Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija

1. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija Romualdas Granauskas ,,Gyvenimas po klevu” (1986) Darbą atliko 4gb klasės mokinė Ieva Šliažaitė KALTINĖNAI 2011m.

2. Romualdas Granauskas – prozininkas, dramaturgas, archajiškas ir modernus menininkas. • Jo proza kartais vadinama magiškuoju realizmu.

3. Apie autorių • Rašytojas gimė 1939 m. Mažeikiuoseir daug metų gyveno Žemaitijoje, o šiuo metu - Vilniuje. • Dirbo statybininku, šaltkalviu, Skuodo laikraščio „Mūsų žodis” ir žurnalo „Nemunas” redakcijose, radijo korespondentu, kurį laiką mokytojavo. • „Kas yra ta kūryba – ir po šiai dienai nežinau. Kita vertus, tas, kas kuria, nieko ir neklausinėja. Kuria sau, ir tiek. Nelieka laiko tokiems klausimams. Niekam kitam jo nelieka, kartais – net pavalgymui, net miegui, net normaliam žmogiškam poilsiui. Todėl, kad visa kita nebesvarbu.” • R. Granausko proza universali tuo, kad jis tiesiai žiūrėjo į istoriją, į laiko gilumą ir praeities kultūrą. Rašytojo kūrybos centre atsiduria kaimas, nes pastoviosios vertybės geriausiai likusios būtent valstiečio sąmonėje.

4. ,,Gyvenimas po klevu” • Kūrinio pavadinimas- tai gyvenimas (aplink tvyro mirties jausmas), tai ne begalinė ir mistinė erdvė, o plotas, namas, gyvuliai, daržai, ir viskas, kas supa Žemaitijoj gyvenantį žmogų.

5. Apie kūrinį • “Gyvenimas po klevu” - tai trumpos apimties apysaka, kurioje pasakojama Kairienės kelionė iš sodybos į gyvenvietę ir atgal. • Didžiausią ir svarbiausią apysakos dalį užima Kairienės apmąstymai apie besikuriančią gyvenvietę, gatvių triukšmą ir žmonių nužmogėjimą bei tai, kaip gražu buvo jų kaime, kokie natūralūs santykiai siejo žmones.

6. Temos: Trijų giminės kartų gyvenimai, nutrūkę kartų ryšiai, tradicijų naikinimas, atotrūkis nuo gamtos, agrarinės kultūros gelmė, gamtos magija. Problemos: Kodėl nuo tradicijos tęstinumo, nuo darnaus kartų ryšio priklauso tautinės kultūros gyvybingumas? Kodėl jaunoji karta gyvena inertiškai, jų pasaulis chaotiškas, susijęs ne su kultūra, o su fiziologiniais poreikiais? Kodėl pakirsta kaimo kultūros tradicija, iš kurios išaugusi visa tautinė lietuvių kultūra? Kodėl žmogaus būtis darosi beprasmė? Temos, problemos

7. Kūrinio veikėjai: • Pagrindinė veikėja – Monika Kairienė. Senojo gyvenimo ir tradicijų puoselėtoja. Jos gyvenimas glaudžiai susijęs su gamta ir senovės papročiais. Senolei nepriimtinas naujos kartos pasaulis. Tai parodo ir jos ėjimas iš namų į gyvenvietę. Senoji Kairienė nuolat gręžiojasi atgal, norėdama pamatyti klevą, savo trobą, kapinaičių medžius. Eidama į svetimą pasaulį senolė nenori atsiplėšti nuo kaimo ir paprasto jo gyvenimo. Ji jaučia pareigą palaikyti ryšį su senove. • Kairienės vyras – Konstantinas. Šis žmogus sukaupęs didelę gyvenimo patirtį, išmintingas .Pirmas šeimoje pardėjo gerti, tačiau Kairienė su tuo susitaikė. • Kairienės sūnus – Steponas. Dar labiau įninka gerti, netenka darbo, kol jį pasigėrusį suvažinėja. • Stepono žmona – Antosė. Lakstė po komjaunimo susirinkimus ir mažai dėmesio skyrė savo vyrui, dėl tas pradėjo gerti. Po Stepono mirties ji net nelankė jo kapo. • Kairienės anūkas Darius. Jisne tik girtuoklis, o dar ir beširdis egoistas, praradęs savo tėvo geraširdiškumą. • Šalutiniai veikėjai - miestelio žmonės.

