Bankroto pripažinimas tyčiniu: naujas reguliavimas

1. Bankroto pripažinimas tyčiniu: naujas reguliavimas Tyčinio bankroto baudžiamieji teisiniai aspektai Vytautas Kukaitis VU Teisės fakulteto Mokymo centras Vilniaus apygardos prokuratūra 2013 m. rugsėjo 13 d. Vilnius

2. Sąvokos • Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. • Įmonės nemokumas –įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. • Tyčinis bankrotas (galiojanti redakcija) – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. • Tyčinis bankrotas(nauja redakcija) – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

3. Tyčinio bankroto požymiai (ĮBĮ 20 str.) Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: • įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; • buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; • turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; • įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; • teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

4. Tyčinio bankroto prezumpcijos • veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; • atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

5. Tyčinio bankroto procesiniai padariniai • Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. • Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją apie priimtą nutartį ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje.

6. Tyčinis bankrotas vs Tyčinio bankroto nusikaltimas

7. Tyčinio bankroto požymiai LAT praktikoje • sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis aktyviais įmonės vadovų veiksmais ar neveikimu • įmonės vadovų akivaizdžiai blogas įmonės darbo organizavimasarba apskritai jo neorganizavimas • nuostolingų įmonei sandorių sudarinėjimas, žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti • akivaizdžiai gresiant bankrotui turto, kuris galėjo būti pateiktas įmonės skoloms padengti paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas kitiems asmenims

8. LR BK 209 str. Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

9. LR BK 208 str. Skolininko nesąžiningumas 1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

10. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindai Baudžiamoji atsakomybė taikytina pažeidus viešą interesą, t. y. veika yra socialiai pavojinga visuomenei, todėl negali būti palikta nukentėjusiajam (tame tarpe ir valstybei) kaip privatus reikalas reikalauti kompensacijos Baudžiamoji teisė skirta saugoti ne moralines ir ideologines vertybes, bet vadinamus teisinius gėrius (vok. Rechtsgüter). Šią apsaugą ji užtikrina subsidiariai ir selektyviai Baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimą

11. Baudžiamosios atsakomybės ribojimoprincipai Baudžiamosios teisės funkcijų įgyvendinimas grindžiamas atsakomybę ribojančiais principais: legalumo principu (nullum crimen sine lege, nullum poena sine lege) kaltės principu (nullum crimen sine culpa) draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą principu (non bis in idem) asmens teisinę padėtį sunkinančių įstatymų grįžtamosios galios nebuvimo principu (lex retro non agit) atsakomybės diferencijavimo bausmės individualizavimo

12. Baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio • Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. • „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimai). • “Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas” (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). • “Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti”(kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2011).

13. Kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijaus aiškinimas “Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2К-851/2001 ir kt)”. (Ištraukaiš kasacinės nutarties byloje Nr. 2K-133/2010)

14. Priežastinio ryšio problema

15. 2013-04-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-270/2013 (dėl tiesioginės tyčios požymio) • Teismas nustatė, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, tačiau atsakingi asmenys, matydami, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti su subrangovais ir patenkinti visų kreditorių reikalavimų, visgi tenkino kelių kreditorių reikalavimus. • Išnagrinėjęs bylą teismas padarė išvadą, kad žalos darymas kreditoriams nesant tiesioginės tyčios dėl bankroto, nekvalifikuotinas kaip LR BK 209 str., todėl nusikalstamas veikas iš LR BK 182 str. 2 d., 209 str. perkvalifikavo į LR BK 208 str. 1 d.

16. 2009-02-09 išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-655/2009 Kaltinimas • D. P. įmonės vardu sudarė akivaizdžiai nuostolingus sandorius, reikalavimo perleidimo sutartis, kuriais perleido teisę reikalauti ir gauti pagal šias sutartis pinigines lėšas bei visas susikaupusias palūkanas ir delspinigius, tokiu būdu skolininkai atliko mokėjimus ne į vadovaujamos, o į naujai sukurtos įmonės sąskaitą. Tokiu būdu D. P. savo tęstiniais veiksmais tyčia sąmoningai blogai valdydamas įmonę, t.y. sudaręs akivaizdžiai įmonei nuostolingus sandorius, nulėmė bankrotą, dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Nuosprendžio motyvai • “Svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamasis savo sąmoningais veiksmais – nemokumo sukėlimu, kreditorių suklaidinimu ir pan., sumenkino jų galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.” • Apygardos teismas, nagrinėjęs bankroto bylą, nekonstatavo tyčinio bankroto, Įmonių bankroto įstatymo 20 str. taikytas nebuvo. • “Nukentėjusieji, negaudami savo reikalavimų patenkinimo pagal tarpusavio sutartis, net nebandė ginti savo pažeistų teisių ieškininės teisenos arba neginčo tvarka.” • Taip pat teismas pažymėjo, kad bankroto procedūros metu su visais kitais kreditoriais buvo atsiskaityta, todėl nėra nusikaltimo objektyvaus požymio – didelės žalos kreditoriams. • “Sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartis prieš įmonei iškeliant bankroto bylą, jos vadovas stengėsi atsiskaityti su dalimi įmonės kreditorių per kitą įmonę ir tokiu būdu išvengti įmonės nemokumo, t.y. bankroto, o ne atvirkščiai.” • Kaltinamojo veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių ribų.

17. 2012-12-21 išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-172/2012 • Bankrotas įvyko ir žala kreditoriams kilo dėl pasikeitusios situacijos rinkoje, dėl visuotinės pasaulinės krizės 2007-2008 m. ir kitų objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo vadovo valios ir jo atliktų veiksmų. • 56 tūkst. Lt žala negalėjo sąlygoti 1,8 mln. Lt nuostolių atsiradimo, t.y. nėra ir būtinojo tiesioginio priežastinio ryšio tarp padarytos žalos bei kilusių pasekmių – įmonės nemokumo. Padaryta žala yra 33 kartus mažesnė nei kilę nuostoliai. • Įmonė su kreditoriais negali atsiskaityti ne dėl 56 tūkst. Lt žalos, o dėl kur kas didesnių nuostolių.

18. KONTAKTAI Vytautas Kukaitis Tel: +370 5 25270 61 Mob.: +370 68642660 vytautas.kukaitis@prokuraturos.lt Rinktinės g. 7 LT-09201 Vilnius Lithuania www.prokuraturos.lt