Užsakovas : Vykdytojas:

1. Šalies gyventojų tyrimas dėl požiūrio į priešgaisrinę saugą ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą Užsakovas: Vykdytojas: gegužė, 2008

2. metodologija

3. Tyrimo metodologija Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2008 metų gegužės 12-22 d. atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. • Tyrimo tikslas Išsiaiškinti šalies gyventojų nuostatas į priešgaisrinę saugą bei Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos vertinimą. • Tyrimo metodas Apklausa – standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. • Tyrimo lokacija Visa šalies teritorija. Iš viso 95 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. • Tikslinė grupė Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. • Tyrimo imtis Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. • Atranka Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. • Duomenų analizė Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas (Žr. Priedus).

4. Statistinė paklaida • Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz.: Jeigu apklausus 1002 respondentų gavome, kad 41,8% apklaustųjų nurodė, jog priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turėtų rūpintis, kad gyventojų būstuose nekiltų gaisrai, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 38,7 ir 44,9 proc.  • Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą. • % % % % % % % % % • 3 5 10 15 20 25 30 4050 • 97 95 90 85 80 75 70 60 50 • N • 100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10 • 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 • 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 • 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.9 5.0 • 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 • 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 • 1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1

5. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos Lytis Užsiėmimas Amžius Išsimokslinimas Šeimyninė padėtis Pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį Gyvenamoji vieta 5

6. tyrimo rezultatai

7. Kaip vertinate Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą? (%) 2007 m. gegužė 2008 m. gegužė N=1002 N=1002 Neigiamus vertinimus dažniau išreiškė kaimo vietovių gyventojai.

8. Ar Jums pakanka informacijos apie tai, kaip elgtis gaisrų ir kitų (buitinių, gamtinių, ekstremalių ir pan.) nelaimių atvejais? (%) N=1002 2007 m. gegužė 2008 m. gegužė N=1002 N=1002 Didžiųjų miestų bei rajonų centrų gyventojai dažniau nurodė, jog jiems pakanka informacijos apie tai, kaip elgtis gaisrų ir kitų nelaimių atvejais. 8

9. Iš kokių šaltinių Jūs dažniausiai gaunate informaciją apie gaisrus, kitas nelaimes bei būdus, kaip jų išvengti? (%) 2007 m. gegužė 2008 m. gegužė *Galimi keli atsakymų variantai, atsakymų suma viršija 100% N=1002 N=1002 Televiziją dažniau įvardino moterys, aukštesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai, didžiųjų bei rajoninių miestų gyventojai. Radiją – taip pat aukštesnio išsimokslinimo atstovai, vidutines mėnesines pajamas turintys apklaustieji, rajoninių miestų gyventojai. Respublikinius laikraščius – aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Regioninius/ rajoninius laikraščius dažniau paminėjo vyresnio amžiaus tyrimo dalyviai, žemesnes vidutines pajamas turintys apklaustieji, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Internetą – aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, 18-35 m. amžiaus respondentai, didžiųjų miestų gyventojai. Žemesnio išsimokslinimo apklaustieji bendrai paminėjo mažiau atsakymo variantų.

10. Kas, Jūsų nuomone, turėtų rūpintis, kad gyventojų būstuose nekiltų gaisrai? (%) 2007 m. gegužė 2008 m. gegužė *Galimi keli atsakymų variantai, atsakymų suma viršija 100% N=1002 N=1002 Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai šias funkcijas dažniau priskyrė vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Namo bendrijai – aukštesnio išsimokslinimo atstovai, rajoninių miestų gyventojai. Seniūnijai bei specialiosioms avarijos tarnyboms – kaimo vietovių gyventojai. Didžiųjų miestų bendrai paminėjo mažiau atsakymų variantų.

11. Kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad sumažėtų gaisrų? (%) 2008 m. gegužė 2007 m. gegužė *Galimi keli atsakymų variantai, atsakymų suma viršija 100% N=1002 N=1002 Aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didžiųjų miestų bei kaimo vietovių gyventojai dažniau nurodė dūmų detektorių ar priešgaisrinės signalizacijos įsirengimą. Žemesnio išsimokslinimo atstovai bei rajoninių miestų gyventojai – griežtesnes baudas už sukeltus gaisrus. Didžiausių pajamų atstovai bei rajoninių miestų gyventojai dažniau teigė, jog reikia daugiau informuoti apie gaisrų pasekmes. 11

12. Kokios priemonės labiausiai padėtų pagerinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbą? (%) 2008 m. gegužė 2007 m. gegužė *Galimi keli atsakymų variantai, atsakymų suma viršija 100% N=1002 N=1002 Geresnį priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų materialinį apsirūpinimą dažniau paminėjo kaimo vietovių gyventojai. Geresnį darbuotojų profesinį ugdymą dažniau nurodė moterys bei jauniausio amžiaus tyrimo dalyviai. Ugniagesių atlyginimų didinimą – rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Griežtesnę darbuotojų darbo kontrolę – žemesnio išsimokslinimo ir mažiausių bei mažesnių vidutinių pajamų tyrimo dalyviai, kaimo vietovių gyventojai. Aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau pageidavo didesnio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos viešumo. 12

13. apibendrinimas

14. Apibendrinimas • Didžioji dalis respondentų (74 proc.) Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą vertina teigiamai. Lyginant su 2007m. tyrimo rezultatais (76 proc.), ši dalis išlieka nepakitusi. • Tyrimo rezultatų palyginimas su 2007m. duomenimis rodo išaugusį pasitenkinimą turimu informacijos apie tai, kaip elgtis gaisrų ir kitų nelaimių atveju, kiekiu: 68 proc. (2007m. – 64 proc.) apklaustųjų nurodė, jog jiems pakanka tokios informacijos. • Pagrindiniu informacijos apie gaisrus, kitas nelaimes bei būdus, kaip jį išvengti, šaltiniu išlieka televizija (85 proc.). Radiją įvardino 46 proc. tyrimo dalyvių, respublikinius laikraščius – 31 proc., regioninius laikraščius – 22 proc. Lyginant su 2007m. tyrimo rezultatais, išaugo Interneto kaip informacijos šaltinio reikšmė: nuo 8 proc. iki 14 proc. • 92 proc. respondentų teigimu, patys gyventojai turėtų rūpintis, kad jų būstuose nekiltų gaisrų. 42 proc. nuomone, už tai taip pat yra atsakinga priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Lyginant su 2007m. tyrimo duomenimis, sumažėjo manančiųjų, jog gaisrų prevencija turėtų rūpintis namo bendrija (nuo 31 proc. iki 25 proc.).

15. Apibendrinimas • Tyrimo rezultatai rodo sustiprėjusią nuomonę, jog norint sumažinti gaisrų skaičių reikia mokyti gyventojus, kaip galima apsisaugoti nuo jų (nuo 42 proc. 2007m. iki 47 proc. 2008m.). Kiek rečiau nei 2007m. manoma, jog šiuo tikslu turėtų būti griežtinamos baudos už sukeltus gaisrus (nuo 46 proc. 2007m. iki 35 proc. 2008m.). Dar 38 proc. apklaustųjų pripažino, jog gaisrų skaičiaus mažinimui yra būtinos visos prevencinės priemonės. • Dažniausiai įvardintos priemonės, galinčios padėti pagerinti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbą: geresnis priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų materialinis aprūpinimas (55 proc. 2008m.; 53 proc. 2007m.), geresnis darbuotojų profesinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas (52 proc. 2008m.; 47 proc. 2007m.) ir ugniagesių atlyginimų didinimas (50 proc. 2008m.; 57 proc. 2007m.). • 15 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog dalyvauja šalies priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų organizuojamuose visuomenei skirtuose renginiuose. Vis dėlto 80 proc. pripažino, jog tokiuose renginiuose nesilanko: 41 proc. – todėl, kad jiems tai neįdomu, 39 proc. – todėl, kad trūksta informacijos apie tai. Lyginant su 2007m. tyrimo rezultatais, lankymosi tokiuose renginiuose tendencijos išlieka nepakitusios. 15

16. ačiū