VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras

1. VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras „Mineralinio vandens naudojimo Lietuvos kurortuose sveikatinimo, profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais standartizuotos metodinės rekomendacijos“ Pranešėjas: Kęstutis Ramanauskas

2. Mokslo tyrimo darbo tikslas: Parengti natūralaus mineralinio vandens naudojimo Lietuvos kurortuose sveikatinimo, profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais standartizuotas metodines rekomendacijas bei jas pagrįsti tyrimų rezultatais.

3. Mokslo tyrimo darbo uždaviniai ir priemonės (1): • Surinkti ir susisteminti informaciją apie atliktus ankstesnius klinikinius mineralinio vandens, naudojamo Lietuvos kurortuose, poveikio žmogaus organizmui tyrimus; • Parengti detalią bibliografinę ankstesnių klinikinių Lietuvos kurortų mineralinio vandens poveikio žmogaus organizmui tyrimų analizę; • Parengti pasiūlymus Lietuvos kurortuose naudojamų mineralinių vandenų sertifikavimui ir klasifikavimui; • Parengti standartizuotas metodines rekomendacijas mineralinio vandens naudojimui Lietuvos kurortuose sveikatos profilaktikos tikslais;

4. Mokslo tyrimo darbo uždaviniai ir priemonės (2): • Parengti standartizuotas metodines rekomendacijas mineralinio vandens naudojimui Lietuvos kurortuose gydymo tikslais; • Parengti standartizuotas metodines rekomendacijas mineralinio vandens naudojimui Lietuvos kurortuose reabilitacijos tikslais; • Pagrįsti Lietuvos kurortų mineralinio vandens atitikimą vaistinėms medžiagoms taikomiems reikalavimams.

5. Analizuotos temos: • Pateikta Lietuvos mineralinių vandenų apžvalga ir klasifikacija; • Apžvelgtos natūralaus mineralinio vandens teisinio reglamentavimo problemos ir galimi jų sprendimo būdai; • Pateikta Lietuvos mineralinių vandenų mokslinių klinikinių tyrimų bibliografinė apžvalga ir analizė; • Pateiktos balneoterapinių procedūrų atlikimo bendros standartizuotos metodinės rekomendacijos.

6. Mineralinių vandenų klasifikavimas: • Mineralinio vandens elektrolitai • Mineralinio vandens mikroelementai • Organinės mineralinių vandenų medžiagos • Mineralinių vandenų radioaktyvumas • Dujinė mineralinių vandenų sudėtis • Mineralinių vandenų oksidacinis –redukcinis potencialas (Eh) bei šarmų ir rūgščių pusiausvyra (pH). • Mineralinių vandenų temperatūra • Mineralinių vandenų mineralizacija

7. Vyraujantys Lietuvoje mineraliniai vandenys Lietuvos kurortuose rasti ir naudojami įvairios mineralizacijos (nuo 2,6 iki 111 g/l), panašios cheminės sudėties (kalciniai natriniai chloridiniai, magniniai kalciniai natriniai chloridiniai, magniniai kalciniai natriniai sulfatiniai chloridiniai) mineraliniai vandenys. Pagal joninę sudėtį skiriami chloridinių vandenų klasei, specifinių komponentų ir savybių neturinčių vandenų grupei. Didelės mineralizacijos vandenyse ir sūrymuose randami terapiniai reikšmingi bromido kiekiai. Vyrauja šalti (iki 200C), mažai rūgštūs – neutralūs - mažai šarminiai (pH 5,92 -7,74) mineraliniai vandenys. Šio tipo mineraliniai vandenys pasaulyje sudaro pagrindinę balneologiniam gydymui naudojamų mineralinių vandenų grupę. Gydomąją tokių vandenų vertę lemia mineralizacija ir joninė sudėtis.

8. Kodėl reikalinga sertifikuoti natūralų mineralinį vandenį ? • Nėra nė vieno teisės akto, reglamentuojančio išoriškai naudojamą balneoterapinėms procedūroms natūralų mineralinį vandenį; • Įstaigos, teikiančios balneoterapines procedūras užsienio piliečiams, negali įrodyti, kad procedūroms atlikti naudojamas natūralus mineralinis vanduo; • Nėra diferenciacijos tarp įstaigų, teikiančių balneoterapines paslaugas ir hidroterapines procedūras.

9. Šiuo metu taikomi reikalavimai natūraliems mineraliniams vandenims • Reglamentuojamas ir sertifikuojamas išduodant pripažinimo protokolą tik natūralus geriamasis mineralinis vanduo. (HN28:2003, 96/70/EB, 80/777/EB, 2003/40/EB) • Išoriškai naudojamam natūraliam mineraliniui vandeniui šiuo metu keliami tie patys saugumo ir kokybės reikalavimai, kaip ir geriamajam, nors jis net nėra registruotas. • Nėra apibrėžtas skirtumas tarp hidroterapinių ir balneoterapinių procedūrų.

