Biomasės panaudojimas kurui Kauno apskrityje - stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės

1. Biomasės panaudojimas kurui Kauno apskrityje -stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės Baltijos biomasės tinklas (BBN) 1 seminaras Kaunas, LEI, 2005-09-07

2. Pranešimo turinys • Trumpai apie SSGG (SWOT) analizės metodą. • Biomasės naudojimo kurui Kauno apskrityje SSGG (SWOT) analizė.

3. SSGG (SWOT) analizė (1) Žmogiškieji ištekliai - darbuotojai, vietinė bendruomenė. Fiziniai ištekliai – vietovės ypatumai, pastatai, įranga, jų būklė. Financiniai ištekliai - grantai, kitos galimos pajamos. Veiklos ir procesai – veikiančios programos, naudojamos sistemos. Turima patirtis – mokymo ir sėkmės patirtis, reputacija bendruomenėje

4. SSGG (SWOT) analizė (2) Ateities perspektyvos analizuojamoje srityje. Ekonomika - vietinė, nacionalinė, ar tarptautinė. Finansavimo šaltiniai - fondai, donorai, kita. Demografija - visuomenėsamžiaus, lyčių, kutūros ypatumai Fizinė aplinka – santykis su aplinkine teritorija, kelių tinklu. Įstatyminė aplinka –esamų įstatymų poveikis planuojamam darbui. Vietiniai, nacionalinaiar tarptautiniaiįvykiai.

5. SSGG (SWOT) analizė (3)

6. SSGG (SWOT) analizė (4)

7. Stiprybės (1) A. Žinios ir praktinė patirtis (1) • Kauno regione yra platus ratas subjektų, turinčių miškų ir žemės ūkio išteklių naudojimo ekspertizės patirtį (Lietuvos miško savininkų asociacija, Privačių miškų plėtros centras, turintys savo atstovus visuose regionuose, trys miško savininkų kooperatyvai, Žemės ūkio rūmai, Mokslo ir technologijų parkas prie Lietuvos žemės ūkio, UAB "Agrokoncernas", Kauno regioninė energetikos agentūra, ir kt.); • Kauno regione veikia mokymo ir mokslo institucijos, turinčios patirtį ir ruošiančios specialistus miškininkystės, žemės ūkio (Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU), Valstybinis miškotvarkos institutas (VMI), Lietuvos miškų institutas (LMI)) ir energetikos (Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI)) sektoriuose;

8. Stiprybės (2) A. Žinios ir praktinė patirtis (2) • Centralizuotai surenkama ir naudojama informacija apie miškų ir žemės ūkio išteklius (Valstybinė miškotvarkos tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba ir kitos institucijos); • Buvo atliktas bandomasis trumpos apyvartos želdinių auginimo eksperimentas išeksploatuotuose durpynuose (LMI); • Yra reikiama projekto vykdymui techninė ir programinė įranga.

9. Stiprybės (3) B. Gamybos ir technologijų perdavimas (1) • Šiuo metu veikia pramonės ir savivaldybei priklausančios centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, kurios eksploatuoja katilines, naudojančias biokurą – pramonines medienos atliekas, šiaudus ir biodujas; • Regione dirba keletas durpių ruošos kompanijų, kurios naudoja durpių kurą ir savo katilinėse (Ežerelyje); • Presuoto kuro gamybos patirtis (medienos briketų ir granulių gamyba, naudojant medienos perdirbimo įmonių atliekas);

10. Stiprybės (4) B. Gamybos ir technologijų perdavimas (2) • Yra vietiniai katilų, kuryklų ir pagalbinės įrangos projektuotojai bei gamintojai (daugiau nei 10 kompanijų Lietuvoje ir bent 4 iš jų Kauno apskrityje); • Biomasės energijai gamybos skatinimas daugiausiai vyksta pagrindinai dėka privataus kapitalo įmonių, susijusių su išnuomotų centralizuoto šilumos tiekimo įmonių veikla; • Valstybė biomasės kuro gamybą ir naudojimą skatina įstatymais, įteisinančius palankius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, tarifus ir sumažintus prisijungimo prie elektros tinklų mokesčius.

