Diferencijuotų asociacijų teorija (E. Sutherland)

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Diferencijuotų asociacijų teorija (E. Sutherland) Tam tikro elgesio išmokstama per asociacinius ryšius komunikacijos procese su asmenimis, kurie pasižymi tam tikro elgesio modeliais, t.y.: 1. Nusikalstamo elgesio išmokstama, kaip ir bet kurios kitos profesijos. 2. Nusikalstamo elgesio išmokstama komunikuojant. Tai vyksta aktyviai sąveikaujant su kitais. “Asociacijos” sąvoka apibrėžia kontaktus su kitais asmenimis ir elgesio modeliais. 3. Už svarbiausią nusikalstamo elgesio išmokimo dalį atsakingi artimi asmenys: šeima, draugai, bendraamžiai. Šie intymūs ryšiai “kontroliuoja” kasdienio gyvenimo patirtis ir suteikia joms prasmę. Socialinė parama kriminaliniam elgesiui leidžia lengviau įveikti socialinę kontrolę. 4. Nusikalstamo elgesio išmokimas suponuoja: a) žinojimą apie nusikaltimų darymo techniką, kuri kartais būna paprasta, o kartais sudėtinga; b) vadovavimasis specifiniais motyvais, paskatomis, paaiškinimais ir požiūriais. 5. Specifinis vadovavimasis motyvais ir polinkiais išmokstamas teisines normas apibrėžiant kaip tinkamas arba netinkamas (pozityvias ar negatyvias). Atsiranda kultūrinis konfliktas, kuris sudaro diferencijuotos asociacijos pagrindą.

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Diferencijuotų asociacijų teorija (E. Sutherland) (tęsinys) 6. Asmuo tampa delinkventu, nes apibrėžimai, palankūs teisės pažeidimui, nustelbia apibrėžimus, nepalankius teisės pažeidimams. Pavyzdžiui, toks pozityvus nusikalstamo elgesio apibrėžimas susiformuoja, kai draugai pasakoja, kaip lengva įsilaužti į automobilį ar gauti narkotikų. Nepalankų apibrėžimą gali formuoti draugai arba tėvai, neigiamai vertindami tokį elgesį. 7. Diferencijuotos asociacijos gali skirtis dažniu, trukme, prioritetu ir intensyvumu. Ilgesni kontaktai daro didesnę įtaką. Tai priklauso ir nuo asmens amžiaus bei kontaktų pobūdžio. Intensyvumas priklauso ir nuo grupei ar joje dalyvaujančiam asmeniui žadamo prestižo. 8. Nusikalstamo elgesio išmokimo procesas, asocijuojantis su kriminaliniais ir antikriminaliniais modeliais (angl. patterns), vyksta naudojant visus tokius pat mechanizmus kaip ir bet koks kitas išmokimo procesas. 9. Nusikalstamas elgesys, kaip bendrų poreikių ir vertybių išraiška, negali būti aiškinamas per šiuos bendrus poreikius ir vertybes, nes konvencinis, nenusikalstamas elgesys, irgi yra tų pačių bendrų poreikių ir vertybių rezultatas. Abu elgesio modelius gali skatinti tie patys stimulai ir vertybės: laimės ir pinigų, statuso siekis ir pan. Pagal: Dobryninas A., Sakalauskas G., Žilinskienė L. Kriminologijos teorijos. Vilnius: Eugrimas, 2008, p. 57-58.

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Subkultūros teorija remiasi nuostata, kad didelėse, kompleksinėse socialinėse struktūrose normos, vertybės ir simboliai ne visiems šios socialinės sistemos elementams (konkrečiai – visuomenės nariams) galioja vienodai ir turi vienodą reikšmę. Egzistuoja įvairios subsistemos, besiskiriančios tuo, kad jose galioja skirtingos, diferencijuotos, savų niuansų turinčios vertybės ir normos, kurios gali sutapti su aukštesnės visumos normomis, tačiau gali ir labai skirtis. Subkultūros perima tam tikras bendras dominuojančios kultūros normas, tačiau jas skiria kitos normos ir vertybės. Subkultūros teorija grindžiama jaunimo gaujų fenomeno analize, tačiau gali būti pritaikoma ir suaugusiųjų nusikalstamo elgesio modelių formavimuisi. Subkultūra yra kolektyvinė reakcija atsiradus prisitaikymo problemoms, kurios kyla dėl nelygios padėties visuomenėje ir kurioms vyraujanti kultūra negali pasiūlyti sprendimų (A. K. Cohen).

