Sutar čių teisė

1. Sutarčių teisė Asist. Sigitas Jablonskis 2010 m.

2. Apibrėžimas • Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. • Kadangi sutartys yra tik viena iš sandorių forma, tai sutarčių galiojimui būtina tenkinti tuos pačius reikalavimus, t.y. 1) turi būti sudarytas subjektų, galinčių ją sudaryti; 2) jos turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus; 3) turi išreikšti tikrąją šalių valią; 4) turi būti sudaryta įstatyme nustatyta forma.

3. Sutarčių rūšys 1) Dvišalės ir vienašalės sutartys. Pagal tarpusavio pareigų pobūdį sutartys skirstomos į dvišales ir vienašales. • Vienašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena šalis turi tik reikalavimo teisę, o kita - tik tą teisę atitinkančią pareigą (dovanojimo sutartis). • Dvišalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi šalys turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas (Pirkimo-pardavimo sutartis).

4. Sutarčių rūšys (2) 2) Atlygintinos ir neatlygintinos sutartys. Šiuo pagrindu sutartys skirstomos pagal tai, kaip pagal sutarties sąlygas „juda“ materialinis turtas. Atlygintinos yra tos sutartys, pagal kurias vienos šalies turto perdavimas sąlygoja kitos šalies turto perdavimą (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo, rangos ir kt.). Neatlygintinoje sutartyje turtą perduoda tik viena šalis, negaudama iš kitos šalies priešpriešinio turto perdavimo (pavyzdžiui, dovanojimo sutartis, paveldėjimas ir kt.).

5. Sutarčių rūšys (3) 3) Pagal sutarties sudarymo momentą sutartys skirstomos į konsensualines ir realines. • Konsensualinė – tai sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo šalių susitarimo momento. Pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, laikoma sudaryta nuo notarinės sutarties pasirašymo. • Realinė – tai sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo tam tikrų veiksmų atlikimo (daiktų perdavimo, ir kt.). Pavyzdžiui, dovanojimo sutartys.

6. Sutarčių rūšys (4) 4) Pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į sudaromas abipusėmis derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis (CK 6.160 str. 2 d.). • Abipusėmis derybomis sudaromos sutartys, kai šalys aptaria ir suderina jų turinį. • Prisijungimo sutarčių esmė, kad jų sąlygas formuluoja viena iš šalių, o antroji gali tik visiškai prisijungti prie pasiūlytos sutarties.

7. Sutarties laisvės principas • Šis principas įtvirtintas civilinio kodekso 6.156 str. – Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. • Šis principas analizuojamas 4 aspektais: • Pirma, tai asmens laisvė sudaryti sutartį. • Antra, tai asmens laisvė atsisakyti sudaryti sutartį. • Trečia – šalys turi teisę laisvai nustatyti sutarties sąlygas. • Ketvirta, šalys turi teisę susitarti ir sudaryti tokią sutartį, kurių įstatymas nenustato.

8. Sutarties laisvės principas (2) • Dėl ekonominių bei socialinių priežasčių sutarčių teisės principas yra ribojamas: • Pirmiausia, šio teisės principo ribojimas gali pasireikšti valstybei nustatant tam tikriems subjektams pareigą sudaryti sutartį. Pavyzdžiui, CK 6.161 str. – viešosios sutartys • Be to, įstatymo leidėjas tam tikrai atvejais daro intervenciją į sutarties turinį. (Pavyzdžiui, įstatymo leidėjas civiliniame kodekse nustato, kad žemės pirkimo pardavimo sutartyje privalomai turi būti pridėtas žemės sklypo planas ir pan.). Arba nustato sąlygas, kurios negali būti įtrauktos į sutartį. (Pavyzdžiui, negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios: nustato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės; • Galiausia, šalys negali sutartimi pakeisti ar apriboti imperatyvių teisės normų veikimo, nustatytų tiek privatinėje, tiek ir viešojoje teisėje.

9. Kiti sutarčių teisės principai • Sutarties privalomumo principas. Šis principas yra kilęs iš senovės Romos teisės. Nuo tų laikų galioja sentencija „Pacta sund servanta“ Šiuo metu galiojančio CK 189 str. 1 d. taip pat įtvirtina šį principą – Teisėta sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. • Konsensualizmas. • Silpnosios šalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas.