11. Stiprybės (5) C. Bioenergijos gamyba • Sąlygiškai didelis lapuočių medžių kiekis regiono miškuose. Dėl to daugiau medienos gali būti panaudota energijos gamybai, kadangi ji mažiau patraukli medienos pramonei; • Privačių namų katiluose daugiausiai naudojamos malkos; • Kauno regione (Ežerėlyje) yra vienas iš didžiausių pramoninių Lietuvos durpynų, gaminančių trupinines ir gabalines durpes bei durpių briketus kurui; • Įgyvendintas bandomasis projektas (deja, ne Kauno regione), susijęs su medienos kuro ruoša iš kirtimo atliekų. Tai bendras Rokiškio miškų urėdijos, LMI, Švedijos nacionalinės energetikos agentūros ir Švedijos nacionalinės miškų tarybos projektas; • Dvi kogeneracinės biodujų jėgainės (iš nuotekų valymo dumblo ir kiaulių mėšlo); • Regione yra stambūs ir stiprūs javus auginantys ūkiai, turintys geras perspektyvas vystymuisi.

12. Silpnybės (1) A. Žinios ir praktinė patirtis • Žinių trūkumas apie medienos kuro ruošos integravimą į miško kirtimų technologijas; • Ribota apibendrinta ir detalizuota informacija apie privačius biomasės kuro ir energijos gamintojus bei vartotojus (tokia informacija turima tik apie savivaldybių bei centralizuoto šilumos tiekimo įmones); • Trūksta tyrimų bei riboti praktiniai biomasės įvertinimo metodai, naudojami tradicinėse miškų inventorizacijose (tik vienas Lietuvos-Švedijos projektas); • Kompleksinių tyrimų žemės ūkio sektoriuje trūkumas; • Dideli biomasę naudojantys katilai įrengiami neatlikus įvairiapusės biomasės kuro išteklių analizės.

13. Silpnybės (2) B. Gamybos ir technologijų perdavimas • Tėra tik keletas vidutinio dydžio lentpjūvių, kurios šiuo metu yra pagrindiniai pramoninių medienos atliekų tiekėjai; ši pramonės šaka negali konkuruoti su didelėmis, gerai įranga aprūpintomis gamyklomis (Kauno apskrityje tėra 3 didesnės lentpjūvės, pjaunančios nuo 10000 iki 20000 m3 medienos. Tai yra vidutinis rodiklis visai Lietuvai); • Beržo malkinė mediena šiuo metu yra eksportuojama kaip popiermedžiai, pagrindinai į Skandinavijos šalis; • Iš miškų gaunama malkinė mediena pagrindinai sukūrenama privačiuose katiluose (75 procentai), bet ne pramoniniu mastu (25 procentai); • Sudėtingas šiaudų kaip kuro pervežimas, sandėliavimas ir tvarkymas; • Technologinės ir aplinkosauginės problemos deginant šiaudus; šiaudais kūrenamų katilų įrengimas reikalauja didelių finansinių investicijų.

14. Silpnybės (3) C. Bioenergijos gamyba • Šiaudų naudojimas kurui labai mažas, trūksta informacijos šio kuro potencialą, jo panaudojimą, silpna kooperacija tarp žemdirbių; • Tokio kuro rinka yra ribota, kadangi didžiosios katilinės bei kogeneracinės jėgainės kurui naudoja gamtines dujas – biomasės kuras keičia mazutą ir krosninį kurą ir pan. ten, kur netiekiamos gamtinės dujos; • Medienos kuro pramoninė gamyba iš kirtimų atliekų platesne apimtimi dar nėra pradėta – apskrityje galima paminėti tik keletą neesminių bandymų; • Visa biogranulių ir briketų produkcija yra eksportuojama, kadangi toks kuras yra per brangus vietiniams vartotojams, kurių žema perkamoji galia ir pasiryžimas mokėti; • Biomasės gamyba energetinėse plantacijose yra brangi (reikalaujanti didelių pradinių investicijų bei eksploatacijos kaštų).

15. Galimybės (1) A. Žinios ir praktinė patirtis (1) • Miškų administracijai bei miškų valdytojams reikalinga, kad miškotvarka būtų susieta su biomasės kuro paklausa ir pasiūla; • Galimybės pasinaudoti ES fondais perėjimui prie atsinaujinančio kuro – tiek tiekimo, tiek ir vartojimo srityse; • Užsienio klientai (biomasės granulės ir briketai turi paklausą Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Kanadoje, kt.); • Lietuvos standartizacijos departamente yra įkurtas Techninis komitetas TK 71 “Kietasis biokuras”. Šiuo metu rengiami ES standartai neatidėliotinai bus perimami kaip nacionaliniai; • Bioenergetikos sektoriaus svarba ir plėtra (ES Baltoji Knyga, biokuro direktyva ir kt.);

16. Galimybės (2) A. Žinios ir praktinė patirtis (2) • Tarptautinis bendradarbiavimas švietime, technologijų perdavime (šiuo metu visame pasaulyje pastebimas bioenergetikos bumas ir šioje srityje dedama daug pastangų – konferencijos, ”žaliosios energetikos” renginiai, tarptautiniai projektai, studijos, kt.) – tai reiškia naujas idėjas, naujus pasiūlymus…; • Geras praktinis Šiaurės šalių pavyzdys ir patirtis bioenergetikos srityje; • Patyrę ir apmokyti vadybininkai miško ūkyje, kurie galėtų daryti įtaką didinant žaliavos biokurui gamybą.

