E N D
Apskaitos istorija 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Apskaitos istorija prasidėjo apie 5000 metų prieš dvejybinio principo atsiradimą. Manoma, kad apskaitos užuomazgos atsirado dar pirmykštėje santvarkoje. Tada kiekvienas žmogus atsimindavo kiek ir ko jisai turi. Atsiradus gentims, svarbesnius procesus pradėjo registruoti ir analizuoti genčių vadai ir priimti sprendimus. Didėjant specializacijai ir daugiau atsirasdavo bendro inventoriaus tuo didėjo apskaitos reikšmė. • Didelę reikšmę apskaitai atsirasti turėjo amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas. Plėtojantis ūkiui atsirado raštas, skaičiai ir pati apskaita. Apskaita ir organizacinis darbas neatskiriami, nes ūkinių operacijų registravimas ir sisteminimas sudaro galimybes priimti sprendimus, duoti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą. • Tobulėjant apskaitos technologijoms ir kylant pragyvenimo lygiui didėjo apskaitos reikšmė. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Pirmieji apskaitos taisyklių pradininkai buvo Sumerai, kurie atlikinėjo garantinius įrašus garantinių įrašų atlikime superkant gyvulius. Atliekant įrašus reikalaudavo kad prekybininkas pateiktų pirkimo pardavimo sutartį. • Apskaitininkai tai laikais buvo raštininkai. Paprastai įsikurdavo netoliese miesto vartų, dažniausiai įrašus atlikinėdami molinėse lentelėse, nes papirusas buvo brangus. Sutartyje buvo privalomas religinis savininko simbolis , prekės aprašymas. Po ant “šviežios” molinės lentelės buvo uždedamas amuletas, kuris būdavo lyg anspaudas. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Plintant apskaitai valstybės mastu Egipte apskaitai populiaresnis tapo papiruso naudojimas. • Atsiranda pirmieji profesinei reikalavimai vykdyti apskaita už klaidingus veiksmus numatyta mirties bausmė. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Pr.m.e. Kinijoje Chao dinastijos laikotarpiu (1122-256 p.m.e) susiformavo šios šalies apskaitos pagrindai, bet jie nebuvo tokie svarbūs apskaitai, kaip popieriaus išradimas. • Penkis tūkstančius metų p.m.e Graikijoje formavosi “visuomeninės apskaitos” pagrindai, buvo sukurta apskaitininkų asamblėja iš 10 valstybinio lygio apskaitininkų. Svarbų postūmį graikų apskaitoje atliko piniginių monetų atsiradimas – apie (600 m.p.m.e) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Susikūrus Romos imperijai apsirado pajamų ir išlaidų terminai, dienos paskaitos knygos, grynųjų pinigų apskaitos dokumentai. • Aktyviai vystant karinę kompanija, užgimsta biudžeto pradmenys, mokesčiai formuojasi audito institucija. Julijau Cezario laikotarpiu jis asmeniškai kontroliavo imperijos iždą. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Žlugus Romos imperijai prasidėjo pirmieji žlugo vergovė ir klėstėją amatai. Kartu suprastėjo ir apskaitos lygis . Maždaug apie XI – XV a. amatai atsiskyrė nuo žemės ūkio ir pradėjo plėtotis miestai, prekyba, amatai ir pinigų sistema ir to pasekoje apskaita, pradėtas naudoti dvejybinis įrašas. • Šio termino autorius Luca Pacioli, įvairiapusė asmenybė gimė apie 1445 metus, jo kaip asmenybės formavimui turėjo didelės įtakos mokslai ir draugystė su to meto visuomenės šviesuoliais. Jo draugas Leonargdo da Vinci L.Pačiolį atvaizdavo darbe Divina Proportione . • 1486 m. įgauna universitetinį išsilavinimą prilygstanti III –čios pakopos studijom š.m. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Pirmą kartą užsiminta apie dvejybinį įrašąLuko Pačiolio 1494 m. Venecijoje išleistoje knygoje „Suma de aritmetica, geometria, proportion et proportionalita“ (Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius suma). Jos venuoliktame skyriuje „Traktatas apie sąskaitas ir įrašus“ aprašyti bendri apskaitos vedimo principai, kurie neprarado aktualumo ir šeis laikais. Kai kurie autoriai apskaitos pradininku laiko italų mokslininką B. Kotruli. Jis 1458 m. parašė knygą „Apie prekybą ir sumanų pirklį“, tačiau jo knyga buvo išleista 1573 m. Vokietijoje XVI a. pabaigoje pradėtos steigti ypatingos mokyklos apskaitai studijuoti. