Mobilaus ryšio bazinės stoties įranga (antenos, konteineris)

1. Mobilaus ryšio bazinės stoties įranga (antenos, konteineris)

2. Mobilaus ryšio bazinės stotys(Kauno m. Radvilėnų pl., Marijampolės apsk. Puskelnių k. ir Klaipėdos apsk. Plikių k. )2008 m. rugsėjis

3. Didžiausi Lietuvos Respublikoje veikiantys radiotechniniai objektai2008 m. suminė galia kW Mobilaus ryšio bazinių stočių galia sudaro 20-60 W. Radijo stoties 500-5000 W Sitkūnų stoties 800 000 W

4. Valstybinis aplinkos sveikatos centras Kompetencija (I): • Derina TV ir radijo stočių projektus, konsultuoja apskričių visuomenės sveikatos centrus dėl mobilaus ryšio bazinių stočių projektų derinimo • Atsako į gyventojų ir institucijų, savivaldybių paklausimus • Tiria gyventojų skundus, pareiškimus, prašymus Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimais, LR Seimo ar kitų institucijų prašymais

5. Valstybinis aplinkos sveikatos centras Kompetencija (II): • Atstovauja Sveikatos apsaugos ministeriją tarpžinybinėse darbo grupėse, Europos Komisijos darbo grupėse (2007 m.) • Kaupia, analizuoja informaciją apie elektromagnetinės spinduliuotės matavimo rezultatus, esant viršijimams operatyviai teikia informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai. Taip pat teikia informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai 1 kartą per metus. Rengia informaciją Europos Komisijai 1 kartą per 5 metus (2001-2002 m. ir 2007-2008 m.) • Rengia (ar dalyvauja rengiant) elektromagnetinę spinduliuotę, reglamentuojančius teisės aktus ( HN 80, HN 81 ir kt.) bei metodinę literatūrą šioje srityje • Organizuoja seminarus, konferencijas; ar dalyvauja su pranešimais nacionalinėse, tarptautinėse konferencijose • Dalyvauja TV, radijo laidose, rengia straipsnius

6. Visuomenės sveikatos priežiūros sistemos institucijų kompetencija Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM: Koordinuoja pavaldžių institucijų (apskrities visuomenės sveikatos centrų ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos) darbą, atlieka skudų tyrimą dėl pvaldžių institucijų atliktų veiksmų (ar neveikimo) Apskričių visuomenės sveikatos centrų ir Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centro (pavaldus SAM)kompetencija: Atlieka mobilaus ryšio bazinių stočių projektų derinimą, higienos-leidimo pasų išdavimą, dalyvauja statybos leidimų išdavimo statiniams komisijoje, organizuoja matavimus apskrityje Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos kompetencija: Atlieka elektromagnetinės spinduliuotės matavimus pagal institucijų kreipimąsi, gyventojų prašymus

7. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMAS(Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) 18 straipsnis. Sveikatos aplinkos sauga • 1. Sveikatos aplinka saugoma šiomis priemonėmis: • 1) gerinama aplinka, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinamas žmogaus veiklos neigiamas poveikis sveikatai, pašalinama aplinkai žmogaus veikla padaryta žala; • 2) užtikrinamas kaupiamų duomenų, įvairiais aspektais apibūdinančių sveikatos aplinką, patikimumas ir prieinamumas, jų panaudojimas visuomenės sveikatos būklei įvertinti, tendencijoms ir poveikiui analizuoti; • 3) užtikrinama aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai vertinimo sistemos veikla; • 4) visuomenė informuojama ir mokoma sveikatos aplinkos klausimais, bendradarbiaujama siekiant sveikatos aplinkos tikslų; 21 straipsnis. Asmenų gyvenamosios aplinkos sauga • 1. Saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama šiomis priemonėmis: • 1) jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, garso, vibracijos, kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas;

8. Lietuvos higienos norma HN 81:2005 (I) 6. Judriojo radijo ryšio bazinių stočių radiotechninės dalies projektas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti derinamas su visuomenės sveikatos centrais apskrityse. 7. Fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys judriojo radijo ryšio bazines stotis, turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai. 8. Judriojo radijo ryšio bazinių stočių radiotechninės dalies projekto visuomenės sveikatos saugos ekspertizei atlikti visuomenės sveikatos centrams apskrityse turi būti pateikti šie dokumentai (8.1-8.8 punktai)