10. Ikisutartiniai santykiai • Derybų dėl sutarties sudarymo metu tarp šalių taip pat susiklosto teisiniai santykiai, kurie vadinami ikisutartiniais. Šiems teisiniams santykiams reglamentuoti yra skirtos CK 6.163 – 6.165 str. • CK nustato bendrą pareiga asmenims ikisutartinių santykių metu elgtis sąžiningai. Šis reikalavimas pirmiausia reiškia, kad šalys turi pradėti derybas turėdamos rimtus ketinimus sudaryti sutartį. Antra, ši pareiga taip pat reikalauja šalims atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Trečia, pareiga elgtis sąžiningai įpareigoja sutarties šalį neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu konfidencialios informacijos, kurią ši gavo derybų būdu, nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. • CK nustato, kad visais atvejais šalis, kuri derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.

11. Preliminarioji sutartis • Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. • Praktikoj kartais yra painiojama pirkimo-pardavimo sutartis su preliminariąja sutartimi. Siekiant šias sutartis atskirti būtina įsidėmėti, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas pats daiktas, o preliminariosios sutarties objektas – ateityje sudaroma sutartis.

12. Preliminarioji sutartis (2) • Kitas skirtumas, kuris skiria prelinariąją sutartį nuo pagrindinės, yra sutarties forma. Jeigu nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties forma yra notarinė, tai preliminariosios sutarties forma – rašytinė. Tačiau CK nustato, kad sutarties formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. • CK yra nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.

13. Preliminarioji sutartis (3) • Pagrindinis preliminariosios sutarties skirtumas nuo pagrindinės sutarties yra tas, kad jeigu viena iš šalių atsisako vykdyti preliminariąją sutartį, tai kita šalis negali reikalauti pagrindinės sutarties įvykdymo natūra, t.y. neturi teisės reikalauti, kad tas konkretus žemės sklypas būtų perduotas jos nuosavybėn. Tokiu atveju nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis turi teisę reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Nuostolius šiuo atveju sudaro nukentėjusios šalies patirtos išlaidos turėtos derybų procese (Pavyzdžiui, advokato išlaidos, transporto išlaidos ir pan.) bei kitos išlaidos. • Naujausioje Teismų praktikoje akcentuojam, kad ikisutartinių pareigų pažeidimo atveju turi būti atlyginta ir prarastos galimybės piniginė vertė, jeigu šalis įrodo tokios netiesioginės žalos realumą. Prarastos galimybės vertė gali būti apskaičiuojama taikant kainų skirtumą, jei nukentėjusi šalis įrodo, kad dėl derybų su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi ji prarado galimybę sudaryti sutartį su kitais asmenimis palankesnėmis sąlygomis ir turėjo sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis.

14. Preliminarioji sutartis (4) • preliminariosiose sutartyse galima nustatyti netesybas, kurios būtų išieškomos iš nepagrįstai atsisakiusios sudaryti sutartį šalies. Šių netesybų dydis turi būti protingas, nes tuo atveju, jeigu netesybos bus per didelės, jas teismas gali sumažinti.

15. Sutarties sudarymo tvarka • Bendra tvarka: Civiliniame kodekse nustatoma, kad Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas).Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. • Dauguma sutarčių, kurių objektas yra nekilnojamasis daiktas, turi būti sudaromos notarine forma, kurios nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. Ikisutartiniai šalių santykiai dėl tokių sutarčių sudarymo (pasiūlymo pateikimas, jo priėmimas) neturi tos teisinės reikšmės, t. y. atskiros tokių sutarčių stadijos neįgyja ofertos ir akcepto prasmės. Tokiais atvejais kiekviena šalis tampa teisiškai įpareigota tik sudarius sutartį įstatymo reikalaujama forma.

16. Esminės sutarties sąlygos • Esminės sąlygos yra tokios sąlygos, kurios būtinos ir pakankamos tam, kad sutartis būtų sudaryta ir sukurtų šalims teises ir pareigas. Sutartis nebus laikoma sudaryta, kol nebus suderintos visos esminės sutarties sąlygos. Todėl labai svarbu nustatyti, kokios konkrečios sutarties sąlygos yra esminės. • Pirma, esmine kiekvienos sutarties sąlyga yra laikytinas jos dalykas. Jei dėl jo šalys nesusitarė, nėra ir sutarties. • Antra, esminėmis sutarties sąlygomis yra laikytinos sąlygos, kurios įstatyme arba kitame teisės akte nurodytos kaip esminės. • Trečia, esminių sutarties sąlygų rūšimi galima laikyti „subjektyviai egzistuojančias esmines sąlygas", t. y. tokias, be kurių šalis nenori sudaryti sutarties • Ketvirta, esminėmis sąlygomis pripažįstamos sutarties sąlygos, kurios yra privalomos konkrečioms sutarčių rūšims, be kurių tokios sutartys negalėtų egzistuoti.

