Socialin ės veiklos asociacija “Šviesos kampelis” TYRIMAS

1. Socialinės veiklos asociacija “Šviesos kampelis” TYRIMAS KAIP Lietuvos ugdymo įstaigose pavyksta įgyvendinti Švietimo įstatyme iškeltą prioritetinį tikslą: išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą. Pristato socialinės veiklos darbuotojos Jolanta Lipkevičienė ir Indrė Pavinkšnienė Kaunas 2012

2. TIKSLAS: Išsiaiškinti, kaip pedagogams Lietuvos ugdymo įstaigose pavyksta įgyvendinti Švietimo įstatyme iškeltą prioritetinį tikslą:išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą. • Uždaviniai: • 1.Sužinoti ar pedagogai pritaria Švietimo įstatyme iškeltamprioritetiniam tikslui. • 2.Išsiaiškinti kaip pedagogams sekasi mokymo (si) procese įgyvendinti Švietimo įstatyme iškeltąprioritetinįtikslą. • 3.Pateikti pedagogų pasiūlymus ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami prioritetiniai švietimo tikslai. • Apklausti 203 respondentai

3. ANKETOSKLAUSIMAI • Ar Jūs pritariate Švietimo įstatyme iškeltamprioritetiniam tikslui? • Kas mokymo(si) procese palengvina aukščiau išvardintų švietimo tikslų įgyvendinimą? Išvardinkite tris Jūsų nuomone svarbiausius momentus. • Kas mokymo (si) procese apsunkina aukščiau išvardintų švietimo tikslų įgyvendinimą? Išvardinkite tris Jūsų nuomone svarbiausius momentus. • Ar fiziškai yra pajėgus pedagogas (žmogus) 25-30 mokinių klasės komplekte išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku ir t.t.? • Koks turėtų būti optimalus mokinių skaičius klasėje, kad būtų įmanoma kokybiškai įgyvendinti švietimo tikslus? • Ar pamokos 45 minučių laiko limitas trukdo mokinio ir mokytojo glaudesniam bendradarbiavimui ir švietimo tikslų įgyvendinimui? • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami prioritetiniai švietimo tikslai?

4. 1 KLAUSIMAS (1) Ar Jūs pritariate Švietimo įstatyme iškeltamprioritetiniam tikslui: išugdytikiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą? TAIP – 61,3 % NE – 3,2 % IŠ DALIES – 35,5 %

5. 1. KLAUSIMAS (2) • Ar Jūs pritariate Švietimo įstatyme iškeltamprioritetiniam tikslui? • Ats. TAIP (61,3 proc.) • Tikslas iš esmės geras, tačiau praktiškai jį įgyvendinant nėra numatyto veiksmų plano kaip to sieksime, trūksta lėšų ir žmogiškųjų išteklių.Nėra atidirbtos ir numatytos sistemos kaip tai įgyvendinti... Šio tikslo siekiant turėtų būti tarpdalykinis integralumas, o dabar yra tik gražios frazės. Vienas klasės auklėtojas nėra pajėgus tai padaryti, mokytojas dalykininkas orientuotas į rezultatą, žinias, egzaminus. • Ats. NE (3,2 proc.) • Yra programų, kurios prisidengia socialinės kompetencijos ugdymu ir panašiai, o iš tiesų moko vaikus apginti teises, kurias jiems įperša įvairios ideologinės grupės, kaip pav. GENDER ideologija ir pan. • Įstatyme trūksta susitarimo (paaškinimo), ką mes laikome visuomenės galiomis, kas yra aplinkos ir žmogiškųjų ištekliai ir jų plėtra. Nė žodžiu neužsimenama apie dvasinius poreikius.

