270 likes | 608 Views
Globalus tinklas. Internetas. 12 tema. Maršrutizatorius. Maršrutizatorius. Maršruutizatorius. Maršrutizatorius. Maršrutizatorius. Maršrutizatorius. LAN. LAN. LAN. LAN. Internetas.
E N D
Globalus tinklas. Internetas 12 tema
Maršrutizatorius Maršrutizatorius Maršruutizatorius Maršrutizatorius Maršrutizatorius Maršrutizatorius LAN LAN LAN LAN Internetas Internetas — tai pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, jungianti dešimtis tūkstančių atskirų kompiuterių tinklų. Internetas pastoviai atsinaujina ir prisitaiko prie realybės. Šiam tinklui negalioja valstybių sienos.
Interneto istorija • 1961 - keletas nepriklausomų JAV tyrimo grupių pradėjo tobulinti informacijos persiuntimo paketais technologijas; • 1964 - Masačūsetso mokslininkai L.Kleinrock ir J.C.R.Licklider keliuose pranešimuose aprašė paketinio perdavimo technologiją ir “Galaktikos tinklo” idėją; • 1965 - J.C.R.Licklider buvo paskirtas JAV Gynybos ministerijos Pažangiųjų tyrimų projektų agentūros (ARPA) vadovu; • 1968 - pradėta kurti techninė įranga, galėjusi siuntinėti duomenis pirmuoju tinklu – ARPNet; • 1969 – ARPNet išbandytas. 50 kbps greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas, jungiantis Los Andželo, Santa Barbaros, Jutos universitetų bei Stenfordo tyrimų instituto kompiuterius; • 1972 - tinklas ir elektroninis paštas pirmą kartą viešai pristatyti kompiuterinių komunikacijų konferencijoje; • 1983 - ARPNet pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinį ir ARPANET – civilinį. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys ir buvo pavadintas INTERNET.
Internetas dabar 1992 metais Internetas jungė virš 3000 tinklų su milijonu kompiuterių, kurių skaičius 1998 metais pasiekė 45 milijonus ir dabar šis skaičius dvigubėja kas pusantrų metų. Dabar internete apie ketvrtį milijardo kompiuterių. 2003 metų gale internetu naudojosi apie 650 milijonų žmonių. Pagal regionus tai atrodė taip (mln. žmonių):
Internetas Lietuvoje Pirmi prisijungimai – 1991 m. 1993 m. - LITNET. Vėliau atsirado ir komercinių Interneto paslaugų tiekėjų, tai Omnitel, Bitė GSM, Lietuvos telekomas, Penki kontinentai, Delfi ir kt. Dabar jų yra apie 100. Lietuvoje interneto vartotojų pernai padaugėjo ketvirtadaliu, o interneto skvarba išaugo nuo 20% iki 25%. Lyderė pagal skvarbos rodiklį liko Estija, kurioje internetu naudojasi 47% 15-74 m. gyventojų. Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, 2006 m. I ketvirtį kompiuterius namie turėjo 31% Lietuvos namų ūkių.
Interneto struktūra, valdymas Internetas neturi savininko. Jis nepriklauso jokiai firmai, valstybei ar institucijai, tai – daugelio žmonių ir organizacijų susivienijimas. Jo normaliam funkcionavimui, standartizavimui bei vystymosi tendencijų prognozei yra sukurta keletas šakinių ir regioninių organizacijų, pvz.: ISOC – Interneto sąjunga (Internet Society) – sprendžia Interneto politikos klausimus, priima nutarimus apie įvairius leidimus ar draudimus Internete (www.isoc.org). IAB - Interneto architektūros taryba (Internet Architecture Board), analizuoja Interneto architektūros visumą, informacijos keliavimo srautus, numato Interneto vystymosi gaires ir publikuoja oficialius Interneto dokumentus. InterNIC – Interneto tinklo informacinis centras (Internet Network Information Center), koordinuoja IP adresų bei domeninių vardų suteikimą vartotojams, norintiems prisijungti prie tinklo (www.internic.net). Atitinkamas regioninis, skirtas Europai padalinys, kuriame IP numerius gauna ir Lietuvos Interneto paslaugų tiekėjai, yra RIPE (Reseaux IP Europeens).
Adresavimas internete Internete yra vieninga jame dirbančių kompiuterių adresavimo ir duomenų perdavimo sistema. Duomenų perdavimui tarp kompiuterių Internete naudojamas TCP/IP (Transmission Control Protocol / Internet Protocol) protokolų rinkinys. Siuntėjas 145.274.45.150 Gavėjas 193.219.146.92 Kompiuteriai adresuojami 32 bitų (4 baitų) unikaliu adresu, nepasikartojančiu visame tinkle, vadinamu IP adresu. Tokius adresus galima užrašyti keliais būdais: 11000001 11011011 10010010 00000011 dvejetainis skaičius 3252392451 dešimtainis skaičius C1 DB 92 03 šešioliktainis skaičius 193.219.146.3 dešimtainis su tašku (pabaičiui)
193.219.146.3 11000001 110110111001001000000011 Skaitmeniniai adresai - 2,1 mlj. tinklų ir 3,7 mlr. kompiuterių
skaitmeninis adresas = simbolinis adresas A ir B tinklai skiriami stambiems internetinių paslaugų tiekėjams, JAV universitetams, o kitos organizacijos (pvz. LITNET) gauna C klasės numerius. Pavyzdžiui, VGTU turi tinklų numerius 193.219.144.xxx – 193.219.149.xxx Skaitmeninius IP adresas simbolinis adresas(vardas). 193.219.146.3 goda.vtu.lt 193.219.40.13 voruta.vu.lt.