17. Antraeilės sutarties sąlygos • Kitaip nei esminės sutarties sąlygos, antraeilės sutarties sąlygos neturi tiesioginės įtakos sutarties sudarymui. CK 162 str. nurodoma, kad kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Be to, CK 6.182 str. nurodo, kad Jeigu šalys, sudarydamos sutartį, specialiai paliko aptarti tam tikras sąlygas tolesnių derybų metu arba pavedė jas nustatyti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta.

18. Sutarties sąlygos Sutarties sąlygos taip pat skirstomos į: • standartines ir nestandartines (derybų metu aptartas sąlygas); • įprastas ir į netikėtas (siurprizines); • aiškiai nurodytas ir numanomas.

19. Sutarties vykdymas pasikeitus aplinkybėms • Tam tikrais atvejais vykdant sutartį gali atsirasti sunkumų, dėl kurių sutarties vykdymas joje numatytomis sąlygomis prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi ne tik iš esmės sunkinti sutarties vykdymą, bet ir atitikti keturis CK 6.204 straipsnyje nurodytus kriterijus: • 1) aplinkybės, dėl kurių sutartį vykdyti tampa labai sudėtinga ar neįmanoma, atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos sudarius sutartį (Pavyzdžiui asmuo pirkdamas žemės sklypą statyboms žinojo, kad toje vietoje tokios statybos ribojamos, negali remtis minėta teisės norma); • 2) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; • 3) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis negali kontroliuoti; • 4) nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

20. Sutarties vykdymas pasikeitus aplinkybėms (2) • Tokiu atveju jeigu atsiranda minėtos aplinkybės – nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

21. Sutarties nevykdymas • Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. • Sutarties neįvykdymas gali būti dėl pateisinamų arba nepateisinamų priežasčių. Tuo atveju, jeigu sutarties šalis nevykdo, ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus be pateisinamų priežasčių, tai CK 6.207 str. nustato nukentėjusiajai sutarties šaliai teisę sustabdyti sutarties vykdymą, kol kita sutarties šalis tinkamai neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų. Be to, CK 6.209 str. nurodo, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. CK taip pat numatytos ir kitos galimybės. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu sutartis išsaugoma, nukentėjusi šalis visada įgyja teise papildomai reikalauti ir nuostolių atlyginimą.

22. Sutarties nevykdymas (2) • Yra keletas atveju, kuomet šalis gali būti atleista nuo atsakomybės. • Pirma, tai tie atvejai, kai kita sutarties šalis dėl to yra kalta. Pavyzdžiui, CK nustato, kad Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. • Antra, tai atvejai, kai sutartiniai įsipareigojimai neįvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure).

23. Force majeure • Nenugalima jėga pripažįstamas įvykis ar veiksmas, kuriam būdingi keturi požymiai. • Pirma, sudarius sutartį atsiranda aplinkybės, kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti. • Antra, dėl susidariusių aplinkybių sutarties neįmanoma objektyviai vykdyti. • Trečia, šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio. • Ketvirta, Sutartį sudariusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

24. Nenugalima jėga (2) • Sutarčių teisės praktikoje kaip force majeure dažniausiai pripažįstamas karas, riaušės, streikai, valstybės veiksmai, stichinės nelaimės. • Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. • Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.

25. Sutarties nutraukimas • Vienašališkas sutarties nutraukimas dėl netinkamo sutarties vykdymo gali būti teismo arba ne teismo tvarka. Ne teismo tvarka sutartį vienašališkai galima nutraukti tik tuo atveju, jeigu yra padarytas esminis sutarties pažeidimas. Esminiu sutarties pažeidimu reikėtų laikyti tokį vienos iš šalių įvykdytą pažeidimą, kuris iš esmės atima antrajai sutarties šaliai galimybę tikėtis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai įvykdyta. • CK 6.217 str. 2 d. nurodyta, kad nustatant, ar sutartis pažeista iš esmės, ar ne, turi būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus: • 1) ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi gauti iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita sutarties šalis nenumatė arba protingai negalėjo numatyti tokio rezultato; • 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės laikymasis turi esminės reikšmės;

26. Sutarties nutraukimas (2) • 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; • 4) ar neįvykdymas yra pagrindas nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; • 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti arba vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. • CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama nustatant, ar sutartis pažeista iš esmės, sąrašas yra baigtinis. Kitais, šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens ieškinį. Galimybė vienašališkai nutraukti sutartį yra numatyta ir kai kuriose specialiose imperatyviose teisės normose. Be to, sutartyje šalys pačios gali numatyti galimybę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, nesikreipiant dėl to su ieškiniu į teismą (CK 6.217 str. 5 d.). Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.

27. Sutarties nutraukimas (3) • Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o sutartį nutraukusi šalis turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl neįvykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesybų. Nutraukus sutartį taikoma restitucija, kurios taikymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.145-6.153 ir 6.222 straipsniai.