1 / 25

PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR JOS UGDYMAS Parengė: Olegas Sitnikovas

PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR JOS UGDYMAS Parengė: Olegas Sitnikovas. Įžanga. Mokymasis – tai žinių ar įgūdžių gavimas. Žinios – tai yra “ žinau kodėl ” , supratimas kodėl kažkas dirba, veikia, ar vyksta.

tamra
Download Presentation

PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR JOS UGDYMAS Parengė: Olegas Sitnikovas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. PROFESINĖ KOMPETENCIJA IR JOS UGDYMASParengė: Olegas Sitnikovas

  2. Įžanga • Mokymasis – tai žinių ar įgūdžių gavimas. • Žinios – tai yra “žinau kodėl”, supratimas kodėl kažkas dirba, veikia, ar vyksta. • Įgūdžiai – tai “žinau kaip”, tai yra pritaikomoji mokymosi dalis, kuri leidžia “žinias” pritaikyti praktikoje ir panaudoti tam, kad kažkas įvyktų.

  3. Žinių samprata ir tipai Duomenys Žinios Informacija

  4. Žinių samprata ir tipai Duomenys – tai faktų rinkinys, nepaveiktas ir neapdorotas mąstymo Procesų. Duomenys neneša savyje nuomonių ir vertinimų, nesuteikia Pakankamo pagrindo veiksmams, yra laisvi nuo konteksto ir Interpretacijų. Duomenis galima transformuoti į informaciją, suteikiant jiems vertės įvairiais būdais Informacija – tai žinučių srautas, kuris padidina žinias; tai tarsi žinojimo žaliava. Žinios gaunamos adaptuojant informaciją, integruojant ją į turimą patirtį. Žinios – dinamiškas patirties, vertybių, intuicijos, kontekstinis informacijos Ir ekspertinės įžvalgos derinys, kuris sudaro pagrindą, naujos patirties ir informacijos įvertinimui bei integravimui (Davenport ir Prusak, 1998)

  5. Darbuotojų kompetencijų koncepcija • Šiuolaikiniame pasaulyje pagrindiniais organizacijos plėtros ištekliais tampa nebe kapitalas, darbo jėga ar gamtos ištekliai, bet darbuotojai ir jų žinios, gebėjimai, kvalifikacija, t. y. kompetencija. • Darbuotojai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius, mokydamiesi turi realių galimybių padėti savo organizacijai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir išlikti konkurencingai. • Konkurencijos valdomame verslo pasaulyje žmogiškojo veiksnio vertė labai padidėjo: įmonės personalas vertinamas kaip svarbiausias išteklius ir verslo sėkmės garantas.

  6. Kompetencijos samprata Kompetencija – tai gebėjimas atlikti tam tikrą darbą (užduotį) realioje ar imituojamoje veiklos situacijoje. Kompetenciją lemia mokymosi/studijų metu įgytos žinios, mokėjimai, įgūdžiai. Kompetencijos kokybiškumą -įtakoja darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Profesiniame rengime įgytas kompetencijas parodo išduodami pažymėjimai, sertifikatai.

  7. Kompetencijos samprata Kvalifikacija – tai įgaliotų valstybės institucijų pripažinta asmens turimų kompetencijų, reikalingų darbui atitinkamoje profesijoje, visuma. Kvalifikacijos pripažinimas patvirtinamas valstybės reglamentuojamais diplomais bei pažymėjimais

  8. Kompetencijos samprata Kompetentingumas – tai efektyvios, kokybiškos veiklos demonstravimas, patvirtinamas rezultatais, tenkinančiais veiklos pasaulio reikalavimus. Kompetentingumo pagrindą lemia asmens turimos kompetencijos ar kvalifikacijos lygis bei sukaupta profesinė patirtis

  9. Elgsena Žinios Įgūdžiai Gabumai Asmeninės savybės Kompetencijos samprata

  10. Žinios – taikompetencijos elementas, faktai apie mus supantį pasaulį. Žinios skirstomos į: - objektyvias (mokslines) - subjektyvias (literatūrines, estetines atskiro žmogaus mintis) - moralines (bendras visuomenines normatyvines nuostatas ir laikysenas).

  11. Žinios taip pat gali būti skirstomos į teorines ir praktines. Teorinės žinios – tai faktai apie rezultatus, ryšius, įtakas ir priklausomybes, kurios atspindi realybę. Praktinės žinios turi euristinį charakterį (tai žinios apie metodus, planavimą, procesus ir atvejus

  12. Gebėjimas – tai kompetencijos atsiradimą lemiantis elementas, tam tikrų intelektualinio ir /ar fizinio pobūdžio veiksmų atlikimas mokymosi ar praktinėje veikloje. • Mokėjimas – tai kompetencijos elementas, žmogaus gebėjimas remiantis taisyklėmis, instrukcijomis, technologijomis ir kt. atlikti tam tikrus intelektualinius ar fizinius veiksmus netipiškomis ir besikeičiančiomis sąlygomis • Įgūdis – tai kompetencijos elementas, iki automatizmo išlavintas žmogaus mokėjimas

  13. Kompetencijos struktūra Fizinė kompetencijaatspindi fizinį žmogaus atsparumą, sveikatos lygį, higieninius įpročius, įvairių medicinos priemonių panaudojimą sveikai gyvensenai išlaikyti. Fizinė kompetencija - fizinio ugdymo, saviugdos, prigimtinių individo sveikatos bruožų atspindys.

