Savęs pažinimas bendraujant

1. Negalėdami pakeisti tikrovės, keiskime ją reginčias akis. N. Kazantzakis Savęs pažinimas bendraujant 1

2. Tikslas Išmokti pažinti save, savo vertybes, jausmus, gebėti juos išreikšti.

3. Prieš pradedant kalbėti apie žmonių bendravimą ir bendradarbiavimą, turime kiekvienas paklausti savęs ir kitų: „Kas aš esu? Kas tu esi? „Kas mes esame?“„ Kokia mano, tavo, esmė? „Kas nulemia „mano“, „Tavo“, „Mūsų“ mintis ir elgesį kiekvieną dieną – esminiai tikslai ir vertybės ar kiti dalykai? Kas? Viena iš pagrindinių visų tarpusavio nesusipratimų, nesugebėjimų mokytis ir ilgalaikių asmenybės problemų pirmoji priežastis – nelygiateisiško bendravimo situacijos, kai vienas stovi, o kitas klūpo, o stovintysis galvoja apie savo tikslą, apimtas poreikio jį kuo greičiau pasiekti. Visai kitokius pėdsakus palieka konstruktyvaus lygiateisiško bendravimo situacijos, kuriose abu asmenys yra visiškai laisvi, laisvai išreiškia savo esmę , savo mintis, savo norus.

4. Atviras ir konstruktyvus kontaktas tarp žmonių įmanomas tik abipusės pagarbos ir visiško atvirumo pagrindu. Atsakykite į klausimus: Kas yra meilė ir pagarba? Kuo pasireiškia šie jausmai? Ką jie žmogui duoda? Užbaikite mintyse sakinį: „Didžiausia dovana, kurią aš turiu savyje ir galiu dovanoti kitam, tai .......?“

5. Kaip Jūs parodote pagarbą kitam? Kokių savęs gerbimo būdų Jūs pageidaujate iš kitųžmonių?

6. Bendravimas: kuo tai svarbu? • Savistaba* mums suteikia tik dalį informacijos apie save. • Bendraudami pamatome save kitų akimis. • Matydami save kitų akimis susikuriame „socialinį veidrodį“. *savistaba – tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas, žvelgiant į savo vidinį pasaulį. 6

7. Kas AŠ esu? Kas AŠ toks?

8. Asmenybės savigarba formuojasi, girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus. • Ypač tai svarbu vaikystėje, kurioje didžiausią įtaką turi suaugusiųjų vertinimai : • tėvų ar globėjų, • vėliau mokykloje - mokytojų.

9. Savigarba nėra pastovus jausmas • Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. • Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį - kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje, kai vertiname atskiras savo ypatybes, poelgius, veiksmus.

10. Įsivaizduokite žmogų, kuris yra atstumtas, užsidaręs, nepasitikintis savimi. • Mes matome, kad jo savigarbos lygis - žemas. • Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį, tai galbūt sužinotumėt, kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. • Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų.

11. Žema savigarba brangiai kainuoja. Su žema savigarba susijusios įvairios problemos: narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas. Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų

12. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus, nes jis atsispindi bendravime. Ir aukštą, ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas.

13. Aukšta savigarba - priešingai, galinga, malonumą teikianti jėga. C. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi, iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo".

14. Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti, bet ir pakelti savigarbos lygį, todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. • Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje, kad atitiktume jos vertybes ar normas. • Mes prisitaikome fiziškai, emociškai ir intelektualiai. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas, bet prisitaikome ir išoriškai: apranga, elgesiu, kad būtume patrauklūs kitiems. • Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį, patvirtinantį mūsų sėkmę, tai savigarba kyla.

15. „Studentas". Bet Jūs esate ne bet koks, Jūs esate „geras" arba „blogas" studentas

16. Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą, bet ir pozityvųjį ar negatyvųjį Aš. Savosios vertės jausmas, arba savęs vertinimas - tai savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas.

