Šalies gyventojų finansinės elgsenos tyrimas

1. Šalies gyventojų finansinės elgsenos tyrimas Užsakovas: Vykdytojas: Spalis, 2009

2. metodologija

3. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2009 metų rugsėjo 15-24 dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu. Tyrimo tikslas Ištirti gyventojų finansinę elgseną bei rūpinimąsi vaikų finansine ateitimi. Tyrimo metodas Apklausa – standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Tyrimo lokacija Visa šalies teritorija. Iš viso 95 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. Tikslinė grupė Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo imtis Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Atranka Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. Duomenų analizė Duomenų analizė buvo atliekama, naudojant SPSS/PC programinę įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas (Žr. Priedus). Tyrimo metodologija 3

4. Statistinė paklaida • Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz.: Jeigu apklausus 1007 respondentus gavome, kad 78,6 proc. apklaustųjų nurodė, jog jų namų ūkio pajamos per paskutinį mėnesį nepakito, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 76,1 ir 81,1 proc.  • Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą. • % % % % % % % % % • 3 5 10 15 20 25 30 4050 • 97 95 90 85 80 75 70 60 50 • N • 100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10 • 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 • 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 • 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.1 4.3 4.6 4.9 5.0 • 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 • 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 • 1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1 4

5. Respondentų socialinės-demografinės charakteristikos (%) Lytis Pagrindinis užsiėmimas Amžius Išsimokslinimas Šeiminė padėtis Pajamos, vidutiniškai tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį Gyvenamoji vieta 5 5

6. tyrimo rezultatai

7. Pajamų pokytis per paskutinį mėnesį (%) Kaip keitėsi Jūsų/Jūsų namų ūkio pajamos vienam namų ūkio nariui per paskutinį mėnesį? Vidutiniškai padidėjo 17,5% Vidutiniškai sumažejo 21,7% N=1007 Vidutiniškai padidėjo 13,7% Vidutiniškai sumažejo 24,2% N=1003 Pajamų sumažėjimą dažniau nurodė aukščiausio išsimokslinimo respondentai, mažiausių pajamų grupės atstovai. 7

8. Paskutinio mėnesio pajamų paskirstymas (%) Kaip paskirstėte namų ūkio pajamas, gautas per paskutinį mėnesį? Vaizduojamas vidutinis procentinis pajamų krepšelio paskirstymas 2009 m. rugsėjis 2009 m. birželis N=1003 N=1007 Didesnę pajamų dalį pastovioms, planuotoms išlaidoms skiria mažesnių miestų/ rajono centrų gyventojai. 8

9. Paskutinio mėnesio išlaidų pasiskirstymas (%) Kam daugiausiai išleidote per paskutinįjį mėnesį? Vaizduojamas vidutinis procentinis pajamų krepšelio paskirstymas N=1003 N=1007 Žemesnio išsimokslinimo respondentai išlaidoms maistui skiria didesnę pajamų dalį. Aukštesnio išsimokslinimo atstovai bei miestiečiai – išlaidoms būsto nuomai, paskolai ar komunaliniams mokesčiams. Vaikų mokslui, studijoms didesnę dalį išleidžia 36-45 m. amžiaus grupės atstovai. 9

10. Artimiausią mėnesį mažinti numatomos išlaidos (%) Kurias išlaidas ketinate mažinti, kur ketinate taupyti ateityje / artimiausią mėnesį? 2009 m. rugsėjis 2009 m. birželis *Galimi keli atsakymo variantai; suma viršija 100% N=1007 N=1003 Išlaidas pramogoms dažniau nusiteikę mažinti 36-55m. amžiaus respondentai. Išlaidas maistui – vyresni tyrimo dalyviai, miestiečiai. Išlaidas aprangai – moterys, vyresni nei 35m. amžiaus apklaustieji, žemiausio išsimokslinimo atstovai, kaimo vietovių gyventojai. Išlaidas IT – moterys, 46-55m. amžiaus grupės atstovai. Automobilio priežiūros iš degalų išlaidas dažniau paminėjo aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Išlaidas savęs priežiūrai – didžiųjų miestų atstovai. Mažesnių ir vidutinių pajamų grupės atstovai bendrai įvardino daugiau išlaidų mažinimo priemonių. 10

