1 / 64

Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis

Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis. Dr. Lina Jančaitytė KMUK Kardiologijo s klinika. Paskaitos uždaviniai. Sisteminis rūkymo poveikis Laboratorinių rodiklių pokyčiai rūkant ir nerūkant Rūkymo ir metimo rūkyti įtaka įvairioms organų sistemoms.

simone
Download Presentation

Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Sisteminis rūkymo ir rūkymo metimo poveikis Dr. Lina Jančaitytė KMUK Kardiologijos klinika

  2. Paskaitos uždaviniai • Sisteminis rūkymo poveikis • Laboratorinių rodiklių pokyčiai rūkant ir nerūkant • Rūkymo ir metimo rūkyti įtaka įvairioms organų sistemoms

  3. Rūkymas išlieka antroji didžioji mirties priežastis pasaulyje. 2030 m., išliekant dabartinei situacijai, rūkymas nužudys iki 9 milijonų žmonių. Ar žinote, kad

  4. Vienas ketvirtadalis visų mirčių tarp rūkančiųjų yra dėl išeminės širdies ligos, kitas ketvirtadalis – dėl plaučių vėžio ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, kita pusė – dėl neoplastinių ir kvėpavimo ligų. • Lyginant rūkančiuosius ir niekad nerūkiusius asmenis, nustatyta, kad bendras mirštamumas yra didesnis tarp rūkančiųjų 2.77 karto (95%2.65-2.90).

  5. Sisteminis uždegimas Sisteminis oksidacinis stresas Poveikis į vazomorinę funkciją ir endotelio funkciją Sisteminis rūkymo poveikis Systemic Effects of Smoking. Bill MacNee

  6. Sisteminis uždegiminis rūkymo poveikis • Uždegiminių ląstelių aktyvavimas ir atpalaidavimas į cirkuliuojantį kraują, padidėjęs cirkuliuojančių mediatorių kiekis charakterizuoja sisteminį uždegimą. • Sisteminis uždegiminis poveikis pasireiškia hemopoetinės sistemos stimuliavimu, būtent leukocitų ir trombocitų patekimą iš kaulų čiulpų į kraują. • Ilgalaikis rūkymas sukelia leukocitų (neutrofilų) kiekio padidėjimą kraujyje.

  7. Cirkuliuojantys citokinai tokie, kaip IL 1 ir IL 6 stimuliuoja kaulų čiulpus, sukeldami plaučių uždegimą. • T limfocitai susiję su plaučių ligų, ypač LOPL , vystymųsi. • Daug rūkantiems asmenims stebimas CD4 ląstelių sumažėjimas (T-helperiai) ir CD8 ląstelių (T-ląstelių supresoriai) padidėjimas.

  8. Plaučių mikrocirkuliacija ir uždegimas MacNee et al NEJM 1989

  9. Rūkymas ir endotelio funkcija • Rūkymas sutrikdo NO gamybą – rūkančiųjų ji ženkliai sumažėja. • Rūkantiesiems nustatomas MTL padidėjimas. • Pakitusios endotelio ląstelės netenka savo fiziologinės ypatybės nesijungti su cirkuliuojančiomis imuninėmis ląstelėmis (monocitais,makrofagais, T limfocitais, trombocitais). • Rūkymo sukeltas endotelio pažeidimas skatina ir ateromos formavimąsi, kas yra ankstyvas aterogenezės požymis.

  10. Audinių faktorius Fibrogenezė Fibrinogenas Fibrinolizė Fibrino krešulys PA inhibitorius t-PA Plazminogenas Plazminas Fibrino degradacijos produktai

  11. Laboratoriniai rodikliai

  12. Rūkymas ir navikai • Navikai • plaučių • kasos • stemplės • inkstų • šlapimo pūslės • skrandžio

  13. Hazard Ratio (95% CI)a Plaučių vėžio rizika Šansų santykis Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai Mannino et al. Arch Intern Med. 2003;163:1475-1480.

