Jeronimas Kraujelis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

1. Bendrovių, naudingų žmonėms ir valstybei, tęstinumo galimybės. Naudojimosi žeme garantijos. Jeronimas Kraujelis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Pranešimas LR Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos surengtos diskusijos dalyviams LR Seimas, 2014-03-14

2. Bendrovių vizitinės kortelės reziumė (1) 1. Žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės (toliau – bendrovės) Lietuvoje nėra dominuojanti ūkininkavimo forma pagal naudojamos žemės plotą. 1.1. Bendrovės kartu su visais pagalbiniais ūkiais (mokomaisiais, eksperimentiniais, agroserviso, soc. rūpybos) 2012 m. naudojo 383 tūkst. ha, o 2013 m. - 382 tūkst. ha nuomojamos ir nuosavos žemės. 1.2. Tipine žemės ūkio veikla užsiimančios bendrovės naudojo 10,2 proc. visų ūkių naudoto ploto (286 tūkst. ha). 1.3. Pajinės žemės ūkio bendrovės naudojo 8,8 proc. žemės. IŠVADA. Nuolat skleidžiami negatyvai, kad bendrovės sunaikino tradicinį kaimą, kad Lietuva pavirto žemvaldžių sukurtais dvarais, žemvaldžių kraštu, kad bendrovės trukdo stiprėti smulkiems ir vidutiniams ūkiams, neatitinka tikrovės.

3. Bendrovių vizitinės kortelės reziumė (2) 2. Bendrovių ekonomikos variklis buvo ir yra gamyba. 2.1. Tipine žemės ūkio veikla užsiimančios bendrovės, naudodamos dešimtadalį visų ūkių deklaruoto ploto, iš pagamintos ir realizuotos produkcijos gauna 28-30 proc. pajamų (be išmokų). 2.2. Vienam ha jų tenka beveik po 5600 Lt. (kituose ūkiuose – apie 1600 Lt.). 2.3. Bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 ha atitinkamai po 6700 Lt. ir kituose ūkiuose po 2800 Lt. Bendrovėse 1 hektaras 2,4 karto našesnis nei kituose ūkiuose. IŠVADA. Bendrovės, neplėsdamos žemės plotų, buvo stabili ir auganti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus dalis. Tai patvirtina gamybos apimčių pokyčiai (eliminavus kainų pokyčius).

4. Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai Padidėjimas, sumažėjimas (-), 2005 m. = 100 proc. Apimtys skaičiuotos 2005 m. kainomis Klausimas pamąstymui: ar toks didelis gamybos apimčių pokyčių skirtumas (nuo 2,0 iki 39,1) tarp bendrovių ir ūkininkų ūkių nesukelia priešiškumo bendrovėms tiek šalies viduje, tiek kaimynėms Vakaruose?

5. Bendrovėse pažangiau ūkininkaujama Bendrovės turi galimybes taikyti mokslo ir pažangiosios praktikos pasiekimus. Todėl daugeliui nėra problemų dideliuose plotuose gauti aukštus Vakarų šalies ūkiams tradicinius augalų derlius (8 tonas javų, 4 tonas rapsų). Bendrovėse didesnis gyvulių produktyvumas.

6. Išmilžiai iš karvės

7. Bendrovės naudingos žmonėms • Tipinės veiklos bendrovėse dirbo 10,2 tūkst. žmonių. Vienam darbuotojui teko po 29 ha žemės. Per tris metus darbuotojų nesumažėjo. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo) išmokėta beveik 190 mln. Lt.: vienam darbuotojui per metus po 20,6 Lt. (per mėnesį 1700 Lt.). 1 ha naudotos žemės davė po 629 Lt. darbo pajamų. • Žemės savininkai už bendrovėms išnuomotus 209 tūkst. ha gavo beveik 63 mln. Lt. pajamų savo biudžetams papildyti.

8. Bendrovės naudingesnės ir valstybei • Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo) į biudžetus pervesta 106 mln. Lt. Vienam ha tokių išlaidų teko po 370 Lt. (2012 m.). • Kitų ūkių naudotas vienas hektaras prie valstybės ir savivaldybių biudžetų prisidėjo virš 4 kartų mažiau.

9. Bendrovės yra patrauklūs darbdaviai kitiems ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ūkio sektoriams. 326 mln. Lt. jos išleido pirkdamos trąšas, degalus, elektros energiją, augalų apsaugos priemones, paslaugas; 292 mln. Lt. išleido įsigydamos ilgalaikį materialųjį turtą (techniką, statybines medžiagas, įrangą). • Bendrovės turėjo įdarbinusios 521 mln. Lt. komercinių bankų paskolų ir jiems per metus sudarė galimybę uždirbti apie 14 mln. Lt. • Viską susumavus, pajamų iš realizacijos dalis, likusi bendrovėje (pelnas + darbo apmokėjimas) sudarė 28,7 proc. (2010 m. – 17,4). Apie 1600 Lt. skaičiuojant 1 ha naudotos žemės.

10. Didžiausia grėsmė susiformavusių bendrovių veiklos tęstinumui – praradimas galimybių naudotis jau daug metų naudotais žemės plotais • Iki 2006 m. maksimalus leistinas nuosavybės teise įsigyti žemės plotas buvo: ūkininkams – 300 ha; kooperatyvams – 1000 ha; bendrovėms – 2000 ha. • 2006 m. Seimas netinkamai įvykdė Konstitucinio Teismo sprendimą, nustatydamas maksimalų leistiną nuosavybės teise įsigyti žemės plotą 500 ha vienodą ar vienam žmogui, ar bendrovei su daugiau kaip 30 darbuotojų tiek gerose, tiek blogose žemėse. • Praėjusią vasarą Seimui priėmus LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas, trūkumai nebuvo pašalinti, o susiformavusiems ūkiams iškilo pati didžiausia grėsmė sunykti.