11. Santaupų laikymas paskutinį mėnesį (%) Kaip Jūs elgėtės su sutaupytais pinigais paskutinį mėnesį? 2009 m. rugsėjis 2009 m. birželis N=1003 N=1007 Moterys, aukščiausio išsimokslinimo respondentai dažniau nurodė sutaupytą sumą saugantys banko kortelės einamojoje sąskaitoje. 11

12. Rūpinimasis vaikų finansine ateitimi (%) N=1007 Ar Jūs turite vaikų iki 18 metų? Ar Jūs rūpinatės savo vaikų finansine ateitimi – kaupiate vaiko mokslui, studijoms? N=377 N=400 Reguliarų taupymą vaiko ateičiai dažniau nurodė vyresni nei 45m. amžiaus respondentai, didžiausių pajamų grupės atstovai, kaimo vietovių gyventojai. 36-45m. amžiaus tyrimo dalyviai, didesnių vidutinių pajamų atstovai dažniau teigė atidedantys vaiko ateičiai, jei lieka pinigų. 12

13. Rūpinimasis vaikų finansine ateitimi (%) Pagal vaikų amžių Ar Jūs rūpinatės savo vaikų finansine ateitimi – kaupiate vaiko mokslui, studijoms? Vaikų amžius: N=91 N=81 N=113 N=132 N=93 Reguliariai taupyti vaiko ateičiai tyrimo dalyviai linkę pradėti vaikui sulaukus 10m. Atsitiktiktinis atidėjimas (jei lieka pinigų) vaiko ateičiai pradedamas jau 7-9m. amžiuje. Vaikui sulaukus 15m., atsitiktinai jo ateičiai taupančių tėvų procentas dar labiau išauga. 13

14. Vaiko finansų tvarkymo priemonės (%) Kaip tvarkote savo vaiko finansus? 2009 m. rugsėjis 2009 m. birželis *Galimi keli atsakymo variantai; suma viršija 100% N=377 N=400 Kišenpinigius dažniau įvardino vyrai, vyresni nei 25m. amžiaus respondentai, didesnių vidutinių pajamų atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai bei apklaustieji, auginantys vaikus 7-18m. vaikus. Kaupiamąjį vaiko gyvybės draudimą dažniau įvardino 26-55m. amžiaus grupės atstovai, aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Didžiausias pajamas turintys tyrimo dalyviai taip pat dažniau teigė, jog į vaiko vardu sukurtą sąskaitą periodiškai perveda pinigų vaiko ateičiai, studijoms. Vyresni nei 35m. respondentei dažniau nurodė, jog vaikas turi savo banko koretelę, į kurią reguliariai perveda tam tikrą pinigų sumą. 14

15. Vaikams skirtų finansų pokytis per paskutinį mėnesį (%) Kaip pakito Jūsų vaikams skirti finansai per paskutinį pusmetį? 2009 m. birželis 2009 m. rugsėjis *Galimi keli atsakymo variantai; suma viršija 100% N=377 N=400 Išlaidų pramogoms mažėjimą dažniau nurodė vyrai, 36-55m. amžiaus respondentai, didesnių vidutinių pajamų atstovai bei 10-18m. vaikus auginantys tėvai/globėjai. Mažesnse išlaidas vaiko priežiūrai įvardino moterys, 18-25m. amžiaus apklaustieji, mažesnių miestų/ rajonų centrų gyventojai. Didesnes išlaidas vaiko priežiūrai – 36-55m. amžiaus tyrimo dalyviai, mažesnių ir vidutinių pajamų atstovai bei 4-6m. atžalas auginantys apklaustieji. Didžiausių pajamų atstovai dažniau teigė, jog daugiau išleidžia pramogoms (taip pat ir kaimo vietovių gyventojai) bei taupo vaiko ateičiai. 15