  14. Hazard Ratio (95% CI)a Never Smokers 30 30 to 60 60 Pack/Years Plaučių vėžio rizika Šansų santykis Niekada nerūkę <30 30-60 >60 Pakelių per metus Mannino et al. Arch Intern Med. 2003;163:1475-1480.

  15. Kasos vėžio rizika Reliatyvi rizika Relative Risk (95% CI)a 3.3 1.7 1.6 1.0 Niekada nerūkę Moterys Vyrai Vyrai, surūkę >40 cig./d. Nonsmokers FemaleSmokers MaleSmokers Males Smoking 40 Cigarettesper Day Lin et al. Cancer Causes Control. 2002;13:249-254.

  16. Rūkantys 3 kartus dažniau serga plokščialąsteliniu stemplės vėžiu. Buvę rūkoriai serga rečiau nei esami rūkoriai. Po 10 nerūkymo metų buvę rūkoriai turi 2-kartus didesnę vėžio riziką. Stemplės vėžio rizika Nature Clinical Practice. http://www.nature.com/ncpgasthep/journal/v2/n1/fig_tab/ncpgasthep0072_ft.html. Accessed September 19, 2007. Bosetti et al. Oral Oncol. 2006;42:957-964; Wu et al. Cancer Causes Control. 2001;12:721-732.

  17. Rūkymas yra viena dažniausių priežasčių. Rūkymo prevencija sumažina vėžio riziką vyrams 50% ir moterims 23%. Rūkoriai beveik 3-kartus dažniau serga pūslės vėžiu nei nerūkantys. Šlapimo pūslės vėžio rizika Zeegers et al. World J Urol. 2004;21:392-401; Urology channel. http://www.urologychannel.com/bladdercancer/index.shtml. Accessed September 20, 2007

  18. Inkstų vėžio rizika Reliatyvi rizika Relative Risk (95% CI)a Cigaretės/dienai 1-9 20 1-9 20 Men Women Vyrai Moterys Hunt et al. Int J Cancer. 2005;114:101-108.

  19. Rūkymo poveikis endokrininei sistemai • Osteoporozė • Skydliaukės ligos • Rezistencija insulinui/cukrinis diabetas

  20. 0.84 1.02 0.82 1.00 0.80 0.98 0.78 0.96 0.76 0.94 0.74 0.00 0.00 Kaulų tankis vyresnio amžiaus moterims Šlaunikaulis Bendras tankis (g/cm2) tankis (g/cm2) nerūkantys Nerūkantys 1 ≥1 pak./d. 1 ≥1 pak./d. Cigaretės/DienaiRūkantys Cigaretės/DienaiRūkantys Rapuri et al. Bone. 2000;27(3):429-436.

  21. Rūkymas ir skydliaukės disfunkcija • Rūkančios moterys turi didesnę riziką susirgti skydliaukės ligomis. Vestergaard et al. Thyroid. 2002;12(1):69-75.

  22. Rūkymas ir cukrinis diabetas • Tiriant moteris, sergančias cukriniu diabetu, nustatyta, kad lyginant su niekada nerūkiusiomos mirties rizika metusioms rūkyti yra 1.31 (95% CI, 1.11-1.55), • rūkančioms 1-14 cigarečių dienai - 1.43 (95% CI, 0.96-2.14), • rūkančioms 15-34 cigarečių dienai - 1.64 (95% CI, 1.24-2.17), • rūkančioms > 35 cigarečių dienai - 2.19 (95% CI, 1.32-3.65). • Rūkymas yra susijęs su II tipo cukrinio diabeto atsiradimu – pažeidžiamas rezistentiškumas insulinui, pakinta insulino sekrecija, toksinis poveikis kasai, padidėja adrenalino kiekis.