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Svarbų įnašą į apskaitą inešė krikščioniškoji cerkvė. Cerkvė užsiiminėjo ūkinia veikla, bankininkyste, prekyba. Daugelyje knygų operacijos chronologiškai registruojamos. Pagrindinis apskaitos objektas buvo skolos. Atidavus skolą įrašas buvo išbraukimas bet tai buvo labai nepatogu jei skola buvo atiduodama dalimis, todėl chronologiška tvarka pradėta registruoti ir skolos atidavimas. Įprastai įrašai buvo rašomo juodraštyje, atminčiai. Iš čia atsirado atmintinės knyga, arba memorialias (lot. memoria – atmintis). Buvo įrašų formulės, pvz., cia dato – jis davė mums ir pan. diabire – jis privalo turėti, cia dato – jis davė mums ir pan. Asmenims su kuriais buvo dažnai vykdomos ūkinės operacijos, knygose buvo skiriami atskiri puslapiai. Feodalizmo laikotarpyje pradėta naudoti arabika skaičių sistema, knygų spauzdinimo išradimas skatino apskaitą. Sparčiai tobulėjo apskaitos knygos ir jose daromų įrašų technika. Ypač palčiai buvo naudojamos įvairios knygos Italijoje. Pajamas pradėta rašyti vienuose knygos puslapiuose, išlaidas kituose. Apskaitos knygos skyrėsi pagal įrišimo būdą ir spalvą. Pvz., buvo žinomos Juodoji knyga, baltasis pirmasis sąsiuvinis, Geltonoji antroji knyga ir t. t. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • Kapitalistinėje santvaroje padažnėjo žmonių surašymai, pradėtas masinis gamybos stebėjimas. Taip atsirado statistinė apskaita. Gamybos išlaidų apskaitos pagrindai pirmą kartą išdėstyti XIX a. antroje pusėje prancūzų mokslininko A. Giblo. Jis pirma pasiūlė savikainos skaičiavimo metodiką. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos istorija • 1797 m. E. Degaržė (tėvas) sukūrė amerikietiškąją apskaitos formą. Jos pagrindinis privalumas tas, kad visos operacijos sintetinėje apskaitoje sintetinėje apskaitoje atvaizduojama vienoje knygoje – Žurnalas-Didžioji knyga. Ji buvo patogi ūkiams naudojusiems ne daug sąskaitų. Vokietis F. Gelvig 1774 m. žurnalą padalino į du žurnalus. PrancūzasŽ. Diumaršė sukurtoje sistemoje vietoj vieno ar dviejų buvo naudojama daugybė žurnalų. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Apskaitos standartai • 1-OJO VERSLO APSKAITOS S. „FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ" 2-OJO VERSLO APSKAITOS S.„BALANSAS" METODINĖS REKOMENDACIJOS 3-IOJO VERSLO APSKAITOS S ,, PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA”4-OJO VERSLO APSKAITOS S.„NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA“ 10-OJO VERSLO APSKAITOS S.„PARDAVIMO PAJAMOS" • 30-OJO VERSLO APSKAITOS S. „SUSIJĘ ASMENYS“34-OJO VERSLO APSKAITOS S. "SEGMENTŲ ATSKLEIDIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE" 35-OJO VERSLO APSKAITOS S."ĮMONIŲ PERTVARKYMAS" 36-OJO VERSLO APSKAITOS S. "NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIŲ ASMENŲ BUHALTERINĖ APSKAITA IR FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ" 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Video • http://www.archive.org/search.php?query=bookkeep 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Prekyba finansinėmis priemonėmis, jų apskaita ir atsiskaitymų sistema 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Prekyba finansinėmis priemonėmis, jų apskaita ir atsiskaitymų sistema • Pagrindiniai teisės aktai: • Vertybinių popierių įstatymas; • Akcinių bendrovių įstatymas; • Finansų įstaigų įstatymas; • Buhalterinės apskaitos įstatymas; • Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas; • Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas; • Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas; • Finansinių priemonių rinkų įstatymas. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