16. apibendrinimas

17. Apibendrinimas Namų ūkio išlaidų struktūra bei finansinė elgsena • Lyginant su birželio mėn. rezultatais, pastebimos, nors ir nežymios, gyventojų pajamų stabilizavimo tendencijos – 79 proc. (birželį buvo 75 proc.) respondentų nurodė, jog per paskutinį mėnesį jų namų ūkio pajamos vienam namų ūkio nariui per paskutinį mėnesį nepakito. 19 proc. (buvo 22 proc.) pripažino, jog pajamos sumažėjo (vidutinis sumažėjimas – 22%). Vis dėlto tik 1 proc. teigė, jog jų namų ūkio pajamos padidėjo (vidutiniškai 18%). • Paskutinio mėnesio pajamų pasiskirstymas išlieka panašus: didžioji dalis skirta pastovioms, planuotoms išlaidoms (vidutiniškai 73%), vidutiniškai 16% pajamų išleista skirta ypatingoms, neplanuotoms išlaidoms, o likę 11% - atidėti santaupoms. • Paskutinio mėnesio išlaidų struktūroje didžiausią dalį išlaiko išlaidos maistui (vidutiniškai 49% visų išlaidų). 14% išlaidų išleista būstui. 8% - transportui. Dar po 6% išlaidų skirta aprangai/avalynei bei komunikaciniams poreikiams (telefono, interneto sąskaitos ir pan.). • Pastebimas numatomo taupymo artimiausiu metu/ artimiausią mėnesį spektro mažėjimas – lyginant su birželio mėnesio duomenimis, respondentai vardino mažiau mažinti ketinamų išlaidų. Pagrindiniai planuojami taupymo šaltiniai išlieka tie patys: išlaidos pramogoms (44 proc., sumažėjo nuo 48 proc.), maistui (43 proc., sumažėjo nuo 47 proc.) bei aprangai (42 proc.). 32 proc. (buvo 36 proc.) teigė ketinantys taupyti komunikacijos priemonių sąskaita. 28 proc. - automobilio priežiūros ir degalų sąskaita. Išlaidas savęs priežiūrai ketina mažinti 24 proc. (buvo 28 proc.) tyrimo dalyvių. • Dažniausias santaupų laikymo būdas – saugojimas banko kortelės einamojoje sąskaitoje – dar labiau įtvirtina savo pozicijas (pakilo nuo 16 proc. iki 22 proc.). 10 proc. nurodė, jog atidėtą sumą laiko namuose. 5 proc. – indėlyje banke. 4 proc. teigė santaupas laikantys specialioje banko sąskaitoje. 17

18. Apibendrinimas Rūpinimasis vaikų finansine ateitimi • Rūpinimosi vaikų finansine ateitimi tendencijos išlieka nepakitusios – tai darantys pripažino 48 proc. atžalas auginančių apklaustųjų: 28 proc. atideda vaikų mokslams studijoms, jei lieka pinigų, o 20 proc. šiais tikslais taupo reguliariai. • Taupymas vaiko ateičiai suintensyvėja vaikui sulaukus 7m. – išauga atsitiktinai atidedančių šiam tikslui tėvų/ globėjų procentas. Reguliariai taupyti tyrimo dalyviai dažniau linkę pradėti vaikui sulaukus 10m. Vaikui sulaukus 15m., taupančiųjų vaiko ateičiai gretas dar padidina atsitiktinius atidėjimus deklaruojantys tėvai. • Dažniausia vaikų finansų tvarkymo priemonė išlieka ta pati – reguliariai duodami kišenpinigiai (68 proc.). 19 proc. nurodė besinaudojantys kaupiamuoju vaiko gyvybės draudimu. Lyginant su birželio mėn. rezultatais, išaugo į vaiko vardu sukurtą sąskaitą periodiškai pervedančių pinigų vaiko ateičiai respondentų dalis (nuo 6 proc. iki 11 proc.). 8 proc. apklaustų tėvų/ globėjų nurodė, jog vaikas turi savo banko kortelę, į kurią reguliariai pervedama tam tikra pinigų suma. • Lyginant su birželio mėn. duomenimis, pastebima išlaidų vaiko reikmėms augimo tendencija – mažesnes išlaidas pramogoms deklaravo mažiau respondentų (44 proc., buvo 54 proc.). Taip pat padaugėjo teigiančių, jog daugiau išleidžia vaiko priežiūrai (nuo 10 proc. iki 17 proc.). Kitų išlaidų vaikams pokyčių vertinimas išlieka panašus: 29 proc. nurodė, jog mažiau išleidžia vaiko priežiūrai, 11 proc. pripažino, jog mažiau taupo vaikų ateičiai. 10 proc. teigė, jog daugiau išleidžia pramogoms. 5 proc. – jog daugiau taupo vaiko ateičiai. 18

19. ačiū