6. 1. KLAUSIMAS (2) • Ar Jūs pritariate Švietimo įstatyme iškeltamprioritetiniam tikslui? • Ats. IŠ DALIES 35,5 % • Vaiko vertybinės orientacijos suformuojamos šeimoje, mokykla vaiką gauna jau su jomis arba be jų, arba dalinomis • Mokyklai ne pagal jos misiją užkraunamos pernelyg atsakingos funkcijos, kurias turi atlikti šeima. • Mokyklos funkcija – ugdyti kompetencijų gebėjimus, kurie padės asmeniui kurti savo profesinę karjerą, bet ne gyvenimą • Šis tikslas yra taip toli nuo švietimo kasdienybės. Įstatymas ir kiti norminiai dokumentai turėtų būti tiltu tarp tos kasdienybės ir tokių idealų. • Būtina papildyti tikslus, svarbu ugdyti dvasiškai brandų žmogų gerbiantį savo prigimtinį lytiškumą besiruošiantį šeimai, besimokantį atsakingos tėvystės, motinystės. Švietimo įstatyme nekalbama apie dvasinių vertybių svarbą, gyvenimo prasmės klausimus, gyvenimo tikslo sampratą.

7. 2. KLAUSIMAS (1) • Kas mokymo(si) procese palengvina aukščiau išvardintų švietimo tikslų įgyvendinimą? Išvardinkite tris Jūsų nuomone svarbiausius akcentus? • Aktyvus, geranoriškas tėvų dalyvavimas mokymosi procese. Domėjimasis vaiku, bendradarbiavimas, į(si)traukimas į mokyklos bendruomenės gyvenimą. • Stiprios mokyklų tarybos, savivalda. Atviras su išorinėm įstaigom bendradarbiavimas, susitelkimas į šį švietimo tikslą. • Reali pagalba mokytojui (mokytojo padėjėjas, psichologas, socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas). • Realūs žingsniai kelyje į dorinį ugdymą. • Realiai veikianti, vaiko gerove besirūpinanti pedagogų komanda. • Visoje mokykloje kritinio, analitinio mąstymo diegimas. • Bendražmogiškų vertybių puoselėjimas. Atvirumas tarp bendruomenės narių. • Aktyvus išklausymas ir naujų uždavinių kėlimas. • Stiprių šeimų, tėvų tarpusavio pagalba pažeidžiamoms šeimoms. • Ugdytojai gebantys padėti mokiniui atsakyti į jam rūpimus klausimus, suteikti paramą (emocinę), užtikrinti pagrindinius raidos poreikius. • Nebijantis išsakyti savo nuomonės mokytojas – asmenybė. • Kai ugdytojai puikiai pažįsta vaiką, jo biografiją tuomet gali padėti jam vystytis, skleistis. Kai vaikas saugomas nuo žalingų poveikių. • Kai suaugusieji prisiima atsakomybę už vaikų džiaugsmus ir klaidas. • Mokytojo asmeninis augimas, atsakomybė už veiksmus ir žodžius.

8. 2. KLAUSIMAS (2) • Kas mokymo(si) procese palengvina aukščiau išvardintų švietimo tikslų įgyvendinimą? Išvardinkite tris Jūsų nuomone svarbiausius akcentus? • Mokytojo meilė savo darbui, meilė vaikams, humanistinė pedagogika, šilta mokyklos atmosfera. • Mokytojo darbas su savimi, asmeninių vertybių perkainavimas, darbo reflektavimas, mokymasis iš gerosios patirties. • Lygiavertis santykis su mokiniais, aiškiai valdant klasę, bet labai stipriai įsiklausant į mokinius. Ypatingas dėmesys santykiui su mokiniu, kad būtų prie jo prieinama, įvertinant ir panaudojant jo patirtį, kad mokinys jaustųsi suprastas, išgirstas ir mokytojui labai svarbus. Mokytojas privalo gerbti kiekvieno mokinio individualybę, bet kartu ir auginti mokinį, uždedant jam labai aiškias ribas, nenuolaidžiaujant jam, nepataikaujant mokiniui, nebijant jo. • Brandžią asmenybę savo pavyzdžiu demonstruojantis pedagoginiame darbe mokytojas. • Sveika psichiškai, dvasiškai šeima. • Pakankamas finansavimas pedagogo kvalifikacijai kelti. Kryptingi, pedagogus motyvuojantys, įkvepiantys tokiai veiklai mokymai (mokytojams trūksta praktinių psichologijos žinių ) bei dalyvavimas bendraminčių sambūriuose. • Mažesnis skaičius vaikų klasėje • Tolerantiškas, gerbiantis mokytoją, kryptingai komandoje gebantis dirbti vadovas, atviras kaitai ir pažangai.