9. Lietuvos higienos norma HN 81:2005 (II) • 17.6. stebėsenos tikslais veikiančių judriojo radijo ryšio bazinių stočių mikrobangų elektromagnetinės spinduliuotės matavimai turi būti atliekami pagal parengtą ir su visuomenės sveikatos centrais apskrityse suderintą stebėsenos planą: • 17.6.1. ne rečiau kaip kartą per 2 metus gyvenamųjų namų teritorijose, kuriose žmonės gali būti ne trumpiau kaip 4 val. per dieną, taip pat gyvenamųjų namų priklausiniuose, kurie naudojami kaip gyvenamoji aplinka, balkonuose, terasose, vaikų žaidimų aikštelių, mokyklų, vaikų ugdymo, gydymo įstaigų, religinės paskirties pastatų teritorijose; • 17.6.2. kitose teritorijose – ne rečiau kaip kartą per 5 metus; • 19. Matavimus turi organizuoti: 17.1, 17.2, 17.3, 17.6.1, 17.6.2 punktuose nurodytais atvejais – judriojo radijo ryšio bazinių stočių savininkai, 17.4 punkte nurodytu atveju – naujo pastato arba žemės sklypo savininkas, planavimo organizatorius, darbo vietose – darbdaviai. • 20. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse 1 kartą per metus organizuoja 10–20 kontrolinių judriojo radijo ryšio bazinių stočių mikrobangų elektromagnetinės spinduliuotės matavimų (prieš tai neinformavę bazinių stočių savininkų).

10. Lietuvos higienos norma HN 80:2000 • 17. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai matuojami ir vertinami vadovaujantis teisės norminiu aktu [6.14]: • 17.1. įrengiant naują radiotechninį objektą; • 17.2. eksploatuojant radiotechninį objektą - ne rečiau kaip vieną kartą per metus; • 17.3. keičiant radiotechninio objekto technines charakteristikas, įrengimo vietą arba aukštį; • 17.4. atlikus radiotechninio objekto remonto darbus, kurie galėtų nulemti elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo pokyčius; • 17.5. statant naujus pastatus greta pastato arba bokšto, ant kurio įrengtas radiotechninis objektas, arba organizuojant naujas darbo vietas pastate arba greta bokšto, ant kurių sumontuoti radijo įrenginiai. • 18. Matavimus 17.1 - 17.4 punktuose nurodytais atvejais turi organizuoti radiotechninio objekto savininkas ir matavimo rezultatus pateiktivisuomenės sveikatos centrui; 17.5 punkte nurodytu atveju - radiotechninio objekto ir (arba) naujai statomo objekto savininkas matavimo rezultatus pateikti visuomenės sveikatos centrui. • 24. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimus gyvenamojoje aplinkoje, vykdant elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo parametrų monitoringą, organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros institucijos.

11. „Pasikeitimo informacija apie nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir jų poveikį sveikatai tvarka“ (Žin., 2004, Nr.32-1031) 5. Visuomenės sveikatos centras apskrityje ir Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo radiotechninio objekto poveikio gyventojų sveikatai kenksmingumo patvirtinimo pateikia Valstybiniam aplinkos sveikatos centrui:5.1-5.3 punktuose nurodytą informaciją 6. Sveikatos apsaugos ministerijane rečiau kaip 1 kartą per metus pateikia Susisiekimo ministerijai apibendrintą informaciją apie nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, keliančius pavojų gyventojų sveikatai.

12. Elektromagnetinio lauko poveikį reguliuojantys norminiai teisės aktai • HN 80:2000 Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz-300 GHz dažnių juostose (Žin., 2000, Nr.53-1548) • HN 81:2005 Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys (Žin., 2005, Nr. 153-5654) • Pasikeitimo informacija apie nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir jų poveikį sveikatai tvarka, patvirtinta 2004 m. sausio 24 d. Sveikatos apsaugos ministro, Susisiekimo ministro ir Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr.V-82/3-102/1V-23 (Žin., 2004, Nr.32-1031) • Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kuriomis versdamiesi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašas bei Leidimo-higienos paso išdavimo taisyklės (Žin., 2007, Nr.106-4352) Sąrašo 9 punktas „Informacijos perdavimas radijo ryšio sistemomis“ • „Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašą, „Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašą ir Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisykles“ (Žin., 2006, Nr.42-1514).