17. Galimybės (3) B. Gamybos ir technologijų perdavimas (1) • Pažangių medienos kirtimo technologijų įgyvendinimas gali padidinti kirtimo atliekų, tinkamų medienos kurui, kiekį; • Didėjantis elektros ir šilumos poreikis bei gamyba visame pasaulyje; • Laukiamas staigus vietinio kuro kainų augimas (tiekiamų gamtinių dujų iš Rusijos kainų šuolis), kuris sudarytų naujas galimybes biomasės kurui; • Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko uždarymas 2009 metais; • Tarptautiniai aplinkosauginiai susitarimai ir protokolai skatina perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, siekiant sumažinti šiltnamio dujų emisijas;

18. Galimybės (4) B. Gamybos ir technologijų perdavimas • Egzistuoja daug biokuro naudojamo praktikos pavyzdžių (teigiamų, o taip pat ir neigiamų) Šiaurės šalyse; • Vietiniai katilų bei pagalbinės įrangos gamintojai (transportavimo, sandėliavimo ir pan.) Kaune ir aplinkiniuose regionuose. Tai mažina tokių įrengimų kainas ir lengvina jų eksploataciją; • ES subsidijos ir investicijos; • Lietuva turi galimybes didinti likvidinės medienos kiekius, naudodama pažangias miško kirtimo technologijas.

19. Galimybės (5) C. Bioenergijos gamyba • Dėl stambios (100 MW) mediena deginamos kogeneracinės jėgainės statybos Vilniuje yra garantuojamas produkcijos supirkimas iš energetinių plantacijų; • Egzistuoja santykinai dideli apleistų ir pažeistų žemių plotai, kurie gali būti panaudoti energetinėms plantacijoms įveisti; • Išnaudotų durpynų žemės naudojimo galimybės energetinėms plantacijoms įveisti; • Biokuro eksporto galimybės; • Naujos galimybės didinti užimtumą mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, kur bedarbystė yra didesnė nei vidurkis šalyje; • Naujieji ES teisiniai dokumentai dėl buitinių atliekų tvarkymo kelia naujus reikalavimus sąvartynų įkūrimui, atliekų rūšiavimui ir degiosios atliekų frakcijos panaudojimui (deginimui), dėl kurių Kauno apskrityje susidaro gana didelis bioenergijos gamybos potencialas.

20. Grėsmės (1) A. Žinios ir praktinė patirtis • Pasauliniu mastu didėjanti konkurencija tarp bioenergijos gamintojų; • Globalizacija bioenergijos rinkoje; • Didėjanti pasaulinė ir vietinė konkurencija, teikiant mokslinių tyrimų, mokymo ir konsultacines paslaugas; • Didėjantis biurokratizmas, trukdantis bioenergijos projektų įgyvendinimui.

21. Grėsmės (2) B. Gamybos ir technologijų perdavimas • Augančios plaušo ir medžio drožlių plokščių gamybos apimtys regione didina žemos kokybės medienos paklausą; • Naujų dalyvių atsiradimas biokuro gamybos rinkoje; • Pinigų, įgūdžių ir patirties išteklių stoka (dažniausiai remiamasi privačia iniciatyva ir trūksta paramos valstybiniu lygiu).

22. Grėsmės (3) C. Bioenergijos gamyba • Nedidelis bioenergijos gamybos pelningumas; • Nėra išsamių tyrimų koks biologiškai vertingų medžių, negyvos medienos ar kirtimo atliekų (naudojamų dirvožemio gerinimui) kiekis turėtų būti paliekamas po kirtimų miške; • Šiluminės ir elektros energijos, gaunamos naudojant biokura, kainų didėjimas - nulemtas deginant mediena atsirandančių techninių bei aplinkosauginių problemų; • “Žaliųjų” ir “Aplinkos tausojimo” judėjimų formuojamas neigiamas požiūris į biomases deginimą; • Augančios biokuro kainos; • Darbuotojų trūkumas bioenergijos gamybos sektoriuje.

23. Dėkojame už dėmesį !