11. Bendrovės apkaltintos neteisingai • Praėjusią vasarą rengiant LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas ir dabar „saugiklius“, daugiausia dėmesio skiriama juridiniams asmenims, jų naudoto didesnio nei 500 ha ploto tolesnio naudojimo su didesnėmis garantijomis apribojimui. • Bendrovės žemę dirba ir įsigyja ne tam, kad ją pardavinėtų, o gamybos plėtrai užtikrinti. • Nėra faktų, kad pajinės bendrovės žemę pardavinėtų užsieniečiams. • Tai rodo ir baziniai duomenys.

12. Ūkių grupavimas pagal deklaruotos žemės plotą 2013 m.

13. Bendrovių, naudojančių daugiau kaip 500 ha žemės (nuomojamos ir nuosavybės teise), BAZINIAI DUOMENYS Parengta pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis. Lentelėje aiškiai matyti, kad stambesnių nei 500 ha žemės bendrovių nepadidėjo nei skaičius, nei jų naudotos žemės plotas, nei jų užimama dalis visų ūkių naudotos žemės plote.

14. Pagrindinė dalis naudojamos žemės - nuomojama • Pagal Oficialiosios statistikos metinių ataskaitų duomenis 80 proc. žemės bendrovės nuomoja. • Kol kas tik 20 proc. bendrovėse naudojamos žemės yra valdoma nuosavybės teisėmis. • Vidutiniškai viena bendrovė nuosavybės teisėmis turi apie 200 ha. Iki 500 ha maksimalaus leistino ploto dar prireiks kelerių metų. • Tačiau jau yra beveik 20 bendrovių (neskaitant verslo grupėms priklausančių), kurios pasiekė maksimalų leistiną 500 ha plotą ir daugiau nei vieno hektaro įsigyti nebegali.

15. Gyvulininkystė – be perspektyvų Pagrindinė problema yra gyvulininkystės išsaugojimas. Pateikiame keleto bendrovių duomenis su klausimu – kaip užtikrinti tokias apimtis, jei naudojamos žemės plotas „susitrauks“ iki 500 ha?

16. Pagrindiniai tikslai ir būdai, kaip juos pasiekti • Bendrovių veiklos tęstinumo galimybė yra naudoti reikalingą žemės plotą, leidžiantį neardant suformuoto gamybinio potencialo išlaikyti pasiektas gamybos apimtis ir darbo vietas. • Tikslas – konkurencinga gamyba. Ji, naudojant nuomojamą žemę, visada bus mažiau konkurencinga nei ūkininkaujant nuosavoje.

17. Būdai, kaip negriauti susiformavusių ūkių • Priimti naujais principais pagrįstą pažangių konkurencingų ūkių formavimo politiką (pirmiausia tiems, kurie nori plėsti ar kurti naujus ūkius). Mažai tikėtina. • Priimti politinį sprendimą, kad ūkiai, kurie nuo 2006 m. iki dabar nuomos pagrindais naudojo tuos žemės plotus, įgyja teisę juos įsigyti nuosavybėn, netaikant jiems apribojimo 500 ha plotui. • Pertvarkyti Valstybės žemės fondo funkcijas, suteikiant jam finansinės institucijos statusą, kad jis galėtų skolintis lėšas (iš gyventojų ir bankų), pirkti žemę ir ją nuomoti tiems, kurie pasiektų gamybos apimčių išlaikymui daugiau nuosavybėn nebeturi teisės įsigyti.

18. IŠVADA Bendrovių, naudingų žmonėms ir valstybei, išlikimo ir efektyvesnės veiklos pagrindai yra: • Esamų grėsmių izoliavimas ir naujų, ypač dirbtinų, nesukūrimas. • Masto ekonomija; • Mokslo ir pažangios praktikos taikymas; • Kvalifikuoti materialiai ir socialiai suinteresuoti darbuotojai.

19. Gamybos ir darbo intensyvumas (1)(bendroji žemės ūkio produkcija)

20. Darbo ir gamybos intensyvumas (2) • ES-28 šalyse 1 ūkiui tenka 14,2 ha ir 0,8 sąlyginio darbuotojo. Vienam darbuotojui tokiu būdu tenka 17,3 ha žemės. • ES-28 šalyse 1 ha žemės teko po 7845 litus bendrosios žemės ūkio produkcijos, o 1 darbuotojui po 131,3 tūkst. Lt. • Lietuvoje 1 ha po 3167 Lt. ir darbuotojui po 61,2 tūkst. Lt. Lietuva pagal produkcijos gamybą ploto vienetui užima 25 vietą, o 1 darbuotojui – 20 vietą. • Lietuva ir Danija pagal plotą beveik vienodos – 2,8 ir 2,647 tūkst. ha. Tačiau Lietuvos apimtys yra 4,3 karto mažesnės, 1 ha – 4,5 karto, 1 darbuotojui – 11,9 karto mažiau.

21. Europos Sąjungos šalys pagal Bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybą* 2012 m. 1 ha ŽŪN, Lt.

22. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!