8. Idėja: Sovietinis kaimas, kolūkis žmogų alina fiziškai ir dvasiškai: žmogus be savo žemės, jau nebesuprantantis darbo prasmės, suardyti šeimos ryšiai ir gamtos pusiausvyra, gyvenimo norma tampa alkoholizmas, prasideda visuotinis nuosmukis. Vertybės: Gyvenimas - tai ne tik egzistavimas, plaukimas pasroviui ar prieš srovę, bet ir jo sodybą, supanti gamta. Lietuvio savimonės pabudinimas, suvokimas, kad tik pats žmogus yra sau šeimininkas. Šeima, jos vidinis grožis, savitumas, tradicijos, tačiau ir kartas skirianti savitarpio nesupratimo, atšiaurumo siena, kuria nyki realybė perskyrė dvasinį žmonių vientisumą, savitarpio pagarbą, prieraišumą šeimai, namams, gimtajai žemei. Idėja ir vertybės

9. Citatos • ,, Sakytum ji pati dabar kaip koks paukštis sklandė viršum jo, - kaip paukštis, kuris sugrįžo į gimtąsias vietas, prie gimtojo medžio, gimtojo lizdo, o jų nebėr, ir jis dabar suka plačius ratus ore, suka ir suka, sklando tylėdamas, nustebintas to, ką plačiai ir aiškiai mato”. • ,, Ji nepajuto skausmo, tiktai išgirdo, kad trakštelėjo kažkas krūtinėj”. •  „Dar mergaitė būdama ji pavydėdavo savo draugėms, kurios gyveno namuose prie kelio. Langai visuomet linksmi, šviesūs, švariai nuvalyti, po jais, marguliuodavo gėlių darželiai <...>“.  • „paskutinį kartą atsigręš savo namų pusėn. Iš ten žiūrint, klevo viršūnė tik per sprindį bekyšos iš žemės“.

10. Kūrinio aktualumas • Rašytojo R. Granausko kūrinys ,, Gyvenimas po klevu” ne tik suteikia skaitymo malonumą, bet kaskart atveria galimybę atrasti vis naujų prasmių klodus. • Negailestingai atvirai perteikta pokario trijų kartų genezė gali paaiškinti šiandien klestinčią politinę saviveiklą, visų vyriausybių išprusimo stoką, bendrą kultūros abejingumą ir nuolatinį dairymąsi suflerių net paprasčiausiuose ūkiniuose reikaluose.  • Gyvenime tarsi veidrodyje atsispindi daugeliui gėdinga pokario sovietinė praeitis ir gilių randų šiandien vis dar subjaurotas tautos kūnas.

11. Rašinio temos • Kodėl žmogui svarbus santykis su istorija, namais, gamta, darbu, kitu žmogumi? • Kairienės anūkas Darius- šiuolaikinio jaunimo pavyzdys. • Kas lemia žmonių susvetimėjimą ir priešiškumą vieni kietiems? • Nėra kaimo, bet jame gyvenusių žmonių atminimą saugo žemė. 

12. Išvados • Apysakoje „Gyvenimas po klevu“ vyraujantis kalbos tipas yra aprašymas per senosios prisiminimus ir vizijas, taip pat ir per dabartį. Kūrinyje aprašytas vienos dienos įvykis – Kairienės kelias į gyvenvietę – tarsi jos atminties kelias per savo gyvenimą. Skaitant šią apysaką sunku suprasti, kur kalba pasakotojas, o kur senoji Kairienė.

13. Kūrinio vizualizacija •  Apysaka ,,Gyvenimas po klevu”  tapo lietuvių prozos atgimimo ženklu; jos motyvais 1988 m. sukurtas televizijos filmas. Rašytojas yra sukūręs ir kino scenarijų. 2000 m. R. Granauskas apdovanotas Nacionaline premija.  • http://www.seeders.lt/details.php?id=145155&page=0#startcomments