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Išdaužtų langų teorijos („Broken-windows“ theory) autoriai pastebėjo: • jeigu pastate yra išdaužtų langų ir jų niekas greitai nepakeičia, ilgainiui prie lango prisidės kiti netvarkos ženklai- piešiniai ant sienų, šiukšlės, vandalizmo žymės. • į apleistą pastatą, gali atsikraustyt narkotikų prekeiviai ar benamiai.

Nusikaltimai atsiranda dėl pažeistos pusiausvyros tarp paskatų imtis nusikalstamos veikos ir socialinės ir fizinės kontrolės. Daugelis nusikaltimų rūšių yra aplinkybių paveiktų sprendimų padarinys. Nuolatinis tvarkos palaikymo procesas- garantas nusikaltimų skaičiui mažinti. Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Pagal “išdaužtų langų teoriją” buvo suformuota “nulinės tolerancijos strategija”. • Sąvoka „nulinė tolerancija“ pirmiausia pasirodė 1994 metais. • Nulinės tolerancijos strategija yra paremta sudaužytų langų teorija, kurią 1983 metais sukūrė G. Kelling ir J. Wilson. • Pagal sudaužytų langų teoriją, egzistuoja ryšys tarp netvarkos ir nusikaltimų. • Ignoruojant smulkius nusižengimus nusistovi įstatymų nebuvimo nuojauta ir ima klestėti sunkesni nusikaltimai, nes juos atliekantys asmenys nemano būsią suimti. • Taigi net menkiausi nusižengimai turi būti baudžiami taip pat stipriai, kaip ir rimti nusikaltimai.

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Esmė: • Griežtas požiūris į nusikalstamumą (visi įstatymai turi būti vykdomi, visi nusikaltėliai turi būti suimti ir negalima leisti jiems išsisukti, o pripažinus nusikaltėlį kaltu jis būtinai turi gauti bausmę) • Griežtas, nesavavališkas įstatymų vykdymas (esant nusižengimui neatsižvelgiama į kaltumą, bausmę švelninančias aplinkybes, istoriją ir visi asmenys, padarę tą nusižengimą / nusikaltimą, baudžiami vienodai) • Veikimas prieš smulkius nusikaltimus ir netvarką (ypatingas dėmesys “gyvenimo kokybės” nusižengimams / nusikaltimams)

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Nulinės tolerancijos teorijos pavojai • Pagrįsta mintimi, kad nusikalstamumą galima išnaikinti. • Dėmesys – tam, kas vyksta gatvėje. • Siekis “išvalyti” visuomenę. • Ilgalaikių padarinių atsiradimas (susvetimėjimas, nepasitikėjimas, stigmatizacija, šeimos ryšių ardymas).

“Išdaužtų langų teorijos” kritika: Teorija galioja tik tam tikromis sąlygomis. Ji nepasitvirtina visose visuomenėse. Teorijos taikymas ir nusikaltimų sumažėjimas nesusijęs tarpusavyje,tai tik atitinkami sutapimai. Mažareikšmiškumo efektas Išstūmimo efektas Žmones nusikalsti skatina daugybė kitų,kur kas svarbesnių veiksnių ir aplinkybių,nei netvarkinga aplinka. Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas

“Atpirkimo ožio” teorija pabrėžia socialinės reakcijos ir baudžiančios visuomenės psichologiją. Visuomenė pati sukuria nusikaltėlius, nes jai reikia reaguoti į joje vykstančius afektus. Metafora “atpirkimo ožys” gimė iš tiesioginio ožio aukojimo ne vienoje kultūroje. Judėjai tikėjo, kad ištremdami ožį į dykumą ir jam ant kupros užkraudami savo nuodėmes, tokiu ritualu “apvalys” savo bendruomenę. Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Atpirkimo ožys. William Holman Hunt piešinys 1856 m., iš Wikipedia