9. 2. KLAUSIMAS (3) • Kas mokymo(si) procese palengvina aukščiau išvardintų švietimo tikslų įgyvendinimą? Išvardinkite tris Jūsų nuomone svarbiausius akcentus? • Jei mokyklos vadovybė vertina mokytojo pastangas, gerą ir teisingą ryšį su mokiniais. Jei mokytojui nekraunamos nereikalingos, formalios pareigos, kurios neaišku, ar iš viso kam nors reikalingos-įvairūs rašymai, ataskaitos ir t.t. • Pasitikėjimą MOKYTOJU skatinanti švietimo politika. • Atitinkama Vyriausybės ir Ministerijos politika. • Kai nuo jauniausio moksleivio iki vyriausio įstaigos darbuotojo tiksliai visi žino pagrindinį švietimo tikslą. • Visuomenės (tautos) susitelkimas į švietimo tikslų įgyvendinimą. • Naujosios bendrosios programos- jos orientuotos į vertybinių nuostatų ir socialinių kompetencijų ugdymą. • Kai sudarant mokykloje metinius planus numatomas ir iš šio tikslo yra įgyvendinamas ne vienas viešas metinis renginys, seminaras ar konferencija. • Kai vyksta įvairios kelionės, susitikimai, praktika, paprastas ir nuoširdus bendravimas su vaikais. • Mobilios pamokos už mokyklos ribų. • Neformalus mokymas iš kino ir kt. • Metodinių ir praktinio darbo priemonių gausa. • Mokyklos biudžetas - užsiėmimų, būrelių gausa mokykloje, orientuota į brandžios asmenybės kūrimą.

10. 3.Kas mokymo (si) procese apsunkina aukščiau išvardintų švietimo tikslų įgyvendinimą? Išvardinkite tris Jūsų nuomone svarbiausius momentus. (1) • Į mokyklą žiūrima kaip į paslaugos teikėją. Mokymas(is) skirtas tik egzaminams išlaikyti. Nuolatinė švietimo reforma (vis naujai keliami reikalavimai mokykloms). • Dabartinis mokyklos atestatas patvirtina tik tai, kad jo turėtojas sugebėjo atlaikyti kažkiek metų mokyklinio mokymo. • Dvasinio žmogaus prado neakcentavimas ar neigimas. • Atsakomybės už nekompetentingus veiksmus nebuvimas. • Nėra vieningos mokinių jauseną puoselėjančios ugdymo sistemos • Per mažai patriotinių renginių, išvykų, mokiniai ima save traktuoti daugiau europiečiais nei lietuviais. • Trūksta laiko ir renginių skatinančių glaudų vaikų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą; • Sutelktas visų dėmesys tik į žinias, nepagrindžia gyvenimiškos (žmogiškosios) svarbos. • Įtampų perpildytas psichologinis klimatas mokyklose. • Vaikai pavargę nuo agresijos, negatyvumo, smurtinio bendravimo. • Pedagogai, užuot moksleivius palaikę, nuraminę, sakydami, kad viską bendromis pastangomis galima įveikti, baugina, kad nepavyks egzaminų išlaikyti, kad neįstos į aukštąsias mokyklas, nieko gyvenime nepasieks.