10. Galimybės sertifikuoti natūralius mineralinius vandenis • Tam tikros cheminės sudėties natūralius mineralinius vandenis pripažinti natūralios kilmės vaistine medžiaga, tinkančia efektyvesnėms gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugoms teikti. • Klasifikuoti natūralų mineralinį vandenį kaip medicininės paskirties produktą. • Klasifikuoti natūralų mineralinį vandenį kaip medicininės paskirties priemonę.

11. Problemos sertifikuojant kaip vaistinę medžiagą: • Vaistinės medžiagos registruojamos tik kaip vaistinis preparatas, t.y. nors ir mineralinis vanduo atitinka vaistinės medžiagos apibrėžimą, tačiau nėra tvarkos ar taisyklių, jiems registruoti. • Vaistinėmis medžiagomis, remiantis Farmacijos įstatymu, galima prekiauti tik vaistinėse , jiems taikomi specialūs žymėjimo, pakavimo ir rinkodaros reikalavimai. • Supaprastinta vaistinių preparatų registravimo tvarka yra tik homeopatiniams ir natūraliems augaliniams (vaistažolėms) preparatams.

12. Tarptautinio ir nacionalinio gamtinių išteklių sertifikavimo galimybės • Sertifikavimas tarptautinių ir nacionalinių asociacijų lygiu, kai nustatomi tam tikri kriterijai ir reikalavimai gamtinių išteklių kokybei, ir atsižvelgiant į juos išduodamas sertifikatas. • Vieningo tarptautinio ISO standarto natūraliems gamtiniams veiksniams įvedimas. • Sertifikavimas valstybės lygiu, kai paskiriama už natūralių gamtinių išteklių sertifikavimą ir kokybės reikalavimų laikymąsi atsakinga institucija arba įstaiga.

13. Sertifikavimas asociacijų lygiu Privalumai: • Bendri standartai, vienijantis daugelio asociacijos narių naudojamus gamtinius išteklius; • Prielaidos nacionaliniam reglamentavimui atsirasti Trūkumai: • Standartai galiotų tik asociacijos narių bendro susitarimo pagrindu; • Tarptautiniu mastu pernelyg dideli gamtinių išteklių kokybinių rodiklių skirtumai; • Sunku išvengti šališkumo rengiant standartus bei vertinant ir sertifikuojant gamtinius išteklius. • Prielaidos atsirasti keliems, vienas kitam prieštaraujantiems standartams.

14. Tarptautinio ISO standarto priėmimas Privalumai: • Bendras standartas, vienijantis daugelio įstaigų naudojamus gamtinius išteklius; • Tampa nebūtinas nacionalinis reglamentavimas; • Patogus paslaugų vartotojų informavimui. Trūkumai: • Sudėtinga parengti dėl didelės gamtinių išteklių įvairovės skirtinguose regionuose; • Sudėtinga ir brangi sertifikavimo procedūra, gali tapti neprieinama smulkioms įstaigoms; • Yra neprivalomas- neturinčios ir nesirengiančios gauti tarptautinio ISO sertifikato įstaigos lieka nekontroliuojamos.

15. Sertifikavimas valstybės lygiu Privalumai: Bendras standartas, vienijantys visas įstaigas naudojančias gamtinius išteklius; Patogus paslaugų vartotojų informavimui; Lengviau parengti specifinius, konkrečios valstybės gamtiniams ištekliams keliamus reikalavimus; Įgalina pastoviai kontroliuoti gamtinių išteklių kokybę. Kokybės kontrolei jau yra sukurta infrastruktūra. Trūkumai: Sudėtinga parengti dėl bendrų ES standartų trūkumo; Nuolatinių papildomų ataskaitų rengimas teikimas gali apsunkinti nedideles įstaigas. Turi būti paskirtos už kokybės kontrolę ir sertifikavimą atsakingos institucijos.

16. Pasiūlymai reglamentuojant natūralius mineralinius vandenis (1) Papildyti Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje nuostatus ir į Natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolą įtraukti ir apibrėžti natūralaus mineralinio vandens, skirto išoriniam vartojimui jo gavybos vietoje, sąvoką. Papildyti Lietuvos higienos normą HN 28:2003 „natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, įtraukiant ir natūralaus mineralinio vandens, skirto išoriniam vartojimui jo gavybos vietoje, sąvoką (netaikant tik pilstymo ir žymėjimo reikalavimų)

17. Pasiūlymai reglamentuojant natūralius mineralinius vandenis (2) • Atsižvelgiant į surinktą ir pateiktą bibliografinę klinikinių tyrimų analizę, papildyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl vaistinių preparatų rinkodaros teisės suteikimo taisyklių...” natūralaus mineralinio vandens, skirto išoriniam ir vidiniam vartojimui jo gavybos vietoje sveikatinimo tikslais supaprastintų registravimo taisyklių aprašu. Sudarant minėtą aprašą, galima vadovautis supaprastintos tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūros aprašu.