Prekyba finansinėmis priemonėmis, jų apskaita ir atsiskaitymų sistema (prekybos schema) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR JŲ CIRKULIACIJOS APSKAITOS TAISYKLĖS VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
1. Taisyklių paskirtis ir teisinis pagrindas: 1.1. Šios Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja vertybinių popierių sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo, nematerialių vertybinių popierių judėjimo (cirkuliacijos) iš vienos vertybinių popierių sąskaitos į kitą tvarką ir sąlygas, vertybinių popierių apskaitos principus ir vertybinių popierių apskaitos lygius, taip pat nustato vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojų pareigas bei sąskaitų tvarkytojų kontrolės tvarką. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
1.2. Šios taisyklės taikomos Vertybinių popierių komisijoje registruotų Lietuvos ir užsienio emitentų vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitai, taip pat Vertybinių popierių komisijoje neregistruotinų vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitai, kai ją vykdo AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Centrinis depozitoriumas) ir sąskaitų tvarkytojai (dviejų lygių vertybinių popierių apskaitos sistemoje). Šios taisyklės taip pat taikomos investicinių kintamojo kapitalo bendrovių vertybinių popierių bei Vertybinių popierių komisijoje neregistruotinų užsienyje išleistų vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitai, kai ją atitinkamai vykdo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir sąskaitų tvarkytojai (antruoju vertybinių popierių apskaitos lygiu). Vertybinių popierių apskaitos sistemai yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.101 str. 10 d. nuostatos. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
3.1. Akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, išvardyti šių taisyklių 1.2 punkte, fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vertybiniai popieriai jų pirminės apyvartos metu gali būti fiksuojami įrašais Centrinio depozitoriumo nustatytose vertybinių popierių sąskaitose. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
3.2. Asmeninės vertybinių popierių sąskaitos atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu. Įkeistų ar kaip finansinis užstatas (be nuosavybės teisės perdavimo) perduotų vertybinių popierių sąskaitos gali būti atidarytos įkaito turėtojo ar finansinio užstato turėtojo vardu (kartu nurodant šių vertybinių popierių savininką). Užsienio valstybėse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos tų sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai. Šių taisyklių nustatyta tvarka asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose taip pat fiksuojami vertybinių popierių disponavimo apribojimai ir kiti apsunkinimai bei investuotojų reikalavimo teisės pirminės vertybinių popierių apyvartos metu. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
3.3. Centrinis depozitoriumas vykdo bendrąją vertybinių popierių apskaitą, t.y. užtikrina, kad, vykdant sandorius dėl vertybinių popierių, jie būtų laiku perregistruoti iš vieno sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitą, kontroliuoja, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos vertybinių popierių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių vertybinių popierių skaičių, tikrina, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi vertybinių popierių apskaitos taisyklių ir instrukcijų, taip pat vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
