DARBO TEIS Ė

1. DARBO TEISĖ Dėstytoja Vida Petrylaitė

2. Paskaitų planas • 1. Darbo teisės sąvoka ir sistema

3. Darbo teisės sąvoka ir sistema Pirma tema

4. Kam reikalinga teisė? • Kam reikalinga darbo teisė? • Darbo teisės objektas – visuomeniniai santykiai, kurių metu realizuojami fiziniai, protiniai, intelektualiniai sugebėjimai.

5. Darbo teisės objektas Darbo procesą sudaro trys tarpusavyje susiję elementai: • tikslinga žmogaus veikla • darbo objektas • darbo priemonės

6. Darbo santykių požymiai • tiesiogiai realizuojami žmogaus gebėjimai • visuomeninis pobūdis • galutinis darbo rezultatas nėra lemiamas • darbo sutartis: darbdavys nustato darbo pobūdį ir tvarką ir darbuotojai dirbdami privalo jos laikytis • darbo santykio šalys yra pavaldžios viena kitai • darbo atlygintinumas • priemonių priklausymas darbdaviui

7. Darbo teisės uždavinys Nustatyti tokias darbo jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų socialinį darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą, darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas K. Marksas: kapitalo ir darbo jėgos konfliktas

8. Teisinio reguliavimo metodai • civilinis teisinis (dispozityvus) • administracinis teisinis (imperatyvus) - Darbo teisės teisinio reguliavimo metodas ? “Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų”

9. Darbo teisės sistema 1) santykiai, kurie yra prielaida darbo santykiams atsirasti - santykiai dėl gyventojų įdarbinimo 2) kolektyviniai darbo santykiai: a) asociacijų laisvės ir socialinės partnerystės santykiai b) kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo santykiai c) kolektyvinių darbo ginčų reguliavimo santykiai

10. Darbo teisės sistema 3) individualūs darbo santykiai: a) darbo sutarties sudarymo ir vykdymo santykiai b) darbo ir poilsio laiko reglamentavimo santykiai c) teisiniai darbo užmokesčio santykiai d) darbo drausmės santykiai e) materialinės atsakomybės santykiai f) darbuotojų saugos ir sveikatos santykiai g) individualių darbo ginčų sprendimo santykiai

11. Darbo teisės principai • asociacijų laisvė • laisvė pasirinkti darbą • valstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą • teisingas apmokėjimas už darbą • darbo santykių stabilumas

12. Darbo teisės principai • darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis

13. Darbo teisės principai • visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimas • saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas • darbo įstatymų bendrumas ir jų diferenciacija pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybes • kolektyvinių derybų laisvė siekiant suderinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus • kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už įsipareigojimus

14. Teisės principų reikšmė • nesureguliuotiems santykiams taikomi įstatyme išvardinti principai (tiesioginis taikymas) • teisės kūrimui • taikant ir aiškinant teisės normas

15. Darbo teisės šaltiniai • Tarptautiniai • Nacionaliniai • Konstitucija • Darbo kodeksas • Įstatymai • Poįstatyminiai teisės aktai • Teismų praktika

16. Darbo teisės šaltinių požymiai • lokalieji norminiai aktai - tam tikros darbovietės priimami aktai: darbdavių leidžiami vietiniai norminiai aktai ir kiti aktai • darbo teisės vieningumas ir diferenciacija • išskirtinė norminių aktų priėmimo tvarka

17. Tarptautiniai šaltiniai Europos Sąjunga (ES) Tarptautinė Darbo Organizacija (TDO) Europos Taryba (ET) Dvišaliai susitarimai dėl įdarbinimo

18. ES: Direktyvos • Direktyvoje nustatomi tikslai, kuriuos turi pasiekti valstybės narės. • Direktyvos nuostatas būtina perkelti į nacionalinę teisę. • Šalys pačios pasirenka priemones, kuriomis tų tikslų sieks. • 2002 m. rugsėjo 23 d. direktyva 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.

19. Valstybės narės užtikrina, kad laikantis šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų visiems asmenims, manantiems, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, būtų prieinamos teismo ir (arba) administracinės procedūros • Teismai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valtybinė darbo inspekcija (VDI)

20. TDO-konvencijos • Privaloma, jei ratifikuota (apie 40) • Priimta 198 konvencijos, 202 rekomendacijos • 1919 m. darbo laiko pramonėje K. (1938 m.) • Darbo savaitės trukmė negali viršyti 48 val. • 1970 mokamų atostogų K. (neratifikuota) • Mokamos atostogos ne trumpesnės nei trys savaitė • Švenčių dienos neįskaitomos

21. ET – EUROPOS SOCIALINĖ CHARTIJA (PATAISYTA), 1996 • Teisė į darbą • Teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas • Teisė į teisingą atlyginimą • Teisė jungtis į organizacijas • Vaikų ir paauglių teisė į apsaugą • Dirbančių moterų teisė į motinystės apsaugą • Teisė į profesinį orientavimą • Šeimos teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą • Teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties

22. Nacionaliniai • Konstitucija: • 48 straipsnis • Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas.

23. Priverčiamasis darbas draudžiamas.Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais. • Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas.

