INFOBALT prioritetai

1. INFOBALT prioritetai kuriant INFORMACINĘ VISUOMENĘ

2. ŽINIŲ VISUOMENĖ Yra statoma iš dviejų pagrindinių blokų: • INFORMACINĖS VISUOMENĖS • ŽINIŲ EKONOMIKOS

3. INFORMACINĖ VISUOMENĖ Informacinėje visuomenėje piliečiai, valdžia ir verslas intensyviai naudoja informacines technologijas ir komunikacijas kasdieninėje veikloje. Informacinė visuomenė sudaro sąlygas operatyviai cirkuliuoti žinioms.

4. ŽINIŲ EKONOMIKA Žinių ekonomika yra inovacijų ir žinių dėka įgyjamas aukštesnis ūkio produktyvumas Žinių ekonomikos plėtrai būtini ingredientai: • Į praktiką orientuota švietimo ir mokslo tyrimų sistema • Verslo inovacijų ir nuolatinį tobulėjimą skatinanti aplinka • Mokslo ir gamybos sintezė

5. Rezultatas: turtingesnė,taikesnė, laimingesnė visuomenė Informacinė Visuomenė Žinių Ekonomika Žinių Visuomenė Aukštesnis ūkio produktyvumas Gyventojų pajamų augimas, Socialinių problemų sprendimas Naujos galimybės kultūros plėtrai AUGANTI VISAPUSIŠKA VISOS VISUOMENĖS GEROVĖ

6. INFORMACINĖ VISUOMENĖ – žinių ekonomikos pamatas Neišsivysčiusioje Informacinėje visuomenėje, žinių ekonomika negali tapti visuotinę šalies gyventojų gerovę lemiančiu veiksniu. Daugumai šalies gyventojų esant “informacinėje atskirtyje” gali gyvuoti tik nedidelės elitinės žinių ekonomikos elito salelės. Žinių Ekonomika (ūkio inovacijos ir produktyvumas) Informacinė Visuomenė (plačiosios visuomenės galimybė gauti ir keistis žiniomis)

7. ”Langas į Ateitį” katalizuoja Informacinės Visuomenės plėtros proveržį Tačiau tai tik pirmieji žingsniai!

8. Sekantis etapas – Masiniai žmonių mokymai 2003 metais 20 000 žmonių bus apmokyta privačiomis aljanso narių lėšomis. Toliau – sutartis su Švietimo ministerija ir 300 000 Interneto pradmenų apmokytų žmonių per 2004-2005 metus. Išvysčius viešųjų interneto centrų tinklą ir apmokius 10% Lietuvos gyventojų įvyks esminis visuomenės pokytis ir galutinis šalies informacinės visuomenės proveržis.

9. ”Lango į ateitį” katalizuojami procesai yra orientuoti žinių visuomenės vystymo pagrindus. Akcentuojamos tos sritys, kurios yra pamatinės visų tolimesnių procesų raidai. ”Langas į ateitį” jau nebepriklauso steigėjams. Ši iniciatyva palaipsniui perauga į masinį visuomenės atsinaujinimo judėjimą. Taip pat ”Langas į ateitį” tampa Lietuvos modernizavimo “vizitine kortele“, svarbiu šalies įvaizdžio komponentu.

10. Kaip kurti antrąjį žinių visuomenės • bloką – Žinių Ekonomiką? • Per sekančius 10 metų • Lietuvos ūkio subjektųkonkurencinis pranašumas turi pakisti iš “pigesnių resursų“ į “unikalius gebėjimus ir žinias“. • Tam reikia mokslo ir gamybos sinergetikos, kuri gali rastis per: • Švietimo ir mokslo reformą • Verslo inovacijas ir nuolatinį tobulėjimą skatinančią aplinką. • ŽE politikos kelrodžiai: • Mokslo ir technologijų baltoji knyga, • Pasaulio Banko Lietuvos ŽE studija

11. Būtini nauji šalies sėkmės rodikliai Dabar dėmesio centre yra pagrindiniai makroekonominiai rodikliai, kurie atspindi dabartinę visuomenės ir ūkio padėtį: BVP, Fiskalinis deficitas, Einamosios sąskaitos balansas, Eksporto apimtys, Nedarbas, Vidutinis atlyginimas ir pn. Kuriant žinių visuomenę būtina įtvirtinti ir atidžiai sekti naujus rodiklius, kurie lems ateities visuomenės Gerbūvį po 10 metų ir toliau.

12. Nauji sėkmės rodikliai: Informacinės visuomenė Interneto skverbtis e-raštingumas e-valdžia (20 e-valdžios paslaugų) Tarptautiškumas - plačiosios visuomenės anglų kalbos įgūdžiai Inovacijos - Investicijos į R&D nuo BVP - patentai, tarptautinės publikacijos Žinių ekonomika - High-tech eksporto procentas - Ekonomikos konkurentiškumo indeksas

13. ŽE kūrimo evoliucija: 1 Informacinės visuomenė 2 Užsienio kalbos 3 Inovacijos (mokslas ir verslas) Rezultatas: Žinių ekonomika

14. Lietuva turi sėkmės formulę! verslo iniciatyva + nacionalinis sutarimas kurti modernią ateities visuomenę + glaudus valdžios ir verslo bendradarbiavimas + Struktūriniai fondai

15. INFOBALT propaguotini prioritetai: • Nacionalinė plačiajuosčio interneto programa • (įgyvendinimas per 3 metus) • Tikslas - kad kiekvienoje Lietuvos gyvenvietėje, kurioje gyvena ne mažiau kaip 1000 žmonių būtų prieinamas plačiajuostis internetas. • Reikėtų naudoti pasaulio banko siūloma racionalių subsidijų ("smart subsidies") modelį. Vyriausybė turėtų sudaryti prie plačiajuosčio interneto prijungtinų objektų (mokyklų, bibliotekų, bendruomenių viešųjų interneto centrų) sąraša, bei paskelbti regioninius konkursus šių objektų pajungimui ir aptarnavimui ilgą laiką (apie 10 metų). Už duomenų mazgo įrengimą 'nekomercinėje' gyvenvietėje valstybė suteiktų vienkartinę subsidiją. Subsidijų dydžiai ir paslaugų kainos turi būti nustatomos konkurencinių konkursų būdu.

16. INFOBALT propaguotini prioritetai: 2) Įsteigti po 3 viešuosius interneto prieigos centrus 10000 gyventojų (įgyvendinimas per 3 metus) "Nekomercinėse" gyvenvietėse taikant 1 punkte nurodyta racionaliu subsidijų būdą. 3) Plačiajuosčiu internetu pajungti visas šalies mokyklas ir bibliotekas (įgyvendinimas per 2 metus) "Nekomercinėse" gyvenvietėse taikant 1 punkte nurodyta racionalių subsidijų būdą.

17. INFOBALT propaguotini prioritetai: 4) 10% piliečių apmokymas Interneto pagrindu (įgyvendinimas per 2 metus) Tikslas - išmokyti kritinę iki šiol su internetu nepažįstamų žmonių masę. Toliau automatiškai veiks tinklo efektas. 5) Kompiuteriu ir interneto i namus mokestines lengvatos (įgyvendinimas per 6 mėnesius) Šiuo būdu butu sprendžiamas namų ūkių kompiuterizavimo ir įtinklinimo klausimas. Reikia padaryti pataisas fizinių asmenų pajamų įstatyme, suteikiant galimybę fiziniams asmenims per metus iš apmokestinamų pajamų atimti vieno kompiuterio ir interneto paketo įsigyjamo lizingo būdu sumą.