18. Pasiūlymai reglamentuojant natūralius mineralinius vandenis (3) • Įtvirtinus minėtuose teisės aktuose reikalingus pakeitimus ir paskyrus už tai atsakingą instituciją, įregistruoti ir sertifikuoti Lietuvos kurortuose naudojamus jų gavybos vietoje natūralius mineralinius vandenis kaip tinkamus ligų profilaktikos, gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugoms teikti asmens sveikatos priežiūros ir įvairiose SPA įstaigose.

19. Bibliografinė Lietuvos kurortų mineralinių vandenų eksperimentinių ir klinikinių tyrimų apžvalga Kliniškai ištirti yra tik kurortuose gydymui naudojami mineraliniai vandenys • Mineralinio vandens vidinis naudojimas. 1. Virškinamojo trakto veiklos sutrikimų gydymas 2. Sisteminis poveikis organizmui • Mineralinio vandens išorinis naudojimas 1. Poveikis medžiagų apykaitai 2. Sąnarių ir stuburo ligomis sergančių gydymas 3. Kraujotakos sistemos ligoms gydymas 4. Odos ligomis sergančiųjų gydymas

20. Mineralinių vandenų naudojimo gydymo tikslais metodinės rekomendacijos (1) I. Mineralinio vandens vonių naudojomas • Mechaninio poveikio dydis • Terminis poveikis • Cheminis poveikis • Kokioms asmenų grupėms taikoma; • Koks mineralinis vanduo taikomas • Taikomų procedūrų kiekis • Kaip ir kokiais intervalais taikyti • Kada reikėtų taikyti

21. Mineralinių vandenų naudojimo gydymo tikslais metodinės rekomendacijos (2) II. Vandens terpės poveikis organizmui baseine • Hidrostatinis spaudimas (mechaninis poveikis) • Hidrostatinė keliamoji jėga • Vandens tankis (klampumas) • Vandens temperatūra • Cheminė vandens sudėtis • Psichologinis poveikis • Kineziterapija (gydomoji mankšta)

22. Mineralinių vandenų naudojimo gydymo tikslais metodinės rekomendacijos (3) III. Mineralinių vandenų gėrimo metodinės rekomendacijos • Išgerto mineralinio vandens veikimas • Geriamojo mineralinio vandens temperatūra • Geriamojo mineralinio vandens dozavimas • Geriamojo mineralinio vandens vartojimo laikas • Geriamojo mineralinio vandens vartojimo būdas

23. Balneoterapinių procedūrų taikymo medicininėje reabilitacijoje ypatumai (1) Remiantis Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ (2008 m. sausio 17 d. Nr. V-50, Vilnius), balneoterapinės procedūros nėra įtrauktos į medicininei reabilitacijai vykdyti tinkamų procedūrų sąrašą. Balneoterapines ir hidroterapines procedūras remiantis šiuo teisės aktu rekomenduotina taikyti tik trečiojo medicininės reabilitacijos etapo metu pacientams su virškinimo sistemos ligomis.

24. Balneoterapinių procedūrų taikymo medicininėje reabilitacijoje ypatumai (2) 1. Paciento priežiūra gydomosios vonios laikotarpiu 2. Gydomųjų vonių taikymas 3. Pusiau vonios (jungia vandens vonią ir trynimą) 4. Vietinės vonelės (2 ir 4 kamerų ir kontrastinės) 5. Kineziterapija mineraliniame vandenyje.

25. Balneoterapinių procedūrų taikymo ligų profilaktikai ypatumai (1) Problematika: • Visi ankstesni tyrimai buvo orientuoti į pacientus, specifines susirgimų grupes, t.y. balneoterapinių procedūrų taikymą gydymo ir medicininės reabilitacijos tikslais. • Sudėtinga parengti tyrimus, pagrindžiančius balneoterapijos efektyvumą ligų profilaktikai.

26. Balneoterapinių procedūrų taikymo ligų profilaktikai ypatumai (2) Bendros rekomendacijos: • Procedūrų kiekis (nerekomenduojama daugiau kaip dvi mineralinio vandens procedūros per dieną) • Procedūrų dažnis (intensyvumas) (pertraukos tarp procedūrų neturėtų būti trumpesnės kaip valanda laiko) • Kliento informuotumas apie kontraindikacijas balneoterapinėms procedūroms.

27. Pasiūlymai: • Siekiant įtvirtinti vieningas natūralių gamtinių kurortinių veiksnių naudojimo metodikas kurortinėje praktikoje ir palaikyti jų vientisumą bei pagrįstumą, rekomenduotume sudaryti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų Tarybą, kuri spręstu su kurortinių veiksnių taikymu susijusius klausimus, bei tvirtintu sveikatinimo įstaigose naudojamas metodikas. • Visoms asmens sveikatos priežiūros ir SPA įstaigoms rekomenduojame peržiūrėti ir, reikalui esant, pasitvirtinti naujas balneoterapinių procedūrų atlikimo metodikas.

28. Ačiū už dėmesį Mūsų kontaktai: VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras Vilniaus al. 9, Druskininkai Tel./faks.: 8-313-52747, e-mail: k.ramanausk@gmail.com