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas “Atpirkimo ožio” koncepcija remiasi psichologiniu šešėlinės projekcijos fenomenu. Ši projekcija reiškia gebėjimą vidinius nepageidaujamus jausmus ir silpnybes perkelti kitiems žmonėms ar netgi daiktams, kurie tarnauja kaip “žaibolaidžiai”. Kadangi nepajėgiama priimti savo šešėlį, jis atskiriamas ir perkeliamas kitam asmeniui. Tokiu perkėlimu vidinis blogis atsiduria išorėje, tampa svetimas. Ši projekcija tampa pagalbine priemone atsikratyti kaltės jausmų, kylančių dėl esamo šešėlio. Kažkas kitas tampa atpirkimo ožiu. Jis yra mūsų atstovas, jį persekiodami ir bausdami tai darome sau patiems, tik netiesiogiai. Biblijos palyginime apie matomą krislą kito akyje ir nematomą rastą savojoje pavaizduojamas šešėlio projekcijos mechanizmas.

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Be to, tai, kas sąmoningai atmetama savyje ir projektuojama kitame, nesąmoninga sukelia tam tikro žavesio. “Atpirkimo ožys” ir prakeikiamas, ir tuo pačiu garbinamas. Pažeminant svetimą idealizuojamas savasis aš. Nusikaltėlis tampa “atpirkimo ožiu”, turinčiu kentėti už kitus. Visuomenei reikia nusikaltėlių, kad išgyventų savo asmenines kriminalines tendencijas ir savo asmeninę kaltę perkeltų “atpirkimo ožiui”.

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Pagrindiniai “Atpirkimo ožio” teorijos teiginiai: • “Atpirkimo ožio” ieškojimas – tai galimybė išsilaisvinti iš neapykantos ir blogio, užvaldžiusių daugumąžmonių. • Nesąmoningai ir nepagrįstai susivienijama prieš auką. • Tai efektyvi (nors ir laikina) priemonė solidarumui ir vieningumui grupėje pasiekti. • Dažniausiai šios priemonės imamasi, kai grupėje ištinka krizė arba netenkama kontrolė tam tikrų įvykių sekoje. • “Atpirkimo ožio” egzistavimas dažnai yra esminis ir būtinas veiksnys grupės funkcionavimui užtikrinti. • Aukomis paprastai tampama visiškai atsitiktinai. • Išskirtinai auka parinkto asmens būdo bruožai: silpnumas,pažeidžiamumas, negalėjimas apsiginti ir apginti kitų. • Taika ir ramybė, kuri yra pasiekiama susidorojus su tariamaauka, nėra amžina. • Žiaurumas gimdo žiaurumą ir tai yra neišvengiama.

Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas Pavyzdžiai... • Žydai; • Teroristai; • Raganos; • Migrantai; • Nepilnamečiai; • “Čigonų taboras”; • Gėjai; • Narkomanai; • Kaliniai; • Benamiai; • Psichiniai ligoniai; • Pedofilai; • “Kelių ereliai”; • Genocidas... • ...

“Atpirkimo ožiai” egzistuoja visose visuomenėse ir jos dariniuose. Jų egzistavimas dažnai yra esminis ir būtinas visuomenės ar jos dalies funkcionavimo užtikrinimas. Tai tam tikras įtampos ar neigiamų emocijų panaikinimo būdas, leidžiantis visuomenei išlikti darniai ir vieningai. “Atpirkimo ožių” paprastai yra pradedama ieškoti sunkių visuomenei ar jos daliai laikotarpių metu. Individai, ieškantys ir paverčiantys kitus asmenis “atpirkimo ožiais”, dažnai patys yra nestabilios, savimi nepasitikinčios ir turinčios daug kompleksų asmenybės. Kriminologijos paskaitos, Dr. Gintautas Sakalauskas

Diferencijuotų asociacijų teorija (E. Sutherland)