LIETUVOS VERSLO TARYBA

1. LIETUVOS VERSLO TARYBA LIETUVOS EKONOMIKA – METAI PO RINKIMŲ

2. LIETUVOS EKONOMIKA – METAI PO RINKIMŲ Robertas Dargis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas LIETUVOS VERSLO TARYBA 2013-12-02, Vilnius

3. ŠIANDIEN DŽIAUGIAMĖS, KAD: LIETUVOS VERSLO TARYBA • Pagal BVP augimo tempą Lietuva 2013 m. užima antrą vietą ES (2013 m. I pusmetį 4,2 proc.). 2013 sausio-rugsėjo mėn. Lietuvos BVP išaugo 3,3 proc. • Lietuvos BVP yra tik 2,9 proc. mažesnis nei prieš krizę (palyginti su 2008 m. I-III ketv.), tuo metu kai pagal BVP augimo tempą ES pirmaujančios Latvijos BVP vis dar yra 10 proc. mažesnis nei prieš krizę • Nepaisant neapibrėžtumų išorės rinkose, Lietuvos eksportas demonstruoja įspūdingą veržlumą – 2013 m. sausį-liepą eksportas (be mineralinio kuro) išaugo 12,3 proc. ir jau 37 proc. viršija prieškrizinį lygį • Rugsėjo mėn. Lietuva pirmą kartą be jokių išlygų tenkino Mastrichto infliacijos kriterijų (rugsėjo mėn. siekė 1,8 proc.) – pirmą kartą nuo vyriausybės pareikštų ketinimų įsivesti eurą 2015 m. Eliminavus Graikiją, Lietuva tenkina infliacijos kriterijų nuo š.m. balandžio mėn.

4. LIETUVOS VERSLO TARYBA • 2013 m. antrą ketvirtį Lietuvos nedarbo lygis (sezoniškai išlyginta reikšmė – 11,9 proc.) pirmą kartą nuo 2008 m. 4 ketv. buvo mažesnis nei euro zonoje (12,1 proc. – rekordiškai aukšta reikšmė). Latvijos (11,4 proc.) bei Estijos (8,1 proc.) nedarbo lygis taip yra mažesnis nei euro zonoje • Vartotojų pasitikėjimas stabiliai auga ir pasiekė 2008 m. pradžios lygį • Vidutinis darbo 2013 m. I pusmetį išaugo 4,5 proc. po itin ilgos pertraukos pradeda didėti realusis darbo užmokestis (ir perkamoji galia) – 2013 m. 1 ir 2 ketv. realusis darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 2,1 ir 3 proc. • Vidutinis darbo užmokestis 2013 m. I pusm. (2243 Lt.) buvo 2,2 proc. didesnis nei prieš krizę (2008 m. I pusm.), privačiame sektoriuje – 0,4 proc., o valstybės sektoriuje –5,3 proc. didesnis nei prieš krizę • Lietuvos reitingas Pasaulio banko “Doing Business” verslo aplinkos patrauklumo tyrime pakilo iš 25 pozicijos 2013 m. į 17 vietą 2014 m. Lietuvos pozicija – aukštesnė nei Latvijos (24) ir Estijos (22). ŠIANDIEN DŽIAUGIAMĖS, KAD:

5. ŠIANDIEN DŽIAUGIAMĖS, KAD: LIETUVOS VERSLO TARYBA • Lietuvos biudžeto deficitas 2013 m. turėtų sumažėti iki 3 proc. BVP ribos ir bus triskart mažesnis nei 2009 m. (9,4 proc. BVP). Tačiau Lietuvos biudžeto deficitas išliks didesnis nei Latvijoje (1,2 proc. BVP) ir Estijoje (0,3 proc. BVP) • Lietuvos skolos santykis su BVP stabilizavosi ir 2013 m. (40,1 proc. BVP) bus nežymiai mažesnis nei 2012 m. (40,7 proc. BVP). Lietuvos skolos santykis su BVP yra penktas iš galo visoje ES, dukart mažesnis nei ES vidurkis (86 proc.) • Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos skolos santykio su BVP padidėjimas palyginti su prieškriziniu laikotarpiu yra vienas didžiausių ES – per krizę Lietuvos skola išaugo 2,6 karto. Per krizę skola sparčiau didėjo tik Airijoje (2,8 karto), Slovėnijoje (2,8 karto) ir Rumunijoje (2,9 karto)

6. EKONOMIKOS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI PRAĖJUS METAMS PO RINKIMŲ LIETUVOS VERSLO TARYBA • Žmogiškieji ištekliai; • Finansų pasiekiamumas; • Konkurencinė aplinka.

7. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

8. LIETUVOS GYVENTOJŲ SKAIČIUS TRAUKIASI DĖL PRASTŲ GIMSTAMUMO RODIKLIŲ BEI NEIGIAMOS NETO MIGRACIJOS LIETUVOS VERSLO TARYBA * Vidutinis gimusiųjų skaičius, kurį moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį (15–49 metų amžiaus) Šaltinis: Statistikos departamentas

9. LIETUVOS POPULIACIJOS PROJEKCIJOS - NIŪRIOS LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Darbo ir socialinių tyrimų institutas

10. DIRBANČIŲJŲ SKAIČIUS MAŽĖS, TUO TARPU AUGS IŠLAIKYTINIŲ SKAIČIUS LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Darbo ir socialinių tyrimų institutas

11. VIENAM DIRBANČIAM TEKS VIS DIDESNĖ IŠLAIKYTINIŲ DALIS LIETUVOS VERSLO TARYBA • Darbo jėgos mažėjimas ir augantis išlaikomumo koeficientas: • Spaudimas viešiesiems finansams (sveikatos apsauga, švietimas, mokesčių sistema, SODRA)  didėjanti mokestinė našta dirbantiesiems • Spaudimas konkurencingumui; • Mažėjantis patrauklumas TUI; • Lėtesnis ekonomikos augimas. * - santykis tarp senyvo amžiaus (65 m. ir vyresnių) gyventojų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus (15-64 m.) Šaltinis: Eurostat

12. LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMA – NESUBALANSUOTA LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija

13. LIETUVOS NEDARBO LYGIS – STRUKTŪRINIO POBŪDŽIO LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Statistikos departamentas

14. LIETUVOS VERSLO TARYBA LIETUVOS IMIGRACIJOS POLITIKA – NEPAKANKAMAI LANKSTI Imigracija. Ribojantys veiksniai: • Leidimo dirbti ir gyventi išdavimo terminai; • Leidimų galiojimo terminai; • Mėlynoji kortelė; • Išsilavinimo vertinimas. Šaltinis: Lietuvos darbo birža

15. FINANSŲ PASIEKIAMUMAS

16. KREDITAVIMAS ATSIGAUNA, BET NUO ITIN ŽEMO LYGIO LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Lietuvos bankas

17. PRODUKTYVIŲ INVESTICIJŲ LYGIS LIETUVOJE AUGA LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Eurostat

18. TAČIAU BŪTINA DAR LABIAU GERINTI INVESTICIJŲ KOKYBĘ LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Eurostat

19. KONKURENCINĖ APLINKA

20. LIETUVA PAGERINO POZICIJAS DOING BUSINESS TYRIME DĖL VERSLO PRADŽIOS, BET NE VERSLO KONKURENCINGUMO POZICIJŲ LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Pasaulio bankas

21. PAGRINDINIAI LIETUVOS KONKURENTAI STRUKTŪRINES VERSLO APLINKOS REFORMAS ĮGYVENDINA SPARČIAU NEI LIETUVA LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Pasaulio Ekonomikos Forumas

22. LIETUVA PRITRAUKIA MAŽIAUSIAI INVESTICIJŲ BALTIJOS REGIONE LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Eurostat

23. MOKESČIŲ MOKĖJIMO SĄLYGOS LIETUVOJE IŠLIEKA PRASČIAUSIOS BALTIJOS REGIONE LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Pasaulio bankas

24. LIETUVOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMAS SUDĖTINGIAUSIAS BALTIJOS REGIONE, O DARBO MOKESČIAI NEPROPORCINGAI DIDELI LIETUVOS VERSLO TARYBA * - Rytų Europos ir Centrinės Azijos regionas ** - Latvijoje mokečius reikia mokėti 4, o Estijoje – 5 kartus per metus. Pernai - atitinkamai 7 ir 8 kartus per metus. Šaltinis: Pasaulio bankas

25. LIETUVOS VERSLO TARYBA • SIEKIANT KONKURENCINGUMO MOKESČIŲ SRITYJE TURI BŪTI VYKDOMA PASTOVI KITŲ ŠALIŲ STEBĖSENA IR SAVALAIKIS REAGAVIMAS • TIEK NACIONALINIAMS, TIEK UŽSIENIO INVESTUOTOJAMS SVARBUS MOKESTINĖS NAŠTOS PROGNOZUOJAMUMAS IR STABILUMAS • BENDRA DARBDAVIO MOKESČIŲ NAŠTA YRA LABAI DIDELĖ, YPAČ NESANT VSD IR PSD “LUBŲ” – ĮGYVENDINTI PREMJEROS SUBURTOS MOKESČIŲ DARBO GRUPĖS PASIŪLYMUS

26. ELEKTROS IR DUJŲ KAINOS PRAMONEI – DIDŽIAUSIOS REGIONE 2013 m. gegužė LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: www.energy.eu

27. DUJŲ KAINŲ KITIMAS PRAMONEI LIETUVOS VERSLO TARYBA €ct/kWh • Nuo 2011 metų dujų kainos Lietuvoje tapo gerokai didesnės nei Latvijoje ir Estijoje • Dabartinė Vyriausybė, priešingai nei ankstesnė, pradėjo konkrečiai derėtis su Gazpromu Šaltinis: Eurostat

28. Kaslaukiapramonės dujų vartotojų? LIETUVOS VERSLO TARYBA • Planuojamos didžiulės, apie 4,5 mlrd. Lt investicijos į dujų infrastruktūrą • SkGD terminalas Klaipėdoje • Požeminė dujų saugykla Syderiuose • Jungtis su Lenkija • Jungtis Jurbarkas-Klaipėda • Jungtis Klaipėda-Kuršėnai • Tačiau tarptautiniai ekspertai nežada, kad dujos, importuojamos per SGD terminalą, bus pigesnės • Beveik visi (išskyrus nebent jungtį su Lenkija) infrastruktūros kapitalo ir eksploatacijos kaštai guls ant Lietuvos vartotojų pečių • Ar atlaikys Lietuvos pramonė tokią naštą, ar bus konkurencinga?

29. LIETUVAI SVARBIAUSIA ELEKTROS JUNGTYS LIETUVOS VERSLO TARYBA Numatyta (NES strategijoje) Pasiūlos aukcionas

30. VIAP – NAŠTA VIESIEMS VARTOTOJAMS DĖL PALAIKOMOS NEEFEKTYVIOS ENERGIJOS GAMYBOS LIETUVOS VERSLO TARYBA ct/kWh VIAP kitimas šaltinis: VKEKK

31. BŪTINA KOREGUOTI ENERGETIKOS STRATEGIJĄ LIETUVOS VERSLO TARYBA • Į 2012 m. birželio 26 d. LR Seimo patvirtintą Nacionalinęenergetikos nepriklausomybės strategiją sudėta: • per daug didelių projektų, kurie neaprėpiami įgyvendinimui; • projektai, kurieper tokį trumpą laiką – iki 2020 metų neįgyvendinami; • užkraunama našta, kuri nepakeliama Lietuvos vartotojams. • Būtina nauja šalies ūkio plėtros strategija • Laukiame atnaujintos Energetikos strategijos, kuri nustatytų realius, ekonomiškai pagrįstus tikslus: • dėl elektros energetikos subalansuotos plėtros • dėl gamtinių dujų vietos būsimame energijos balanse • dėl paramos atsinaujinančios energetikos plėtrai