24. 49 straipsnis • Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. • Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas. • 50 straipsnis • Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. • Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.

25. 51 straipsnis • Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti.Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

26. Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai • LR DK (Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme) • LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais) • Aplinkos ministro įsakymas “Dėl saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo” (draudžiamieji ženklai: skritulio forma; juoda piktograma baltame fone, raudonas apvadas ir raudona skersinė juosta -  Rūkyti draudžiama , Pašaliniams įeiti draudžiama ir pan)

27. Darbo santykiai Tai santykiai, kurie atsiranda darbo sutarties pagrindu ir kurių vienas subjektas (darbuotojas) atlieka tam tikrą darbo funkciją laikydamasis nustatytų darbo normų ir vidaus darbo tvarkos, o kitas subjektas (darbdavys) suteikia jam darbą, sulygtą pagal darbo sutartį, garantuoja darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvine sutartimi ir šalių susitarimu ir moka darbo užmokestį pagal atliekamo darbo kiekį ir kokybę

28. Darbo teisiniai santykiai • visi visuomeniniai santykiai, reguliuojami darbo teisės (individualūs ir kolektyviniai) • kompleksas darbuotojų ir darbdavio tarpusavio teisių ir pareigų, susijusių su piliečių teisės į darbą įgyvendinimu • neapima visų darbdavio ir darbuotojo teisių ir pareigų, nes tarp jų yra ir tokių teisinių ryšių, laikytinų savarankiškais teisiniais santykiais

29. Specifiniai darbo santykių požymiai • atsiranda darbo sutarties pagrindu • subjektai: tik darbuotojai ir darbdaviai • darbuotojų, kaip teisinių darbo santykių subjektų, teisinių pareigų turinį sudaro darbinė jų veikla • atlikdami savo darbines pareigas, darbuotojai turi paklusti vidaus darbo tvarkai

30. Darbo teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų Nuo civilinės teisės: • yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimo; daugeliui darbo teisės institutų nebūdingi tokie civilinio teisinio reguliavimo metodai kaip šalių laisvė; autonomija ir pan.; • darbo santykių objektas apibrėžiamas rūšiniais požymiais, ne individualiais (tarp kontrahentų susitariama, kad bus atliekamas tam tikros specialybės darbas); • darbas, atliekamas darbo teisinių santykių forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina.

31. Darbo teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų Nuo administracinės teisės: • kitoks pavaldumas darbo organizatoriui, tai nėra valstybės valdžios pasireiškimo būdas, bet kooperuoto darbo rezultatas • Administracinės teisės veikimo sferoje susiklosto horizontalūs ir vertikalūs santykiai: • Pareigūnas-pilietis – valdingi santykiai (vertikalūs/išoriniai); • Vidiniai santykiai, susiklostantys atitinkamoje valstybės įstaigoje tarp viršininko ir pareigūno – horizontalūs. • Horizontalūs ir vertikalūs santykiai nelygiaverčiai: vertikaliuose santykiuose iki juridinio fakto atsiradimo pavaldumo nėra.

32. Darbo teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų • Bet kurioj darbovietėj bet kuris viršininkas turi teisę duoti privalomus nurodymus. Ir tai iš esmės yra ne valdingi įgalinimai, o kooperuoto darbo organizavimo elementas. Todėl administraciniai horizontalūs santykiai patenka į Darbo teisės veikimo sferą: • darbuotojas pavaldus darbo organizavimo vadovui; • darbas užmokamas; • darbas apibrėžtas rūšiniais požymiais. • Visi šie administracinės teisės santykių požymiai atitinka Darbo teisės požymius. • Šis sutapimas – teisinė problema.

33. Darbo teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų • Pagal paskutinę Valstybės tarnybos įstatymo redakciją viešojo administravimo darbo santykių Darbo teisės normos nereglamentuoja, o viešųjų paslaugų sfera – Darbo teisės reguliavimo dalykas.

34. Darbo santykių turinys Tai priešpriešinės subjektų teisės ir pareigos: 1) darbdavio pareigos suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą sudaryti numatytas sąlygas ir mokėti jam darbo užmokestį pagal sulygto darbo kiekį ir kokybę; 2)darbuotojo pareigos dirbti darbą pagal tam tikrą specialybę, kvalifikaciją ar pareigas ir laikytis vidaus darbo tvarkos.

35. Darbo teisinio santykio atsiradimo pagrindai • Konkretaus teisinio santykio, taip pat ir darbo teisinio santykio atsiradimo pagrindas visada yra tam tikras juridinis faktas. • Teisiniai darbo santykiai atsiranda iš juridinio fakto, vadinamo darbo sutartimi.