. 2002 m., p.132.

12. Funkcinių ryšių vaidmuo Funkciniai ryšiai atspindi įstatymų leidėjo valią (subjektyvus elementas) fiziškai sujungiant atskirus teisinės sistemos elementus į teisės aktus. Teisinio reguliavimo efektyvumas užtikrinamas derinant bendrąsias ir specialiąsias normas, užtikrinant tarpšakinę integraciją, spragų ir kolizijų sutvarkymą. Nustatant funkcinius ryšius suformuojama išorinė civilinės teisės sistema, t.y. civilinių įstatymų sistema. Civilinės teisės sistema nesutampa su civilinių įstatymų sistema. Tačiau civilinės teisės sistema yra civilinių įstatymų sistemos pamatas.

13. Termino “sistema” reikšmė civiliniame kodekse 1.9 straipsnis. Civilinio kodekso normų aiškinimo principai 1. Siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į šio kodekso sistemą bei struktūrą. Terminui “sistema” suteikiama civilinės sistemos teisės prasmė. Terminui “struktūra” suteikiama civilinių įstatymų sistemos prasmė.

14. Civilinės teisės institutų normų išdėstymas civiliniuose įstatymuose Civilinės teisės instituto normos gali būti patalpintos ne viename civiliniame įstatyme ar kitokiame civilinės teisės norminiame akte. Pvz., teisės normos reglamentuojančios ieškinio senatį yra Civilinio kodekso bendrojoje dalyje (1 knygoje). Tačiau normų apie ieškinio senatį galima atrasti daugelyje kitų Civilinio kodekso knygų, bei kituose civiliniuose įstatymuose. Visos šios normos nepriklausomai nuo to kokiame teisės akte yra priklauso ieškinio senaties institutui ir veikia sąveikoje.

15. 1.4. Svarbesnės išvados Vidinė civilinės teisės sistema – yra ryšių tarp civilinės teisės normų visuma, apimanti visą civilinės teisės normų sistemą, atsižvelgiant į jų prigimtį, bet neatsižvelgiant į šių normų išdėstymą norminiuose aktuose (įstatymuose, nutarimuose, ir t.t.). Civilinės teisės sistema yra teisės mokslo tyrimo objektas. Civilinės teisės doktrina, pagrįsta civilinės teisės sistemos tyrimais, sudaro metodologines prielaidas įstatymų leidybai ir jų sisteminiam aiškinimui. Civilinių įstatymų sistema (išorinė civilinės teisės sistema) - tai teisės normų išdėstymas norminiuose aktuose užtikrinant jų tarpusavio funkcinį suderinamumą, reguliuojant civilinius santykius. Ši sistema labiau reikšminga įstatymų taikymui, teisiniam švietimui, sisteminimui ir norminių aktų rinkinių leidybai.

16. 1.5. Visaapimantis civilinės teisės sistemos požymis Civilinė teisė yra visaapimanti, t.y. ji užtikrina visų rūšių civilinių santykių teisinį reglamentavimą. Tai pasiekiama civilinių normų, institutų, subinstitutų, pošakių sugrupavimu į vieną visumą. Pagal tai, kaip tai daroma Europos valstybių civilinės sistemos skirstomos į institucines ir pandektines. Pandektinė (pandektes –gr. Visaapimantis) Susideda iš bendrųjų ir specialiųjų normų ir institutų. Institucinė sistema susideda iš savarankiškų stambių institutų, kurie pandektinėje sistemoje gali būti traktuojami kaip pošakės (nuosavybė, prievolės, paveldėjimas ir t.t.) Pandektinė sistema istoriškai vėlyvesnė (Vokietija). Institucinės sistemos pavyzdys – Prancūzija.

17. 2. Civilinės teisės bendroji dalis civiliniame kodekse BENDROSIOS NUOSTATOS I DALIS CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR JŲ TAIKYMAS. TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ II dalis SANDORIAI III dalis CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI IV dalis TERMINAI. IEŠKINIO SENATIS V dalis CIVILINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS ANTROJI KNYGA ASMENYS ATSTOVAVIMAS

18. 3. Specialioji civilinės teisės dalis civiliniame kodekse TREČIOJI KNYGA ŠEIMOS TEISĖ KETVIRTOJI KNYGA DAIKTINĖ TEISĖ Penktoji KNYGA PAVELDĖJIMO TEISĖ ŠEŠTOJI KNYGA PRIEVOLIŲ TEISĖ