Maisto rinkų kokybė tarptautiniu požiūriu

1. Maisto rinkų kokybėtarptautiniu požiūriu Kees van der Meer, Pasaulio bankas Pristatymas konferencijoje Maisto kokybės valdymo ir skatinimo politika bei strategija Vilnius, Lietuva, 2006 m. kovo 21 d.

2. Kas yra kokybė? Sąvoka: • Visos klientų lūkesčiams patenkinti svarbios produkto savybės: • skonis, forma, spalva, pakuotė, kvapas, brandumas, drėgnumas ir t.t.; • maisto saugos parametrai: priemaišos, užterštumas, patogenai, pelėsiai, ir t.t…. • Teigiamos savybės • Neigiamos savybės

3. Pagrindiniai klausimai • Kokybė ir konkurencingumas • Vartotojų (ir verslo įmonių) apsauga • Viešoji ir privati atsakomybė • Kokybės politika pasižymi tam tikrais bendriniais klausimais, bet... • Kokybės strategija turi būti specifinėlabai skirtingiems produkto – rinkos deriniams • Svarbūs veiksniai: • vartotojų pasirinkimas, • vartojimo rinkos prekybos vietos • produkto rūšis, • esama infrastruktūra bei logistika, • ir t.t.

4. Kainų ir kokybės įrodymai • Tanzanijoje smulkūs žemos kokybės kavos augintojai gauna 15% mažesnes kainas už stambius augintojus • Ūkininkai koordinuotose vertingų produktų tiekimo grandinėse gauna 15-30 % didesnes kainas • Afrikos daržovių eksportuotojai nesuinteresuotivietos prekybos centrųaprūpinimu • Kinijoje žymiai skiriasi kokybė ir kaina už daržoves, išaugintas: • atviroms vietos turgavietėms, • beatsirandantiems miestų mažmenininkams, • eksporto rinkai.

5. Kokybės reikalavimai skiriasi priklausomai nuo pirkėjų pomėgių Pagrindiniai veiksniai: • perkamoji galia, • socialinė ir amžiaus grupė, • vartojimo kultūra, • maisto sistemų išsivystymas, • perdirbėjų poreikis.

6. Kokybės reikalavimai skiriasi priklausomai nuo šalies charakteristikų Pavyzdžiai Visur: vietos kultūra, vietos skonis Maži reikalavimai • Mažai išsivysčiusios šalys, mažas pajamas gaunančiosMI šalys; Vidutiniai reikalavimai • MI šalių modernūs miestai • Rytų Europa • Vidurinieji Rytai Dideli reikalavimai • JAV – mikrobiologinė sauga, vidutinė kokybė • Japonija + Korėja – šviežumas ir išvaizda • Vakarų Europa – mažai cheminiųpriemaišų • JK – jautri kokybei ir saugumui • Vokietija – jautri kainoms • Pietų Europa – platus asortimentas, inovacijos Tai reiškia, jog yrarinkų įvairovė

7. Kokybės reikalavimai skiriasi priklausomai nuo maisto prekybos vietų • Vietos šviežio maisto turgūs • Specializuoti smulkūs mažmenininkai – parduotuvės, mėsinės, daržovių parduotuvės, pagrindinių maistoprekiųparduotuvės • Prekybos centrai • Greito maisto tinklai • Restoranai, maistokioskai Kiekviena grupė pasižymi didele įvairove

8. Kokybės reikalavimai skiriasi priklausomai nuo produktų tinklo rūšies • Švieži produktai • Vietos vartojimui • Taškineirinkai • Tolimai rinkai • nepakuoti • pakuoti • šaldytų grandinė / kondicionuoti / apdoroti nuėmus derlių • Šaldyti, konservuoti, perdirbti produktai • Pusgaminiai, paruošti gaminiai – užkandžiai ir maistas • Sandėliuojamos prekės

9. Kokybės reikalavimai skiriasi priklausomai nuo produktų pobūdžio, infrastruktūros, logistikos • Greit gendantis ar ilgai negendantis produktas? • Galiojimo terminas, produkcijos įsisavinimoterminas • Skirtinga maisto saugos rizika skirtingiems produktams • Transporto sąnaudos ir trukmė • Oro transporto pagrįstumas (didmeninė kaina >$5/kg) • Kelių ar vandens transportas

10. Kokybės reikalavimai kinta priklausomai nuo dinamiškos maisto rinkų kaitos Vartojimo tendencijos, gyvenimo būdas • Daugiau šviežio, sveiko maisto • Paruoštas vartojimui, patogus vartoti maistas • Daugiau įvairovės • Valgymas lauke • Jautrumas maisto saugai (maisto skandalai) • Įtarimai dėl technologijų, stambių įmonių, maisto reguliatorių

11. Kokybės reikalavimai kinta priklausomai nuo mažmeninės prekybos revoliucijos • Stiprus IT ir logistikos vaidmuo • Prekybos liberalizavimas, globalizavimas • Didžiausias dėmesys mažmenai • Tiekimo grandinių galia pereina prekybos tinklams • Apimties ekonomija • Iššūkis smulkiesiems gamintojams ir įmonėms