  14. Kompetencijos struktūra Intelektualinė kompetencija pasireiškia sugebėjimu daryti racionalius sprendimus įvairių prielaidų, faktų ir logikos dėsnių dėka. Intelektualinei kompetencijai būdingi gebėjimai įgyti žinių apie įvairias mokslo ir kultūros sritis, kurios žmogui yra aktualios, atskleidžia jo prigimties esmę.

  15. Kompetencijos struktūra Emocinė žmogaus kompetencija pasireiškia jo sugebėjimu sėkmingai išreikšti savo jausmus, nusiteikimus, spręsti emocines problemas. Jai taip pat būdingas emocinis pasitikėjimas savimi bei savo veikla.

  16. Intelektualinė kompetencija Socialinė kompetencijapasireiškia sugebėjimu bendrauti su savo darbo kolegomis ir administracijos darbuotojais, meistriškumu ir socialinės elgsenos įgūdžiais, lemiančiais asmenybės elgesį konfliktinėse situacijose, darbo valdymo, pareigų ir atsakomybės už gaminamą produktą suvokimu.

  17. Socialinė kompetencija Socialinei kompetencijai taip pat priskiriami žmogaus sugebėjimai susirasti sau darbą ir tinkamai“pristatyti save” darbdaviui ieškant jo, taip pat socialiniai-pilietiniai gebėjimai.

  18. Kompetencijos struktūra Profesinei kompetencijai būdingas sugebėjimas atlikti tam tikrus konkretaus darbo veiksmus, tarnybos ar profesijos pareigas. Ši kompetencijos dalis praktiškai pasireiškia individo profesinių žinių raiška, mokėjimais bei įgūdžiais vykdant kokias nors profesines užduotis.

  19. Kompetencijos struktūra Moralinė kompetencija pasireiškia universaliais doro gyvenimo principais. Moraline kompetencija pasižymintys asmenys netenkina savo poreikius “laužydami įstatymus ir visuotinai pripažintą tvarką”.

  20. Kompetencijos struktūra Religinėkompetencija pasireiškia individo išpažįstamomis tam tikros religijos vertybėmis, gyvenimo normomis, principais. Religinė žmogaus kompetencija nėra primityvus “vaikščiojimas į bažnyčią”, o realus gyvenimo būdas, pagrįstas bažnytinės bendruomenės vertybėmis.

  21. Paslaugųdarbuotojųkompetencijos (1)(B. Magnin, 1993) Bendravimo – tai gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius su skirtingais vartotojais, partneriais ir kolegomis, mokėjimas išklausyti ir prisitaikyti prie pašnekovo. Techninė – žinių ir įgūdžių, būtinų tam tikrai profesijai, visuma. Organizacinė (metodinė) –tai gebėjimai organizuoti savo darbą: planuoti, derinti su kitais asmenimis, nustatyti prioritetus ir t.t. Vadybinė – tai mokėjimas įkvėpti ir motyvuoti kitus asmenis, valdyti stresus ir konfliktus, organizuoti kitų darbą. Strateginė kompetencija reiškia gebėjimą komunikuoti sistemoje, t.y. veikti su kitais paslaugų teikimo sistemos dalyviais, kooperuotis, derėtis, priversti veikti ir pasirinkti.

  22. Paslaugųdarbuotojųkompetencijos (2)(B. Magnin, 1993) Pedagoginė kompetencija rodo paslaugų teikiančio darbuotojo mokėjimą paaiškinti, padėti suprasti, kas vyksta ir kodėl, kokios galimos pasekmės ir pan. Kognityvinė (pažinimo) – tai mokėjimas mokytis, t.y. gebėjimas plėtoti kitas kompetencijas. Vartotojo aplinkos pažinimo - tai vartotojo veiklos arba gyvenimo sąlygų, struktūrų, įvairių procedūrų žinojimas. Bendroji kultūra - paslaugų teikėjai turi būti ne tik profesionalai, bet ir išprusę žmonės.

  23. Praktikoje egzistuoja glaudus ryšys tarp žmogaus kompetencijos ir išsilavinimo. Išsilavinimas reiškia gebėjimą kritiškai įvertinti visuomeninius reiškinius, priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę, taip pat kompetentingumą bei savarankišką mąstymą, sugebėjimą bei pasirengimą savarankiškai veikti (Jovaiša L., 1997). Pavyzdžiui, nuo išsilavinimo lygio priklauso darbuotojo savarankiškumas, pavedamų užduočių sudėtingumas ir galimi rezultatai.

  24. AČIŪ UŽ DĖMESĮ

More Related