Simboliniai vardai • kompiuteriai bendrauja IP adresais; • žmonės įsimena vardus; • IP adresai neatspindi organizacijos, kuriai priklauso kompiuteris; • vardai turi hierarchinę struktūrą;
Aukščiausio lygio adresų sričių pavadinimai • .com – komercinės organizacijos • .edu - mokslo įstaigos • .net - organizacijos tiesiogiai susijusios su Internet • .gov – JAV valstybinės organizacijos • .mil – JAV karinės organizacijos • .org – kitos ne pelno siekiančios organizacijos • .CC – dviraidis šalies kodas (CC – country code), • .lt – Lietuva, .fr – Prancūzija, .dk – Danija …
Papildomos aukščiausio lygio adresų sritys • .biz (businesses) • .info(unrestricted use) • .name (for registration by individuals) • .pro (property:accountants, lawyers, physicians) • .museum (museums) • .aero (air-transport industry) • .coop (cooperatives)
Pilnas domeninis vardas - FQDN (Full qualified Domain name) <kompiuterio_vardas>.<adresų_srities_vardas> <kompiuterio vardas> tai : • Kompiuteriui priskirtas vardasreda, goda, niujorkas • Interneto protokolo pavadinimas ftp, pop, nntp • Interneto teikiamų paslaugų pavadinimas www, mail, news Pvz.: reda.vtu.lt, mail.takas.lt, www.vtu.lt vienam kompiuteriui galima priskirti kelis vardus <adresų_srities_vardas> - vtu.lt, sc.vtu.lt, ktu.lt, omnitel.lt
DNS sistema ir DNS serveriai • DNS sistema – duomenų bazių sistema, turinti informaciją apie sričių vardus ir jiems atitinkančius IP adresus • DNS serveriai (vardų serveriai)– kompiuteriai, kurie vardus pakeičia į IP adresus ir atvirkščiai. • DNS serveriai taip pat sudaro hierarchinę struktūrą
TCP/IP – pagrindinis Interneto protokolas • TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet protocol) pagrindinis Internet protokolas (taisyklių visuma), apibrėžiantis adresavimą Internet tinkle, informacijos perdavimo tinklais taisykles, paketų dydį ir kitą tarnybinę informaciją.
Duomenų (failo) siuntimas TCP/IP protokolu Failas Skaidy- mas į paketus 1 2 3 4 5 6 Paketas Skirtingo dydžio paketai Maksimalus dydis 1516 baitų
Tinklo stebėjimo komandos ping –n 10 –l 64 193.219.186.1 -n skaičius – paketų skaičius -l skaičius – paketo dydis (B) -w skaičius –laukimo laikas (ms) tracert –w 4000 193.219.186.1 Sužinoti kam priklauso kompiuteris pagal IP adresą: www.ripe.net RIPE WHOIS DatabaseSearch lange
Įsijungimo į Internetą būdai • Per vietinį tinklą (LAN), kuris turi ryšio liniją į Interneto paslaugų teikėjo tinklą. Tai dažniausiai jungiamasi mokymo įstaigose, įvairiose darbovietėse, kur įrengtas vietinis kompiuterių tinklas, kuris sujungtas su internetu per pasirinktą interneto paslaugų teikėją. • Tiesiogiai jungtis į Interneto paslaugų teikėjo tinklą. Šį būdą dažniausiai naudoja namų kompiuterių vartotojai.
Interneto paslaugų teikėjai (IPT) • Interneto paslaugų teikėjai (Internet Service Providers - ISP), – tai firmos, kurios pardavinėja tam tikro pralaidumo duomenų perdavimo linijas tiek atskiriems vartotojams jų kompiuterių, tiek ir kitoms firmoms jų vietinių tinklų sujungimui su globaliuoju interneto tinklu. • Be duomenų perdavimo, paprastai, dar teikiamos el. pašto, interneto adresų registravimo (DNS), www ar kitos interneto paslaugos. • Didžiausi interneto paslaugų teikėjai Lietuvoje yra AB “Lietuvos telekomas”, UAB “Omnitel”, UAB “Bitė GSM”, UAB “Skaineta”, UAM “Penki kontinentai” ir kt. • Konkrečius duomenis apie IPT galima rasti tinklapyje hardware.home.lt/tinklai/ipt, www.litnet.lt ir kt.
Literatūros šaltiniai • L. Kaklauskas. Kompiuterių tinklai. VšĮ Šiaulių universiteto l-la, Šiauliai, 2003, 174-236 psl. • D. Janickienė.Informatika, VDU, Kaunas, 2001, 263-282 psl. • O. Barčkutė ir kt.Ekonominė informatika,Vadovėlis, Aldorija, Vilnius, 1999, 179-206 psl. • Informacija ir komunikacija, (ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota mokomoji medžiaga) / V.Denisovas ir kt. – Vilnius: VŠĮ “Informacinių technologijų institutas”, 2001, 69 psl. • Michael B. Karbo.INTERNETAS išmok pats UAB “Egmont Lietuva”, Vilnius, 2001, 77 psl. • http://www.ivpk.lt/msis/FrameSet.aspx-lsn_frame=72.htm • http://www.ivpk.lt/msis/Default.aspx-lsn_page_view=75_1.htm • http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/teorija2.html • http://aldona.mii.lt/pms/terminai/term/e/elektroninio_pašto_programa.htmlhttp://aldona.mii.lt/pms/kalba/elpa1.html • http://www.lietuvybe.org/?menuid=Internetas