4.1. Vertybinių popierių apskaita vykdoma dviejuose tarpusavyje susijusiuose lygiuose. Pirmąjį apskaitos lygį sudaro Centriniame depozitoriume atidaromos ir tvarkomos bendrosios vertybinių popierių sąskaitos ir vertybinių popierių emisijos registracijos Centriniame depozitoriume sąskaitos, taip pat Centriniame depozitoriume atidaromos ir tvarkomos užsienio valstybėse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos, kurios atidaromos tų sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai (taikoma tik užsienio valstybių centrinių ar tarptautinių depozitoriumų atžvilgiu), bei asmeninės Lietuvos banko vardu atidarytos sąskaitos. Antrąjį apskaitos lygį sudaro sąskaitų tvarkytojų atidaromos ir tvarkomos asmeninės (einamosios, specialiosios, įkeistų ar kaip finansinis užstatas (be nuosavybės teisės perdavimo) perduotų vertybinių popierių sąskaitos, atidarytos įkaito turėtojų ar finansinio užstato turėtojo vardu, užsienio valstybėse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos, atidarytos sąskaitų tvarkytojų vardu bei techninės vertybinių popierių sąskaitos. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
6.1. Dvigubo buhalterinio įrašo principas. Kiekviena operacija su vertybiniais popieriais fiksuojama įrašais dviejose koresponduojančiose sąskaitose. Pirmas įrašas daromas vienos sąskaitos debeto pusėje ir antras – kitos sąskaitos kredito pusėje. Kai kuriais atvejais įrašas gali būti daromas ir vienoje sąskaitoje (debeto ir kredito pusėse). Įrašai sąskaitose daromi tuo pačiu metu, remiantis atitinkamais dokumentais, ir jų reikšmės turi būti lygios. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
D K VP SĄSKAITA VP SĄSKAITA DEBETAS KREDITAS DEBETAS KREDITAS KREDITUODAMI VIENĄ SĄSKAITĄ, TUO PAČIU METU DEBETUOJAME KITĄ 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
6.2. Visų operacijų privalomo registravimo principas. Sąskaitų tvarkytojai ir Centrinis depozitoriumas privalo turėti ir tvarkyti suvestinį operacijų žurnalą, kuriame chronologine tvarka nurodomos visos operacijos ir visi sandoriai, sudaryti su atitinkamose sąskaitose apskaitomais arba įsigyjamais vertybiniais popieriais, nurodant vertybinių popierių savininkus (išskyrus išimtis, numatytas Įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3 dalyse) (sąskaitų tvarkytojų apskaitoje) arba sąskaitų tvarkytojus (Centrinio depozitoriumo apskaitoje) ir sutrumpintus operacijų pavadinimus (kodus). VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
2. VISŲ OPERACIJŲ PRIVALOMO REGISTRAVIMO PRINCIPAS SUVESTINIS OPERACIJŲ ŽURNALAS VISAS OPERACIJAS SU VP PRIVALOMA REGISTRUOTI SUVESTINIAME OPERACIJŲ ŽURNALE 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
6.3. Atskiros apskaitos kiekvienai vertybinių popieriui emisijai principas. Kiekvienos emisijos vertybiniai popieriai apskaitomi atskirose vertybinių popierių sąskaitose. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
150 150 3. ATSKIROS APSKAITOS KIEKVIENAI VP EMISIJAI PRINCIPAS VP SĄSKAITOS SOŽ-as VP BALANSAS 100 100 10103 AB”UTENOS GĖRIMAI” PrVA su 10% KAUP. VP SĄSKAITOS SOŽ-as VAT balansuojama su CD sąskaita KLIENTAS VP BALANSAS VP SĄSKAITOS SOŽ-as VP BALANSAS 75 75 10101 AB”UTENOS GĖRIMAI” PVA 10102 AB”UTENOS GĖRIMAI” PrVA be KAUP. KIEKVIENOS EMISIJOS VP APSKAITOMI ATSKIROSE SĄSKAITOSE 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
6.4. Apskaitos atskirtinumo principas. Sąskaitų tvarkytojai savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius privalo apskaityti atskirai, o Centrinis depozitoriumas, vykdydamas bendrąją vertybinių popierių apskaitą, – atskirų sąskaitų tvarkytojų apskaitomus vertybinius popierius, taip pat šių sąskaitų tvarkytojų ir jų klientų vertybinius popierius. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