17. Socialinis palyginimas • Tai savęs pažinimo būdas. Jo metu lyginame savo savybes su kitų žmonių ypatybėmis. • Save lyginame tada, kai nesame tikri dėl savo: • elgesio; • jausmų; • sugebėjimų ir t.t. 17

18. Su kuo lyginame save? 18

19. Palyginimo tipai geresni, stipresni žmonės • Galime išskirti du socialinio palyginimo tipus: • Aukštyn orientuotą; • Žemyn orientuotą. AŠ prastesni, blogesni žmonės 19

20. Aukštyn orientuotas palyginimas • Lygindami save su pranašesniais žmonėmis galime apibrėžti siektinus standartus. • Tačiau tuo pat metu galime pažeisti savo Ego – nuolatos jausimės prastesni, blogesni už kitus. 20

21. Žemyn orientuotas palyginimas • Savęs lyginimas su silpnesniais, prastesniais, vadinamas apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija. • Naudodami šį palyginimo būdą galime labiau pasitikėti savo jėgomis, meistriškumu, gebėjimais. 21

22. Savęs įvertinimas geresni, stipresni žmonės • Vis dėlto, vertinant save geriau išlaikyti dviejų palyginimų viduriuką – save lyginti su panašiais žmonėmis. AŠ panašūs žmonės prastesni, blogesni žmonės 22

23. Palyginimas ne dėl pažinimo Palygindami, dažnai siekiame ne pažinti save, o tiesiog išsiaiškinti „ar aš geresnis už jį?“. Stereotipiniai klausimai (ir ką jie reiškia): • ką veiki gyvenime? (ar uždirbi daugiau už mane?) • kokie tavo pomėgiai? (ar aš už tave pranašesnis?) • ką veiki laisvalaikiu? (ar tavo gyvenimas įdomesnis už mano?) 23

24. Todėl, norint pažinti save: • Reikėtų pamatyti save kitų akimis, bet ne vesti savo vertės statistiką. • Pasirinkti teisingus asmenis ir savybių palyginimo kriterijus. • Matyti save tokį, kokį tave mato kiti. 24

25. Tik atsiverdami kitam žmogui, mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. F. Porat 2009-2010 25

26. Keturios asmenybės „ erdvės " Atvira Paslėpta Neaiški Nežinoma 26

27. Atvira Atvira „erdvė"yra vieša. Ji apima informaciją, kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus, pavyzdžiui, mūsų vardą, profesiją ir pan. 27

28. Paslėpta Paslėptoje „erdvėje"mes slepiame nuo kitų tai, ko nenorime, kad jie žinotų apie mus: Savo baimes Fantazijas Banko kortelės PIN kodą Apatinių spalvą. 28

29. Neaiški „erdvė" Neaiški „erdvė"susideda iš dalykų, kuriuos apie mus žino kiti, tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. Pavyzdžiui: Aplinkiniai gali pastebėti, kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės; Kad esame labai triukšmingi ir pan. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu ryšiu, t. y. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus, kurių mes patys nejaučiame. 29

30. Nežinoma „erdvė" Nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam, nei mums, nei kitiems. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės, pasąmonėje glūdintys Aš aspektai. Johari langas- 30

31. O jeigu nebendrautume? Neturėdami socialinio veidrodžio, matytume tik miglotus savojo AŠ kontūrus. Negalėtume lyginti savęs su kitais. negalėtume objektyviai savęs įvertinti... 2009-2010 31

32. Bendravimas ir atsiskleidimas kitiems sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą, tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėjimą. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti, vadinasi, verta rizikuoti. 32

33. Pradėkime nuo savęs klausdami Kasaš esu?

34. charakteris Charakteris valia temperamentas Koks aš esu?

35. Temperamentas - tai anksti pasirodantys, palyginti pastovūs, charakterio lemiamiindividualūs reakcijos ir valdingumo skirtumai. Išskirti šie tipai: • cholerikas(gr. chole“tulžis”), • sangvinikas (gr. sanguis“kraujas”), • melancholikas (gr. melas chole“juodoji tulžis”), • flegmatikas (gr. flegma“gleivės”).

36. Cholerikas - tai žmogus, kuris yra labai aktyvus, ir jo energija liejasi per kraštus: • valdingas; • impulsyvus, judrus, aktyvus; • audringai reaguoja į visus įvykius, greitai užpyksta.

37. Sangvinikas - tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus: • pasitikintis savimi; • lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų; • mėgsta juokauti.

