1 / 20

Racionalus požiūris į viešuosius ryšius. Arba technologijos, kurios veikia.

Racionalus požiūris į viešuosius ryšius. Arba technologijos, kurios veikia. Teori škai automobilis, bet praktiškai nevažiuoja. Teorija ir praktika. Elektra varomas automobilis. Teorija: gatvės ir keliai be išmetamųjų dujų .

sulwyn
Download Presentation

Racionalus požiūris į viešuosius ryšius. Arba technologijos, kurios veikia.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Racionalus požiūris į viešuosius ryšius. Arba technologijos, kurios veikia.

  2. Teoriškai automobilis, bet praktiškai nevažiuoja

  3. Teorija ir praktika • Elektra varomas automobilis. • Teorija: gatvės ir keliai be išmetamųjų dujų. • Praktika: elektromobilis važiuoja lėtai ir su įkrautomis baterijomis nuvažiuoja tik ~100-200 km. • Saulės baterijomis varomas automobilis. • Teorija: energija – už dyką. • Praktika: važiuoji, įsispraudęs į ankštą kabiną, lėtai ir tik saulėtą dieną!

  4. Viešieji ryšiai. Teorija. • Svarbiausia – viešumas. • Reikia jausti socialinę atsakomybę prieš visuomenę. • Viešieji ryšiai šviečia ir supažindina, o reklama – įtikinėja. • Straipsniai neperkami – jie inicijuojami. • Viešieji ryšiai pirmiausia yra ryšiai su žiniasklaida.

  5. Verslas Lietuvoje „sukasi“ labai greitai • Viešieji ryšiai – vis dar naujovė Lietuvoje. • Viešieji ryšiai pasirodė rinkoje po reklamos, todėl bendravimas su vadyba yra „reklaminis”. • Verslas sparčiai plečiasi, todėl jis ieško ne tik naujų idėjų, bet ir sprendimų, duodančių „greitus” rezultatus. • Konkurencija rinkoje yra labai aštri, todėl kartais priemonės taip pat tampa „aštrios”.

  6. Viešųjų ryšių paskirtis • Teorija. • Viešieji ryšiai yra pirmiausia „publicity”, t.y. rūpinamasi viešinimu ir įvaizdžio (reputacijos, gero vardo, tinkamų asociacijų) kūrimu. • Tikimasi, kad „publicity” duos naudos verslui, pardavimams („promo”). • Praktika. • Viešieji ryšiai pirmiausia skirti pardavimams skatinti ir komerciniams tikslams siekti („promo”). • Skatindami pardavimus, viešieji ryšiai tuo pačiu atliks „publicity” paskirtį, kurs įvaizdį.

  7. Viešųjų ryšių paskirtis • Rezultatas. • Viešųjų ryšių specialistai iš komunikacijos profesionalų virsta pardavimų vadybininkais, prekybos agentais. • Viešųjų ryšių konsultantai dirba stresinėmis sąlygomis. • Neišvengiamai prastėja viešųjų ryšių ir žiniasklaidos santykiai. • Žiniasklaida pradeda įtarti organizaciją, kad ši manipuliuoja ja, naudojasi jos eteriu. • Galimi nuostoliai. • Stresas kainuoja brangiau. • Nesutarimai ir įtampa gali paskatinti nuolat keisti viešųjų ryšių konsultantus arba visai jų atsisakyti. • Žiniasklaidos nepasitenkinimas gali atsisukti prieš pačią organizaciją. Išeitis – kliento švietimas bei mokėjimas ir galėjimas pasakyti „ne”

  8. Viešųjų ryšių vieta vadybos grandinėje Teorija Praktika

  9. Viešųjų ryšių vieta vadybos grandinėje • Rezultatas. • Viešieji ryšiai „atitrūksta” nuo organizacijos vadovybės: • jiems teikiamas per menkas dėmesys; • jiems nesuteikiama reikiamos informacijos apie priimamus įmonės sprendimus; • jie nežino įmonės strategijos, pagal kurią galėtų derinti savo veiksmus. • Viešiesiems ryšiams suteikiama per mažai įgaliojimų. • Nuostoliai. • Viešieji ryšiai nesukuria tos pridėtinės vertės, kurią galėtų. • Atotrūkis gali lemti kuriamo įvaizdžio neatitikimą organizacijos vykdomai strategijai ir pradėti kenkti pačiam verslui. Sau vietą po saule reikės užsikariauti patiems

  10. Socialinė atsakomybė ir komercija • Teorija. • Organizacija turi būti socialiai atsakinga ir atsižvelgti į visuomenės interesus. • Praktika. • Socialinė atsakomybė yra susijusi su ilgalaike nauda ir gana dažnai bent iš dalies kertasi su trumpalaikiais komerciniais tikslais. • Socialinei atsakomybei laiko ir resursų lieka tik po to, kai pasirūpinama komerciniais tikslais, arba tik tuomet, kai tai susiję su komerciniais tikslais.