13. Elektromagnetinio lauko poveikį reguliuojantys ES norminiai teisės aktai (I) • Europos Tarybos 1999 m. liepos 12 d. rekomendacija 1999/519/EC Dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms. Rekomendacijos 4 punktas (po Preambulės VII sk.) siūlymas Europos Komisijai Europos Komisija kas 5 metus rengia pranešimą dėl elektromagnetinės spinduliuotės aspektų, atsižvelgdama į ES šalių narių pranešimus ir paskurinius mokslinius duomenis bei informaciją. Šiuo metu EK parengtas II pranešimo projektas Report on the application of Council Recommendation of 12 July 1999 (1999/519/EC) on the limitation of the exposure of public to electromagnetic fields (0-300 GHz) – (Second Implementation Report 2002-2007)

14. Elektromagnetinio lauko poveikį reguliuojantys ES norminiai teisės aktai (II) • Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-29 direktyva 2004/40/EC dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų apsaugant darbuotojus nuo rizikos, kylančios dėl fizikinių veiksnių (elektromagnetinis laukas) • Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinio lauko keliamos rizikos nuostatai (Žin., 2006, Nr. 47-1691) įsigalios nuo 2012-04-30 (įsigaliojimas 2008 m buvo 4 metams atidėtas iki 2012 m) • Europos Tarybos rekomendacija 1999/519/EC Dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms.

15. Elektrinio lauko stiprio leidžiama vertė V/m, ne didesnė kaip EML energijos srauto tankio leidžiama vertė W/cm2, ne didesnė kaip 0,01-0,29 MHz 0,3-2,9 MHz 3,0-29,9 MHz 30-299 MHz 0,3-300 GHz 25,0 15,0 10,0 5,0 10,0 Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės gyvenamojoje aplinkoje pagal HN 80:2000

16. Elektromagnetinio lauko poveikį reguliuojantys papildomi norminiai teisės aktai • Elektroninių ryšių įstatymas (Žin., 2004, Nr.69-2382). Įregistruotas LR Seime įsatymo 37 ir 46 straipsnių pakeitimas dėl visuomenės informavimo apie elektromagnetinės spinduliuotės spinduliuotės faktines vertes (EML stiprį). • Radijo dažnių (kanalų) radijo ir televizijos programoms transliuoti skyrimo ir naudojimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 72-3339) 19 punktas “Projektas turi būti suderintas su Valstybiniu VSC“ • Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 2000, Nr.56-1639; Žin., 2001, Nr.91-3187) • Statinių techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr.8-215) • Statinių techninis reglamentas STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2000, Nr.79-2401) • Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir priežiūros taisyklės (Žin., 2004, Nr.134-4878).

17. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikio ribojimo priemonės (draudimai) • HN 81:2005 10 punktas Draudžiama antenas montuoti gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų balkonuose, lodžijose, terasose. • HN 81:2005 13 punktas Judriojo radijo ryšio bazines stotis draudžiama statyti ant gydymo paskirties pastatų – intensyviosios terapijos padalinių, operacinių, kur žmogaus sveikatai ar gyvybei palaikyti naudojami įvairūs elektroniniai medicinos prietaisai. • HN 75:2008 „IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLA: BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ (Žin., 2008, Nr. 54-2005) 7 punktas Judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis draudžiama įrengti ant ikimokyklinio ugdymo mokyklos pastato stogo.

18. Elektromagnetinio lauko matavimų rezultatai 2007 m. Vadovaujantis „Pasikeitimo informacija apie nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir jų poveikį sveikatai tvarkos“ (Žin., 2004, Nr.32-1031) 6 punktu 2007 m atlikta 881 matavimų prie judriojo radijo ryšio bazinių stočių (veikė 2575 stočių metų pradžioje). Vilniaus apskrityje 2007 m atlikta 496 matavimų (veikė 850 stočių metų pradžioje) Nenustatyta nei vieno viršijimo leidžiamos vertės 10 W/cm2(Europos Komisijos rekomenduojama vertė yra 1000 W/cm2)

19. Elektromagnetinės spinduliuotės tyrimų (dažnių juostose 30-300 MHz ir 0,3-300 GHz) Lietuvos Respublikoje rezultatai 1995-1998 m.

20. ESAMŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMO ĮSTAIGŲ GALIMYBĖS

21. Nejonizuojančiosios spinduliuotės sąlyginė klasifikacija (pagal bangų dažnį) • Pramoninio dažnio kintama srovė 50/60 Hz • Radijo bangos 10 km-1 mm • Infraraudonoji (šiluminė) spinduliuotė 1 mm-0,78 m • Matomoji šviesa 0,78 m-400 nm • Ultravioletinė spinduliuotė 400 nm-10nm • Rentgeno spinduliuotė 10 nm-0,01 n, • Gama spinduliuotė 0,01 nm ir trumpesni

22. Elektromagnetinės spinduliuotės sąlyginė klasifikacija (pagal bangų dažnį)

23. Radiotechninių projektų visuomenės sveikatos saugos ekspertizė Valstybiniame aplinkos sveikatos centre1997-2007 m.

24. Gyventojų skundų nagrinėjimasValstybinio ASC 2004-2008 m. duomenys 2004 m. išnagrinėti 4 gyventojų skundai (paklausimai) dėl elektromagnetinių laukų poveikio 2005-2006 m. išnagrinėti 3 gyventojų skundai ir pateikta informacija dėl Ignalinos kurortinės vietovės statuso 2007 m. pateikta informacija dėl Trakų, Zarasų, Anykščių kurortinės vietovės statuso 2008 m. iki rugsėjo 1 d. išnagrinėti 5 gyventojų skundai (paklausimai) dėl elektromagnetinių laukų poveikio ir 3 gyventojų skundai yra tyrimo eigoje Nei vieno skundo tyrimo atveju nepasitvirtino poveikis gyventojų sveikatai susijęs su mobiliojo ryšio bazinėmis stotimis Pagal preliminarią turimą informaciją ir tiriamų naujų gyventojų skundų atveju nenustatyti leidžiamų normų viršijimai

25. Elektromagnetinės spinduliuotės taikymo sritys telekomunikacijoje Valstybinio ASC 2008 m. duomenys • Radijas ir televizija: valstybinė „LRTC“ ir komercinės „Radiocentras“, „M-1“ ir kt. (radijo stotys 88-108 MHz, skaitmeninės radijo stotys 216-240 MHz, televizijos stotys 48,5-66,0 MHz, 76,0-100 MHz, 470-862 MHz). Skaitmeninės radijas T-DAB, skaitmeninė TV DVB-T 61-69 kanalas 790-862 MHz, skaitmeninė Teo TV 50 ir 60 kanalai • Mobilusis skaitmeninis ryšys: „Omnitel“, „Tele 2“, „Bitė GSM“ (900 MHz, 1800 MHz) • Analoginis skaitmeninis ryšys „Comliet“ NMT-450 (450 MHz) • Radijo relinės duomenų perdavimo linijos „Delfi internet“, „Fortek“ (10,4-10,44 GHz, 17,8-18,8 GHz, 22,15-23,15 GHz, 37,6-38,8 GHz) • Bevielio ryšio sistemos „Lietuvos telekomas“ (1,468-1,491 GHz) • Radijo ieškos sistemos „Omnitel“ 160 MHz

26. Šiluminis žmogaus organizmas gali sugerti nuo 20% iki 100% EML energijos >15 MHz dažnio ir paversti į šilumą Šilumos kaupimosi greitis audiniuose priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių tiesiogiai proporcingas EML įtampai arba energijos srauto tankiui Nešiluminis demoduliuojantis (EEG ir EKG pakitimai) Molekulinis (molekulių ir atomų poliarizacijos pakitimai) Dezadaptuojantis (sumažėja organizmo atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams) Elektromagnetinės spinduliuotės biologinis poveikis

27. EML POVEIKIO PREVENCIJA NORMUOJANT RIBINES VERTESPAGAL EUROPOS TARYBOS REKOMENDACIJĄ 1999/519/EC irEUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVĄ 2004/40/EB • Iki 1 Hz išvengti padarinių širdies ir kraujagyslių bei CNS • 1 Hz-10 MHz išvengti padarinių CNS funkcijoms • 100 kHz-10 GHz išvengti viso kūno perkaitimo ir didelio lokalizuoto audiniųįkaitimo • 10 GHz-300 GHz išvengti audinių perkaitimo kūno paviršiuje ar netoli jo

28. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikio ribojimo priemonės (draudimai) • HN 81:2005 10 punktas Draudžiama antenas montuoti gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų balkonuose, lodžijose, terasose. • HN 81:2005 13 punktas Judriojo radijo ryšio bazines stotis draudžiama statyti ant gydymo paskirties pastatų – intensyviosios terapijos padalinių, operacinių, kur žmogaus sveikatai ar gyvybei palaikyti naudojami įvairūs elektroniniai medicinos prietaisai. • HN 75:2008 „IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLA: BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ (Žin., 2008, Nr. 54-2005) 7 punktas Judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis draudžiama įrengti ant ikimokyklinio ugdymo mokyklos pastato stogo.