38. Melancholikas tai jautrus, pasyvus žmogus, linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų, kuriuos jis įžvelgia aplinkoje: • neramus, įtarus; • jautrus menkiausioms pašalinėms smulkmenoms; • linkęs į depresiją.

39. Flegmatikas tai žmogus, kuris galvoja ramiai, nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. Tai pasyvaus temperamento tipas. • lėtas, neemocionalus; • kantrus, ištvermingas, gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų nei kitų temperamentų žmonės. Koks temperamento tipas yra geriausias?

40. C. Jung, analitinės psichologijos kūrėjas, vienas žymiausių XX amžiaus psichologų, pasiūlė skirstyti visas asmenybes į: • ekstravertus- žmones, kurie visą dėmesį sutelkę į išorinį pasaulį, jame vykstančius įvykius ir žmones; • intravertus– žmones, kurie visą dėmesį nukreipę į savo vidinį pasaulį, mintis, jausmus, patyrimą. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis, nei veikiantis žmogus.

41. Būdinga jausena ir elgsena (1)INTRAVERTŲ EKSTRAVERTŲ

42. Būdinga jausena ir elgsena (2)INTRAVERTŲ EKSTRAVERTŲ

43. Būdinga jausena ir elgsena (3)INTRAVERTŲEKSTRAVERTŲ

44. Kaip aš mąstau? 7 Gardnerio intelektai

45. LOGIKA KŪRYBA ORGANIZACIJA INTUICIJA Kaip aš mąstau?

46. KAIRIAJAM pusrutuliui priskiriamos funkcijos: kalba, skaitymas, rašymas, loginis mąstymas, taisyklių laikymasis, teksto ir sakinio analizė, sugebėjimas išskirti detales, skaičiai, duomenys, faktai, linijinis nuoseklus suvokimas, laiko suvokimas, sugebėjimas mintinai išmokti nuo konteksto atskirtus informacijos vienetus (svetimos kalbos žodžius, datas, formules, terminus ir kt). DEŠINIAJAM pusrutuliui priskiriamos funkcijos: vaizduotė, kūno kalba, intuicija / jausmai, kūrybingumas, sugebėjimas susieti faktus, orientacija, menas, muzika, šokis, balso skambesys, intonacija, kalbėjimo ritmas, mimika, judesiai, visumos suvokimas, erdvės pojūtis

47. Intekektas – suvokimas, prasmė, protas, pažintiniai žmogaus sugebėjimai

48. Verbalinis intelektas – tai jautrumas žodžių prasmei, jų tvarkai sakinyje, žodžių garsams, ritmui ir kaitymui, jų pajėgumui pakeisti nuotaiką, įtikinti ar perteikti informaciją. Labai išvystyto šios rūšies intelekto apraiška – poeto ir rašytojo naudojami niuansai. • Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogus: • lengviausiai priima ir įsisavina žodinę informaciją, gali fiksuoti įvairius kalbos niuansus, stilių bei atpažinti kalboje išreikštą nuotaiką; • labai sklandžiai kalba, reiškia mintis, jo žodynas yra turtingas, jis mėgsta skaityti, jam patinka rašyti bei žaisti žodžių žaidimus.

49. Erdvinis intelektas – tai gebėjimas gerai manevruoti erdvėje, konstruoti ar įsivaizduoti trimačius objektus bei jų projekcijas, interpretuoti diagramas, žemėlapius ir kt. Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogus: • mąsto vaizdais, jaučia visumą, gerai piešia, tapo, lipdo, lengvai skaito žemėlapius, schemas, diagramas; • turi gerą vaizdinę atmintį, ypatingai tiksliai skiria spalvas.

50. Loginis – matematinis intelektas – gebėjimas manipuliuoti abstrakčiais simboliais, gerai spręsti loginius galvosūkius, ieškoti priežasties ir pasekmės ryšių. Jei dominuoja tokio tipo intelektas, žmogus: • geba įžvelgti įvairių reiškinių loginę struktūrą, mėgsta tikslumą, jam patinka abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, jis mėgsta dirbti kompiuteriu; • žavisi gerai organizuota veikla.