11. 3.Kas mokymo (si) procese apsunkina aukščiau išvardintų švietimo tikslų įgyvendinimą? Išvardinkite tris Jūsų nuomone svarbiausius momentus. (2) • Pedagoginių kompetencijų stoka,psichologinių žinių trūkumas. • Ne visi mokytojai turi motyvaciją, dirba be ugnelės. Net himno teksto nemoka arba negieda per mokyklos šventes, kuomet galėtų būti sektinas pavyzdys mokiniams. • Didelė klasių komplektacija, mokytojai neturi mokytojo padėjėjo. • Daugėja, specialiųjų poreikių turinčių vaikų. • Trūksta socialinių pedagogų, psichologų ne kabinetinės veiklos. • Mokytojų nelankstumas, konservatyvumas, nenorėjimas keistis ir keisti- mokiniai mąstymo lankstumu toliau pažengę nei mokytojai. • Motyvaciją mokytis stabdo suaugusiųjų abejingumas, atšiaurumas, o ne vaiko „psichiniai sutrikimai“. Vaiko mokymosi motyvacijos stoka ir įvairūs „psichiniai sutrikimai“ yra abejingumo pasekmė. • Finansavimo trūkumas. • Neįdomus mokymo turinys, pateikimas. • Mokymosi priemonių stoka. • Mokymo koncentrų įvedimas, informacijos išdėstymas toks, kad vaikai nesusidaro žinių sistemos, yra pervargę nuo nesistemingos informacijos, nebemato tikslo stengtis.

12. 3.Kas mokymo (si) proceseapsunkinaaukščiauišvardintųšvietimotikslųįgyvendinimą? IšvardinkitetrisJūsųnuomonesvarbiausiusmomentus. (3) • Savo teises garsiai deklaruojantys, apie pareigas pamirštantys, vartotojiškos visuomenės įstatymais besivadovaujantys mokiniai. Mokytojų pervargimas dėl nuolatinio vaikų drausminimo. • Įtempti santykiai: tarp vaikų, tarp vaikų ir mokytojų, tarp vaikų – tėvų – mokytojų, administracijos, švietimo skyrių, ministerijos. • Jaunimui reikia veiklaus, drąsaus su jais suspėjančio mokytojo. • Neveiksnios mokyklos tarybos, aklai vykdančios direktoriaus valią. • Liberali šeimos politika, tėvų abejingumas. Ekonominės lietuvių šeimos sąlygos. • Tėvų neišprusimas, “visažiniai, viską išmanantys“, tačiau mokyklai savo vaiką paprasčiausiai „numetę“ tėvai. • Vadovai, mokyklai vadovaujantys kaip savo „UABui“, dažnai neįvertinantys žmogiškųjų išteklių ir stabdantys pedagogo asmenybės raišką, plėtrą ir iniciatyvas. • Mokyklos vadovų abejingumas naujovėms. Švietimo skyrių vadovų abejingumas pokyčiams. • Mokyklų vadovai stengiasi įtikti tėvų visiems reikalavimams, bet neduoda jiems teisingų nuorodų. Ypač kai tėvai reikalauja didelio akademinių žinių kiekio, pamiršdami vertybinį dorinį ugdymą. • Kolegų ir administracijos prisirišimas prie prievartinės amoralios sąveikos su ugdytiniais, kuri ir sukelia skaudžias socialines pasekmes mokykloje. Užuot draugavę ir padėję vieni kitiems tiek mokiniai , tiek mokytojai nemoka tarpusavyje susitarti ir tyčiojasi vieni iš kitų.

13. 3.Kas mokymo (si) procese apsunkina aukščiau išvardintų švietimo tikslų įgyvendinimą? Išvardinkite tris Jūsų nuomone svarbiausius momentus. (4) • Valdžios nesuvokimas, kad vaikai – mūsų ateitis. • Švietimo dokumentai parašomi ir tuo viskas pasibaigia, nėra numatyta nuoseklių konkrečių veiksmų, kaip to pasiekti. • Vertybinės nuostatos visose šalyse yra ugdymo ašis- Lietuvoje jos įgyvendinamos dažniausiai tik dokumentuose, kurie nesutampa su mokymosi procesu.  • Mokymo įstaigų reorganizavimas, bendruomenių skaldymas. • Vyksta nacionaliniai projektai, kurie užsibaigia be konkrečių rezultatų įvertinimo. Nacionaliniu lygmeniu netvarka švietimo sistemoje. • Įsisenėjęs biurokratizmas stabdo švietimo reformą – programų turiniai pasikeitė, bet įgyvendinimo metodai liko seni: senais metodais norima išugdyti naują žmogų. Nėra mokyklose nuoširdaus bendradarbiavimo, dominuoja konkurencija. Laimi tas, kas didesnis akiplėša. • Esama padėtis švietimo sistemoje, kai mokyklos darbas nuolatos yra siejamas su mokinio krepšeliu, dažnai iškreipia pačią ugdymo sistemą. Konkuruodamos dėl mokinio – krepšelio- mokyklos dažnai iškreipia pačią ugdymo esmę, o tai tikrai nepadeda ugdyti tinkamas vertybines nuostatas. Švietimo atstovams svarbiausia ne vaikas, bet pinigai, dokumentacija ir nesibaigiantys popierių tvarkymai. • Taisyklių nesilaikymas bei jų nežinojimas. • Renginių, konferencijų ar seminarų organizavimas populiariomis temomis, kurios visai neatliepia pagrindinio šio tikslo.