12. Kokybės reikalavimai kintadėlreagavimo į maisto saugos skandalus irbaimes Valstybės reakcija • Reguliavimo reforma, griežtesni reikalavimai, daugiau klausimų, intensyvesnis tikrinimas, daugiau skaidrumo Privačių kompanijų reakcija • Maisto sauga – komercinė rizika ir galimybė • Integruotos kokybės ir saugos vadybos sistemos • Atsisakoma pirkti iš atvirų turgų • Pamėgti tiekėjai • Sekimas ir atsekimas • Nepriklausomas sertifikavimas, skaidrumas

13. Pasirinkimai vyriausybėms Pagrindiniai variantai: • Nieko nedaryti • Paremti/įgalinti privataus sektoriaus veiksmus • Taikyti privalomuosius kokybės reikalavimus Vadovaujantieji principai: • Padėti suišoriniais veiksniais, valstybiniais prekių ribojimais ir rinkų skaidrumu, pvz.: • apsisaugoti nuo verslo praktikos, galinčios neigiamai paveiktišalies reputaciją, • apsaugoti vartotojus nuožalingų “neskrupulingų” verslininkų veiksmų. • Pragmatiškas pasirinkimas: priimti pagrindinių prekybos partnerių standartus / reikalavimus Intervencinės priemonės nėra akivaizdžios

14. Esminės tendencijoskokybės politikai ir strategijai • Teikimo grandinės integravimas / koordinavimas • Tarpvalstybinėstiekimo grandinės • Rinkų diferenciacija • Produktų diferenciacija • Išaugusi prekybadideliais atstumais (gali reikti daugiau standartizacijos) • Išaugęs savanoriškų privataus sektoriaus standartų (ISO standartų) vaidmuo • Išaugęs kompleksinių standartų vaidmuo (EUREPGAP, BRC)

15. Galimos intervencijos sritys • Klasifikacija ir standartai • Maisto saugos reikalavimai • Visi pagrindiniai klausimai reglamentuojami ES lygyje • Mažai galimybių / nėra didesnio jų poreikio nacionaliniu lygiu • Įgyvendinimas nacionaliniu lygiu • Kiti kokybės reikalavimai • Konkurencingumo skatinimas • Vartotojų apsauga • Atitikties vertinimas, minimalių standartų įgyvendinimas • Sistemų modernizavimas tikslinėmis subsidijomis

16. Galimi standartizavimo privalumai • Galima nupirkti dar nematytą produktą • Tobulinamos kokybės ir saugos paskatos • Rinkos informacijos suprantamumas • Lengviau lyginti kainą/kokybę • Sumažinta apgavysčių ir nesąžiningos rinkodaros rizika • Įgalinama ateities sandorių rinkodara, prekių biržos, sandėliavimokvitai, akredityvai • Lengviau spręsti ginčus dėl kokybės

17. Galimi privalomo standartizavimo trūkumai • Įgyvendinimo sąnaudos • Verslo veiklos sąnaudos • Prieštaravimai tarp nacionalinių bei tarptautinių sistemų • Kliūtis gaminių/rinkų inovacijoms

18. Viešojo sektoriaus galimybėskokybeskatinti konkurencingumą • Propaguoti ūkių produktų kokybę – BŽŪP • Nustatyti minimalius žaliavinės produkcijos standartusperdirbimui, jei būtinakonkurencingumui išlaikyti • Remti kokybės vadybos sistemų – GMP, HACCP, ISO 9001, ISO 22000 - diegimą • Padėti sprendžiant infrastruktūros kliūtis – krovimą uostuose/oro uostuose, šaldytuvų grandines, logistiką, verslo paslaugas • Remti tiekimo grandinių lyderių formuojamą tiekimo grandinių koordinavimą • Propaguoti privataus sektoriaus asociacijų (pvz., eksportuotojų) vaidmenį

19. Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas • Pagrindinis vaidmuo kuriant bei realizuojant politiką ir strategijas – privačiam sektoriui Pavyzdžiai • Sėklų kokybės kontrolės delegavimas privačiam Nyderlandų sektoriui • Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas vakarų Tailande dėl mokymų ir technologijų vaisių ir daržovių eksporto srityje • Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas Peru šparagų eksporto srityje

20. Privalomųjų kokybės (saugos) standartų poveikis skurstantiesiems Vartotojai • Visiems naudingas sveikesnis maistas • Tam tikros kainos santykinai didelės lyginant su poveikiu Gamintojai • Smulkūs gamintojai, prekybininkai, perdirbėjai negali sau leisti didelių investicijų • Reikalavimai gali viršyti užsienio klientų reikalavimus ir taip turėti įtakos konkurencingumui

21. Išvados dėl strategijos • Kokybės reikalavimai - specifiniai gaminio-rinkosderiniams • Viešojo sektoriaus vaidmuo: • didinti rinkos skaidrumą, • neleisti pertekliaus, • apsaugoti vartotojus ir verslo įmones. • Tačiau: labai išaugęs privataus sektoriaus vaidmuo • Iš esmės svarbus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas • Saugokitės nepataikyti