SOŽ-as SOŽ-as 11VT KLIENTŲ VP 21VT FMĮ NUOSAVI VP 11VT VP SĄSKAITOS 21VT VP SĄSKAITOS VP BALANSAI VP BALANSAI SĄSKAITŲ TVARKYTOJAI SAVO IR KIEKVIENO KLIENTO VP PRIVALO APSKAITYTI ATSKIRAI 4. APSKAITOS ATSKIRTINUMO PRINCIPAS 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
6.5. Skaidrumo principas. Įrašai sąskaitų tvarkytojų apskaitoje turi aiškiai identifikuoti vertybinių popierių savininkus bei jų vardu atidarytose asmeninėse sąskaitose apskaitomus vertybinius popierius (išskyrus išimtis, numatytas Įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3 dalyse). Įrašai Centrinio depozitoriumo apskaitoje turi aiškiai identifikuoti sąskaitų tvarkytojus bei jų bendrosiose sąskaitose apskaitomus vertybinius popierius. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
5. SKAIDRUMO PRINCIPAS ĮRAŠAI FMĮ APSKAITOJE TURI AIŠKIAI IDENTIFIKUOTI VP SAVININKUS BEI JIEMS PRIKLAUSANČIUS VP 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
7.1. Pirmojo ir antrojo lygio vertybinių popierių apskaitoje popieriuje arba kompiuteriniu būdu turi būti sudaromi šie apskaitos dokumentai: 7.1.1. suvestinis operacijų žurnalas; 7.1.2. vertybinių popierių sąskaitos; 7.1.3. vertybinių popierių sąskaitų balansas; 7.1.4. išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
7.2. Suvestiniame operacijų žurnale chronologine tvarka įrašomos visos vertybinių popierių operacijos ir sandoriai, sudaryti su vertybiniais popieriais. Suvestinis operacijų žurnalas privalo atitikti šiuos reikalavimus: 7.2.1. įrašai suvestiniame operacijų žurnale turi būti daromi nedelsiant, kai gaunami visi reikalingi operacijų su vertybiniais popieriais dokumentai (išskyrus atvejus, kai dokumente nurodyta vėlesnė apskaitos data); 7.2.2. suvestiniame operacijų žurnale turi būti nurodyti šie parametrai: apskaitos data, įrašo kodas, vertybinių popierių pavadinimas, vertybinių popierių sąskaitų parametrai, vertybinių popierių skaičius ir sutrumpintas operacijos pavadinimas (kodas), taip pat įrašo padarymo data ir laikas bei asmens, padariusio įrašą, identifikavimo kodas; VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
7.2.3. visi įrašai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (bendrųjų vertybinių popierių sąskaitų išrašais, Biržos prekybos rezultatais, sąskaitų tvarkytojų Centriniam depozitoriumui pateiktais pavedimais, vertybinių popierių perleidimo sutartimis ar kitų norminių aktų nustatytais dokumentais). 7.3. Įrašų suvestiniame operacijų žurnale pagrindu turi būti nedelsiant daromi įrašai vertybinių popierių sąskaitose. Vertybinių popierių sąskaitoje turi būti nurodyta: apskaitos data, vertybinių popierių pavadinimas, vertybinių popierių sąskaitos parametrai, vertybinių popierių skaičius (kiekybine ar vertine išraiška), vertybinių popierių nominali vertė, įrašo kodas, sutrumpintas operacijos pavadinimas (kodas), koresponduojančios vertybinių popierių sąskaitos parametrai. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
7.4. Asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, be kitų nustatytų parametrų, turi būti nurodytas vertybinių popierių savininko vardas, pavardė (įmonės pavadinimas) ir adresas. Įkeistų ar kaip finansinis užstatas (be nuosavybės teisės perdavimo) perduotų vertybinių popierių sąskaitoje šiame punkte numatyti duomenys turi būti nurodyti ir apie įkaito ar finansinio užstato turėtoją, ir apie vertybinių popierių savininką. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