14. 4. Ar fiziškai yra pajėgus (žmogus) pedagogas 25-30 mokinių klasės komplekte išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą? (1) NE -38,7 PROC. TAIP – 6,5 PROC. IŠ DALIES – 54,8 PROC.

15. 4. Ar fiziškai yra pajėgus (žmogus) pedagogas 25-30 mokinių klasės komplekte išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą?Ats. IŠ DALIES (2) • Įmanoma, tačiau tai reikalauja didelių asmeninių sąnaudų. Mokytojas įkalintas 45 min. pamokos laike, kuomet turi suvaldyti klasę, perteikti žinias ir vertybines nuostatas. Mažesnėse klasėse visa tai padaryti būtų žymiai efektyviau. • Nei fiziškai nei dvasiškai nepajėgus (manau priverstas išoriškai rodyti, kad pajėgus, nes bijo prarasti darbo vietą), pasekmės: nervinis išsekimas, išsiliejimas ant artimų žmonių, kartais ant vaikų klasėje. Drįstu teigti, nes atlikau apklausą prieš keletą metų. • Manau, tai įmanoma, bet labai sunku ir sekina tiek mokinius, tiek mokytojus. Tiesiog švaistomos lėšos, nes kokybę išgauti labai daug kainuoja. Švaistomos lėšos, nes neskaičiuojamas mokytojo išsekimas. • Iš dalies, nes per didelis moksleivių klasėje skaičius sudaro sunkumų išsamiom diskusijom. O juk norint stiprinti asmeninę atsakomybę, meilę gimtam kraštui ir viskam, kas tave supa reikia atvirų diskusijų. Ir tai labai svarbu nuo jauniausio iki vyriausio. • Vienas mokytojas tikrai nieko nepadarys, jei nebus sukurta kompleksinė ugdymo sistema

16. 4. Ar fiziškai yra pajėgus (žmogus) pedagogas 25-30 mokinių klasės komplekte išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą?Ats. IŠ DALIES(3) • Vaiką supa trys erdvės: šeima, visuomeninė aplinka(žiniasklaida, bendraamžių gr., kiemas...), ugdymo įstaiga. Lankantis ugdymo įstaigą,mokinys praleidžia 1/5 -1/4 savo paros laiko. Tai gali padaryti įtakos: sužinoti, kaip gyventi teigiamai ar neigiamai. Praktiškai gyvenimą išbando už mokyklos sienų. 1/4 – 2/5 paros jam įtaką daro internetas, televizija, kompiuteriniai žaidimai, bendraamžiai, šeimyninė aplinka • Dažniausiai kasdienė rutina, nesusikalbėjimas, laiko trūkumas, patirties stoka kliudo įgyvendinti dokumentuose deklaruojamus teiginius. • Jei šeimoje puoselėjamos vertybės nesikerta su mokykloje ugdomomis, jei tėvai – partneriai, o pedagogas – asmenybė, kuri saugiai jaučiasi mokykloje, žino, ką daro ir kodėl būtent taip daro, jei jam netrukdoma, neperšama administracijos nuomonė, kuri dažniausiai būna nukreipta į paviršutinį mokyklos spindesį, varžanti asmenines mokytojo iniciatyvas, jei kolektyve vyrauja pagarbi bendradarbiavimą skatinanti atmosfera – tuomet mokinių skaičius – ne kliūtis. • Sudarius palankias dvasines ir materialines sąlygas talentingam mokytojui tai galima pasiekti

17. 5.Koks turėtų būti optimalus mokinių skaičius klasėje, kad būtų įmanoma kokybiškai įgyvendinti švietimo tikslus: išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą?