  11. Socialinė atsakomybė ir komercija • Rezultatas. • Viešieji ryšiai priversti žaisti dvigubą žaidimą – kartais deklaruoti socialinę atsakomybę, kartais ginti komercinius tikslus. • Organizacijos įvaizdžio „dviveidiškumas” – ir socialiai atsakingas, ir komercinis; • Įvaizdžio silpnėjimas ir pasitikėjimo organizacija mažėjimas. • Nuostoliai. • Įvaizdžio „dviveidiškumas” į šiukšlių dėžę išmeta investicijas į viešuosius ryšius ir įvaizdžio kūrimą. • Kuriamas negatyvus įvaizdis („dviveidis”), todėl anksčiau ar vėliau į jo keitimą teks investuoti papildomai. • Organizacija negauna naudos, kurios tikisi iš savo gero įvaizdžio. • Pavyzdys. • Mažmeninės prekybos tinklai, aktyviai dalyvaujantys šalies, regiono ar miesto visuomenės gyvenime, yra kaltinami darbuotojų išnaudojimu, veržimusi į miestų centrus. Socialinė atsakomybė dažnai glūdi pačioje komercijoje

  12. Svarbiausia – viešumas? • Teorija. • Krizės atveju svarbiausia kalbėti, aiškinti situaciją ir pateikti savo informaciją. • Praktika. • Viešumas turi ribas: • komercinės paslaptys; • konkurentai; • visuomenės pasirengimas priimti informaciją. • Žiniasklaida neieško teisybės. Ji ieško konfliktų ir tragedijų. • Visada egzistuoja komunikacijos kanalų blokados galimybė.

  13. Svarbiausia – viešumas? • Rezultatas. • Kalbėjimas gali tapti papildomu pretekstu užpulti kalbantįjį. • Viešumas yra „apsinuoginimas”, kurio tik ir laukia konkurentai. • „Jeigu neigia ar teisinasi, vadinasi, kaltas”. • Nuostoliai. • Juo toliau, juo labiau gilėjanti krizė... • Pavyzdžiai. • Paskutinis išsamus vienos garsios verslo grupuotės komentaras apie kaltinimus korupcija buvo išplatintas prieš pusantrų metų. Tokiu būdu buvo išvengta neigiamos komunikacijos dozės. • Vieno miesto mero nekalbėjimas su viena šalies televizijų. Būtina skirti ribą, kada viešumas pradeda kenkti

  14. Ar mokyti visuomenę? • Teorija. • Jeigu reikia visuomenės pritarimo įvairiais klausimais arba produktų įvedimui į rinką, būtina žmones iš anksto šviesti bei mokyti. • Praktika. • Tokiems darbams dažnai yra pernelyg mažai laiko ir lėšų. • Lietuvos visuomenė yra įtari ir negatyvi, todėl bandymai ją „pamokyti“ gali tik sustiprinti pasipriešinimą. • Dažnai imamasi ne diskusijų su tikslinėmis publikomis, o intensyvaus „smegenų plovimo“: „tau bus blogiau“, „dabar arba niekad“.

  15. Ar mokyti visuomenę? • Rezultatas. • Daugeliu atveju rezultatai – trumpalaikiai. • Išlieka rizika, kad tikslinės publikos „prabus“ ir pradės protestuoti. • Diskusijos ir nuomonių įvairovės nebuvimas gali „nuvesti klystkeliais“. • Nuostoliai. • Būsima krizė ir jos sprendimo kaštai. • Pavyzdys. • Per Lietuvos stojimo į ES referendumo kampaniją prieštaraujančių stojimui buvo vienetai ir jie turėjo menkas galimybes pasiekti dideles mases. Mokyti ar įtikinėti – priklauso nuo turimų argumentų ir tikslų

  16. Perkama žiniasklaida • Teorija. • Viešieji ryšiai siekia išsikovoti žinomumą, platindami informaciją žiniasklaidai ir sudomindami žurnalistus. • Praktika. • Riba tarp „mokamų“ ir „nemokamų“ straipsnių tampa labai nežymi. • Lietuvoje vyksta straipsnių pirkimas, ypač regionuose. • Juo aštresnė konkurencija, juo daugiau perkama straipsnių. • „Mokami“ straipsniai Lietuvos regionuose yra labai pigūs, todėl ten klasikiniai viešieji ryšiai mažiau efektyvūs.

  17. Perkama žiniasklaida • Rezultatas. • Vienam rinkos dalyviui pradėjus „pirkti” straipsnius, kitiems sunku konkuruoti, naudojant tik klasikinius viešuosius ryšius. • „Mokami“ straipsniai menkina pačios žiniasklaidos priemonės patikimumą. • Mažėja galimybė grįžti prie klasikinių viešųjų ryšių. • Nuostoliai. • Jie pasijus tada, kai „mokami“ straipsniai regioniniuose laikraščiuose pabrangs. • Pavyzdžiai. • Farmacinių kompanijų komunikacija. • Priešrinkiminės politinės kampanijos. • ES parama žemės ūkiui. „Mokami“ straipsniai ir reportažai? Svarbiausia – efektyvumas

  18. Viešieji ryšiai. Teorija ir praktika • Svarbu žinoti teoriją. • Svarbu turėti ir patirties. • Teorija = praktikos apibendrinimas, analizė. • Kartais, ypač krizės atvejais, teorija nebeveikia, todėl reikia ieškoti naujos praktikos, kuri sukurtų naują teoriją. • Išeitis – sveikas protas!

  19. Pabaigai • Klientą reikia šviesti, o, prireikus, pasakyti „ne“. • Vieta po saule priklauso tik nuo pačių viešųjų ryšių. • Socialinės atsakomybė dažnai glūdi pačioje komercijoje, tereikia jos paieškoti. • Jeigu viešumas potencialiai gali pakenkti, - geriau jo vengti. • Mokyti ar įtikinėti – priklausomai nuo to, kokie yra argumentai. • „Mokami“ straipsniai – efektyvu, tačiau rizikinga.

  20. Jeigu Jūsų automobilis rytą neužsivedė, pirmiausia patikrinkite, ar yra benzino.

More Related