7.5. Asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, atidaromoje užsienio valstybėse registruoto sąskaitų tvarkytojo, kai jo klientų sąskaitos atidaromos to sąskaitų tvarkytojo vardu, nurodant, kad jis veikia kaip sąskaitų tvarkytojas, be kitų nustatytų parametrų, turi būti nurodytas užsienio valstybėse registruoto sąskaitų tvarkytojo pavadinimas ir adresas. Vertybinių popierių komisijos reikalavimu jai turi būti pateikta informacija iš šiame punkte nurodytų sąskaitų, atskleidžiant užsienio valstybėse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientus, kurių naudai yra įgyti vertybiniai popieriai (jei tai neprieštarauja tos užsienio valstybės teisės aktams). VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
7.6. Po kiekvienos apskaitos dienos turi būti sudaromas Vertybinių popierių sąskaitų balansas pagal kiekvieną apskaitomą vertybinių popierių emisiją, su kuria buvo vykdomos operacijos. Vertybinių popierių sąskaitų balanse turi būti nurodyta: apskaitos data, vertybinių popierių pavadinimas, vertybinių popierių sąskaitų parametrai, vertybinių popierių skaičius sąskaitose po apskaitos dienos. Vertybinių popierių sąskaitų balanse vertybinių popierių skaičius sąskaitų debete turi būti lygus jų skaičiui sąskaitų kredite. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
7.7. Atlikus veiksmus, numatytus šių taisyklių 7.2–7.5 punktuose, vertybinių popierių savininkui (sąskaitų tvarkytojui) nedelsiant privalo būti pateikiamas išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos, jei kitaip nėra numatyta sutartyje su vertybinių popierių savininku (sąskaitų tvarkytoju). Išraše iš vertybinių popierių sąskaitos turi būti nurodyta: apskaitos data, vertybinių popierių pavadinimas, vertybinių popierių sąskaitos parametrai, vertybinių popierių skaičius (ar jų vertinė išraiška, jeigu vertybiniai popieriai neturi nominalios vertės), vertybinių popierių nominali vertė (jei tokia yra), įrašo kodas ir sutrumpintas operacijos pavadinimas (kodas), išrašo išdavimo data. VP apskaitos sistema (II) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (II) • 8. Vertybinių popierių sąskaitų parametrai: • 8.1. Vertybinių popierių sąskaitą sudaro šie parametrai: • vertybinių popierių ISIN kodas, • Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas, • veiklos tipas, • sąskaitos rūšis, • sąskaitos numeris ir kliento identifikavimo numeris. • Kai kurios vertybinių popierių sąskaitos gali turėti ne visus šiame punkte išvardytus parametrus. • 8.2. Centrinis depozitoriumas, laikydamasis skaidrumo principo bei kitų šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų, nustato vertybinių popierių sąskaitų parametrų kodavimą ir jų naudojimą. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (II) 9.1. Centrinio depozitoriumo dalyviai: 9.1.1. Sąskaitų tvarkytojai turi teisę atidaryti ir tvarkyti asmenines vertybinių popierių sąskaitas tik tada, kai jie tampa Centrinio depozitoriumo dalyviais (šis reikalavimas netaikomas pačiam Centriniam depozitoriumui, kai jis veikia kaip sąskaitų tvarkytojas). Centrinio depozitoriumo dalyviu tampama kitą dieną po sutarties su Centriniu depozitoriumu sudarymo. Sąskaitų tvarkytojai turi teisę atidaryti ir tvarkyti savo ir kitų emitentų išleistų vertybinių popierių asmenines sąskaitas. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (II) 18.1. Vertybinių popierių pervedimai ir piniginiai atsiskaitymai pagal sudarytus vertybinių popierių sandorius vykdomi laikantis vertybinių popierių pervedimų ir piniginių atsiskaitymų vienalaikiškumo principo arba jo nesilaikant. 18.2. Vertybinių popierių pervedimų ir piniginių atsiskaitymų vienalaikiškumo principas (Delivery versus Payment) reiškia, kad šias operacijas sąskaitų tvarkytojai apskaito tuo pačiu metu darydami įrašus kliento piniginių lėšų sąskaitoje ir asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, o Centrinis depozitoriumas – vienu metu darydamas įrašus sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitoje Centriniame depozitoriume ir duodamas nurodymą kliringo bankui dėl piniginių lėšų pervedimo tarp sąskaitų tvarkytojų atsiskaitymų sąskaitų. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITOS INSTRUKCIJA VP apskaitos sistema (III) 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (III) • Instrukcijos paskirtis ir teisinis pagrindas • Ši instrukcija nustato vertybinių popierių (toliau – VP) sąskaitų parametrus, minimalų VP sąskaitų planą, šių sąskaitų paskirtį, jų korespondenciją bei reglamentuoja detalią VP sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo tvarką antrojo lygio VP apskaitoje, o taip pat sąskaitų tvarkytojų elektroninių duomenų bazių pateikimo AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas” (toliau – Depozitoriumas) tvarką. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (III) • Šioje instrukcijoje vartojamos sąvokos: • Įrašo kodas – unikalus VP operacijos identifikavimo numeris, kurį nustato Vertybinių popierių birža (toliau – birža) sandorio sudarymo momentu, Depozitoriumas - pervedimo tarp bendrųjų VP sąskaitų momentu, sąskaitų tvarkytojas - registruodamas pirminius dokumentus, pagal kuriuos daromi įrašai VP sąskaitose, išskyrus dokumentus, gautus iš Depozitoriumo ir biržos. • Operacijos kodas –Depozitoriumo nustatytas triženklis operacijos identifikavimo kodas. Operacijų rūšis ir kodus nustato Depozitoriumo prezidentas. • Emitento įgaliotinis – viešosios apyvartos tarpininkas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka perėmęs emitento išleistų VP sąskaitų tvarkymą. • Sąskaitų korespondencija – VP sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (III) • VP sąskaitų parametrai • Asmeninę VP sąskaitą sudaro šie parametrai: • VP ISIN kodas; • Depozitoriumo dalyvio kodas; • Veiklos tipas; • Sąskaitos rūšis; • Sąskaitos numeris; • Kliento identifikavimo numeris. • Techninę VP sąskaitą sudaro 5.1-5.5 punktuose nurodyti parametrai. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (III) • Depozitoriumo dalyvio kodas - Depozitoriumo dalyviui- sąskaitų tvarkytojui- priskirtas unikalus keturženklis identifikavimo numeris. • Veiklos tipas – tai VP sąskaitos parametras, skirtas apibrėžti sritį, kurioje turi teisę veikti sąskaitų tvarkytojas pagal įstatymų nustatyta tvarka jam suteiktus įgaliojimus, arba viešosios apyvartos tarpininkas - atskirti savo vardu ir klientų vardu apskaitomus VP. • Sąskaitos rūšis – tai VP sąskaitos parametras, skirtas tiksliau apibrėžti VP statusą. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (III) • VP sąskaitos numeris - tai kodas, pasirenkamas iš minimalaus VP sąskaitų plano priklausomai nuo VP sąskaitų paskirties, nurodytos šios instrukcijos V ir VI dalyse, ir VP sąskaitos eilės numeris. VP sąskaitos eilės numeris įrašomas asmeninėse VP sąskaitose, t.y. jeigu sąskaitų tvarkytojas atidaro tam pačiam savo klientui daugiau nei vieną asmeninę VP sąskaitą, kurios visi parametrai, nurodyti šios instrukcijos 5 punkte, yra vienodi, tai sąskaitų tvarkytojas turi nurodyti to kliento VP sąskaitos numerį pagal tą pačią VP asmeninę sąskaitą. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius
VP apskaitos sistema (III) • Kliento identifikavimo numeris – viešosios apyvartos tarpininko VP apskaitoje - pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų klientų identifikavimo taisykles priskirtas unikalus kodas; emitento (emitento įgaliotinio) VP apskaitoje - asmens kodas, įmonės kodas rejestre, arba emitento (emitento įgaliotinio) vadovo nustatyta tvarka priskirtas unikalus identifikavimo kodas. • VP sąskaitų parametrų, nurodytų 5.1-5.4 punktuose, kodus, tipus bei rūšis tvirtina Depozitoriumo prezidentas. 2009 m. gegužė VP__Prekyba_Apsk_atsisk_s_NEAKIV_2_Romerio, Vilnius