32. VERSLOLŪKESČIAI DĖL NAUJOS ENERGETIKOS STRATEGIJOS LIETUVOS VERSLO TARYBA • Priimami sprendimai turi būti depolitizuoti • Priimant strateginius sprendimus svarbiausia profesionalumas ir atsakomybė • Energetika turi būti konkurencinga regione, užtikrinanti verslo konkurencingumą • Energetikoje investicijos didelės ir ilgailaikės, todėl priimami sprendimai turi būti stabilūs, nesikeičiantys pagal politines nuostatas

33. DARBO SANTYKIAILIETUVOJE – NEPAKANKAMAI LANKSTŪS (I) LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Pasaulio Ekonomikos Forumas

34. DARBO SANTYKIAILIETUVOJE – NEPAKANKAMAI LANKSTŪS (II) LIETUVOS VERSLO TARYBA • Darbo santykiai. Ribojantys veiksniai: • dideli atleidimo kaštai – įspėjimo terminai ir išeitinių išmokų dydžiai • nelakstus darbo laiko reguliavimas • ribojimai terminuotoms darbo sutartims • nepagrįstos absoliučios garantijos tam tikroms grupėms darbuotojų • per ilgas senaties terminas piniginiams reikalavimams Šaltinis: Pasaulio Ekonomikos Forumas

35. BIUROKRATINĖ NAŠTA LIETUVOJE – DIDESNĖ NEI LATVIJOJE IR ESTIJOJE LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Pasaulio Ekonomikos Forumas

36. LIETUVOS VERSLO TARYBA BŪTINA DIDINTI VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMĄ • Iki šiol neaiškūs numatyto pasienio postų infrastruktūros Lietuvos-Baltarusijos pasienyje pertvarkymo darbai ir terminai • Pažeidžiant LR kelių priežiūros ir plėtros įstatymą apie 150 mln. Programos lėšų 2014 metais paimama bendroms biudžeto reikmėms • Lietuvos pasiekiamumo problemos oro transportu • Svarstyti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, už NT mokant ir valstybinėms įstaigoms • Verslas turi aktyviai dalyvauti svarstant valstybės turto valdymo klausimus • Savivaldos vaidmuo skatinant investicijas ir verslumą turi būti esminis

37. ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA LIETUVOJE – TARP DIDŽIAUSIŲ ES LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Friedrich Schneider

38. LIETUVOS BVP – TIK 2,9 PROC. MAŽESNIS NEI PRIEŠ KRIZĘ, TAČIAU ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA 44 PROC. DIDESNĖ NEI PRIEŠ KRIZĘ LIETUVOS VERSLO TARYBA Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas

39. LIETUVOS VERSLO TARYBA Šešėlinė ekonomika: pagrindinės Vyriausybės dėmesio reikalaujančios sritys: • Visų gyventojų (pirmiausia) valstybės tarnautojų ir politikų pajamų ir turto šaltinių, kai pagal turimus duomenis turtas akivaizdžiai viršija deklaruotas pajamas, tikrinimas; • Nuodugnesnis asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus, turtą ir jo įsigijimo šaltinius, tikrinimas; • Grynųjų pinigų kiekio mažinimas apyvartoje, jų naudojimo ribojimas derinamas su kitomis priemonėmis; • Sugriežtinti reikalavimus naudojant kasos aparatus; • Peržiūrėti verslo liudijimų naudojimo tvarką; • Gerinti viešųjų pirkimų sistemą skatinant sistemos skaidrumą.

40. LIETUVOS VERSLO TARYBA • Atstovauja didžiąją dalį verslo įmonių, tiek vietinio kapitalo, tiek užsienio, todėl požiūris į ekonomiką yra subalansuotas • Taryba - ne juridinis asmuo, įsteigta, apjungiant turimas žinias, verslo patirtį, gerinti Lietuvos verslo aplinką, aktyviai bendradarbiaujant su Lietuvos valdžia, politinėmis partijomis • Verslas siekia konstruktyvaus dialogo su vyriausybe. LPK, LVDK, Investuotojų forumas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija pasirašys memorandumą dėl bendradarbiavimo

41. LIETUVOS VERSLO TARYBA Ačiū už dėmesį!