29. Organizacinės priemonės racionalus teritorijos planavimas Poveikio trukmės ribojimas Inžinierinės techninės priemonės 1. Kolektyvinės antenų ir spinduliavimo sektorių blokavimas difrakcinių ekranų naudojimas radijo bangų šaltinių ekranavimas langų ir sienų ekranavimas sugeriančiųjų medžiagų naudojimas teritorijos apželdinimas 2. Individualiosios (apsauginiai drabužiai, akiniai ir kt.) Elektromagnetinės spinduliuotės poveikio mažinimo priemonės

30. Mobiliųjų telefonų elektromagnetinė spinduliuotė ir poveikis sveikataiPagal Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisijos (angl. INCIPR) pranešimą 1996 m. • Skelbtų epidemiologinių tyrimų duomenys kol kas nepakankami, kad būtų galima sieti mobiliųjų telefonų naudojimą su nepalankiu poveikiu vartotojų sveikatai • Laboratorinių tyrimų duomenys apie galimą vėžio išsivystymą nepakankami ir neteikia pagrindo riboti mobiliųjų telefonų išspinduliuojamos energijos lygių • Mobiliųjų telefonų dažniai ir galia negali sukelti elektros šoko ar nudegimų • Žinoma, kad tam tikromis aplinkybėmis spinduliuotė iš mobiliųjų telefonų gal sutrikdyti elektros ar elektroninių prietaisų (pvz., klausos aparatų) veikimą ir padaryti neigiamą įtaką gyvybę palaikantiems prietaisams. Mobiliųjų telefonų veikimas turi būti apribotas ligoninių intensyvios slaugos skyriuose, patalpose, kur yra sumontuota elektroninė medicininė įranga

31. Elektromagnetinio lauko poveikį reguliuojantys ES norminiai teisės aktai (kas naujo?) Savitosios energijos absorbavimas(SA) – energijos kiekis, kurį sugeria biologinio audinio masės vienetas. SA išreiškiamas džauliais kilogramui (J/kg). Šis dydis naudojamas siekiant atskirti nešiluminį efektą nuo impulsinio mikrobangų spinduliavimo. Savitosios energijos absorbavimo rodiklis (SAR), apskaičiuotas vidutiniškai visam kūnui ar kūno dalims, apibrėžiamas kaip audinio masės vieneto energijos absorbavimo dydis ir yra išreiškiamas vatais kilogramui (W/kg). Viso kūno SAR yra priimta matuoti susiejant neigiamą šiluminį efektą su radijo dažnių (RD) veikimu. Norint įvertinti ir riboti pernelyg didelį energijos susikaupimą mažose kūno dalyse, atsirandantį dėl ypatingų veikimo sąlygų (pvz., kai įžemintas individas, veikiamas RD žemame MHz diapazone, ir individas, veikiamas artimojo antenos lauko), reikia žinoti ne tik viso kūno vidutinį SAR, bet ir lokalizuoto SAR vertes. • SAR netaiko šios ES šalys: Danija, Vokietija, Airija, Slovėnija, Kipras, Lietuva

32. ES naujienos apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai ES SVEIKATOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS DIREKTORATAS • Naujausia informacija http://ec.europa.eu/health/opinions2/en/electromagnetic-fields/Mokslinių tyrimų duomenys http://ec.europa.eu/health/ph risk/risk en.htm • ESvykdomi moksliniai tyrimai: Reflex, Cemfec, Guard, Ramp2001, Interphone, Perform-A, EMF-NET, THz-Bridge, The Advice Pulsed Fields

33. Rekomenduojama literatūra apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai • Urbonas M., Mačiūnas E. , Razmienė A. Elektromagnetinio lauko poveikis sveikatai.- Vilnius, 1998, p. 51. • Urbonas M., Mačiūnas E. Elektromagnetinio lauko poveikis sveikatai.- Vilnius, 2004, p. • Mickūnas S. Apsauga nuo elektromagnetinės spinduliuotės.- Kaunas, Technologija, 1997, P. 160 • Environmental Health Criteria 137. Electromagnetic fields (300 Hz to 300 GHz): WHO, Geneva, 1993:290. • Nonionizing radiation protection No 25:WHO, Copenhagen, 1989:346. • Non-Ionizing Radiation, Part 1:Static and extremely low-frequency (ELF) electric and magnetic fields Volume 80:WHO, Lyon, 2002:429 • Fact Sheet WHO/205 Electromagnetic fields and public health: extremely low-frequency (ELF) November 1998:8. http://www.who.ch/emf, http://www.who.int • Environmental Health Criteria 232. Static fields. WHO, Geneva, 2006:351.

34. Ačiū už dėmesį