  23. Lyginant su niekada nerūkiusiais II tipo cukrinio diabeto atsiradimas dažnesnis tarp • daug rūkančiųjų (RR 1.61; 95%CI, 1.43-1.80), • nedaug rūkančių (RR 1.29; 95% CI, 1.13-1.48), • metusių rūkyti (RR 1.23; 95% CI, 1.14-1.33). • Rūkantiems ir sergantiems cukriniu diabetu asmenims dažniau stebimos mikrovaskulinės komplikacijos tokios, kaip diabetinė nefropatija, mikroalbuminurija, kurios gali būti grįžtamos metus rūkyti.

  24. II tipo cukrinio diabeto rizika Reliatyvi rizika Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai Aged 20-69 Years Beziaud et al. Diabetes Metab. 2004;30:161-166.

  25. II tipo CD rizika metus rūkyti Reliatyvi rizika 5 5-10 11-19 20 Laikas nuo metimo rūkyti (metai) Wannamethee et al. Diabetes Care. 2001;24(9):1590-1595.

  26. Rūkymo neigiamas poveikis inkstų fukcijai • Rūkymas yra nefrotoksinis • senesnio amžiaus pacientams, • pacientams, sergantiems pirmine arterine hipertenzija, • pacientams su beprasidedančia inkstų liga. • Rūkymas, sergantiems glomerulonefritu, policistinių inkstų liga, skatina greitesnį inkstų funkcijos nepakankamumo progresavimą. Effects of Smoking on Systemic and IntrarenalHemodynamics: Influence on Renal Function STEPHAN R. ORTH

  27. Rūkymas pažeidžia inkstus, ūmiai pažeisdamas hemodinamiką • padidina kraujo spaudimą, • padidina intraglomerulinį spaudimą, • lėtai sutrikdo endotelio ląstelių funkciją.

  28. Rūkantiems asmenims dažniau stebima padidinta albumino ekskrecija ir mikroalbuminurija lyginant su nerūkančiais asmenimis. • Pacientams, surūkantiems iki 20 cigarečių per dieną ir surūkantiems virš 20 cigarečių dienai, stebimas skirtingas • albumino koncentracijos šlapime padidėjimas (atitinkamai 1.33 ir 1.98) • skirtingas mikroalbuminurijos dažnis (atitinkamai 1.92 ir 2.15).

  29. Rūkymas padidina rizika greitai progresuoti terminaliniam inkstų funkcijos nepakankamumui. • Rūkymo nutraukimas sumažina inkstų nepakankamumo progresavimą tiek pacientams su inkstų liga, tiek pacientams su transplantuotu inkstu. • Rūkančiųjų, sergančių cukriniu diabetu ir turinčių transplantuotą inkstą, išgyvenamumas yra labai mažas.

  30. Rūkymas ir lėtinės inkstų ligos rizika Šansų santykis (95% CI)a Niekada nerūkę Buvę rūkoriai Esami rūkoriai Shankar et al. Am J Epidemiol. 2006;164(3):263-271.

  31. Proteinurijos rizika rūkantiems Nerūkantys Rūkę Rūkantys P=.0009 P=.01 P=.0001 Reliatyvi rizika P=.01 Halimi et al. Kidney Int. 2000;58:1285-1292.

  32. Rūkymas ir arterinė hipertenzija • Arterinės hipertenzijos dažnis didesnis tarp rūkančiųjų nei tarp nerūkančiųjų (13.5 ir8.8%; P=0.001). • Hipertenzijos rizika yra didesnė tarp rūkančiųjų nei tarp nerūkančiųjų (ŠS 1.31[1.13 to 1.52]; P=0.001). • Hipertenzijos rizika priklauso ir nuo per dieną surūkytų cigarečių skaičiaus (ŠS kiekvienoms 10 cigarečių 1.13 [1.05 to 1.21]; P=0.001) ir rūkymo trukmės (ŠS, 0.99 [0.98 to 1.00]; P=0.01).

  33. Rūkymas ir širdies ligos • Asmenims, gyvenantiems su rūkančiuoju, IŠL rizika yra 30% didesnė nei gyvenusių tarp nerūkančiųjų. • Pacientų, sergančių IŠL, jei metama rūkyti, bendro mirštamumo rizika sumažėja 36% (RR 0.64; 95% PI, 0.58-0.71). • Esant arterinei hipertenzijai, padidintam cholesterolio kiekiui, rūkymui, tikimybė ūmaus išeminio sindromo padidėja iki 8 kartų. Smoking and Cardiovascular Disease RiskFactors: What a Tangled Web We Weave By Curtis Handford, MD, CCFP, MHSc

  34. Klinikinis atvejis • Ligonė V. N. • Gimusi 1971.05.15 (37 m.) • Gyvenanti Kaune • Gydyta KMUK I kardiologijos skyriuje nuo 2009.02.15 iki 2009.02.23.

  35. Nusiskundimai • Skausmas krūtinėje spaudžiančio pobūdžio, stiprus, atsirandęs ramybėje, užtrukęs apie 1 val. laiko. • Minėta simptomatika pirmą kartą gyvenime.

  36. Rizikos veiksniai • Rūkymas: 20 cig./d. 15 m. • Antsvoris • Cukrinis diabetas II tipo, gydomas insulinu.

  37. Objektyvūs duomenys • Bendra būklė sunki. • Liežuvis su apnašu. • Krūtinės ląstos skausmingumas paviršinis. Alsavimas vezikulinis visame plaučių plote. • Širdies veikla ritmiška. ŠSD 91 k/min. Širdies tonai aiškūs. AKS 131/89 mmHg. • Pilvo palpacija neskausminga. Peristaltika normali.

  38. EKG (atvykus)

  39. leuk. 17,6-4,7x10/9, eritr. 4,46x10/12, Hb 145 g/l, tromb. 285x10/9, troponinas I - 0,19 mcg/l, glik. 6,74-13,15 mmol/l, Na 134 mmol/l, K 4,1 mmol/l, urea 5 mmol/l, kreatin. 59 mcmol/l, BCH 5,1 mmol/l, DTLCH 1,3 mmol/l, MTLCH 2,6 mmol/l, TG 1,53 mmol/l, GOT 165 U/l, GPT 97 U/l, CK 948 U/l, CRB 5,7 mg/l. Laboratoriniai tyrimai

  40. R - II-III, D - Na, R (-) + CD; glycerol trinitras 0,5 mg/h į/v AŠP, heparinas 5000 v.v. -> 1000 v.v./h į/v AŠP; I kard. sk. – aspirinas 100 mg x 1, klopidogrelis 75 mg x 1, nebivololis 2,5 mg x 1, ramiprilis 2,5 mg x 1, rosuvastatinas 10 mg x 1, KCl 1,5 g per os, humulin MIX 10 v.v. ryte ir 10 v.v. vakare, humalog 10 v.v. per pietus. Gydymas

  41. CHAMPIX skyrimas • 1-3 dienos: 0,5 mg vieną kartą per parą. • 4-7 dienos: 0,5 mg du kartus per parą. • Nuo 8 dienos iki gydymo pabaigos: 1 mg du kartus per parą. • Pacientas turi pasirinkti datą, kada mes rūkyti. CHAMPIX reikia pradėti vartoti 1-2 savaitės prieš šią datą.

  42. EKG (išvykstant)

  43. Rūkymas ir dislipidemija • Rūkymas padidina MTL cholesterolio kiekį kraujyje. • Mesti rūkyti ypač svarbu asmenims su padidintu MTL-Ch kiekiu kraujyje. • Yra stiprus ryšys tarp rūkymo, trigliceridų kiekio ir DTL kiekio kraujyje. • Mažas DTL kiekis bei hipertrigliceridemija yra nepriklausomi IŠL rizikos veiksniai.

More Related