18. 6.Ar pamokos 45 minučių laiko limitas trukdo mokinio ir mokytojo glaudesniam bendradarbiavimui ir švietimo tikslų įgyvendinimui? TAIP – 42 PROC. NE - 29 PROC. IŠ DALIES – 29 PROC. • INTEGRUOTO UGDYMO TRŪKUMAS • PAMOKOS UŽTENKA TIK FORMALIAM BENDRAVIMUI • PER DIDELĖS KLASĖS • SKAMBUTIS

19. 7. KLAUSIMAS (1) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • Pedagogo kaip asmenybės augimo skatinimas. • Pedagogui daugiau laisvės, supratimo, pasitikėjimo, pagarbos, mažiau kontrolės. • Mažinti mokymosi krūvį mokiniams, mažiau dėmesio akademinėms žinioms, o daugiau emocinei kompetencijai, socialinių įgūdžių ugdymui, sveikai gyvensenai, laiko planavimui, tikslų siekimui, prasmės paieškai, bendravimo įgūdžiams, tautinei savimonei, šeimos planavimui ir pan. • Galimybė mokiniams (nuo 12 m.) dirbti ir užsidirbti (2-3 kartus savaitėje) • Kiekvienas turim prisiimti pilną atsakomybę už tai, kas vyksta mokykloje • Daugiau ugdymo įvairovės: integralus ugdymas, mobilios pamokos ir pan. • Mokinių motyvacijos skatinimas • Aiškios taisyklės visiems, daugiau teisingumo ir aiškių ribų. • Požiūrio į pedagogą ir mokinį formavimas. • Pedagogui daugiau laisvės taikant programas. • Sumažinti mokinių skaičių klasėse. • Sumažinti mokinių skaičių mokyklose. • Sumažinti pedagogų darbo krūvį, nuimant nuo jų įvairią dokumentaciją.

20. 7. KLAUSIMAS (2) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • Įvesti pedagogų padėjėjų etatus. • Mokykla turi atvirai įsileisti tėvus stebėti pamokas • Daugiau sananorių, psichologų ir soc.pedagogų mokyklose • Aktyvus bendradarbiavimas su NVO • Kuo daugiau į ugdymosi procesą įtraukti šeimą • Kuo daugiau bendradarbiauti su tėvais • Šviesti tėvus • Mokyklos bendruomenės telkimas • Švietimo tikslų keitimas ir papildymas, kad atsirastų dėmesys ne tik protiniam, bet ir dvasiniam pradui. Švietimo turinio keitimas • Atsisakyti mokinių vertinimo ir skirstymo pagal gabumus • Mokiniams daugiau pasirinkimo renkantis mokymosi dalykus • Švietimas – prioritetinė valstybės sritis • Atsisakyti mokinio krepšelio sistemos • Švietimo valdymo centralizacija, aiški, skaidri ir visiems vienoda švietimo sistema, mažesnė dokumentacija • Humanistinė pedagogika ne tik popieriuose, bet ir realybėje • Mokymai mokyklų vadovams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams, kad įgautų tikrąjį supratimą apie mokytojo darbą ir ugdymą)

21. 7. KLAUSIMAS (3) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • Kiekvienai mokyklai nusistatyti savo vertybes( bet iš kur gauti atsidavusių darbui pedagogų jei jų neparuošė universitetai?) • Už mokytojų entuziazmą, savo asmeninio laiko skirimą mokiniams, manau turėtų būti skatinimas ir mokytojas. • Vaikas nuo 12 m. pajėgus atlikti fizinius-praktinius užsiėmimus. Sudaryti sąlygas dirbti ir gauti atlyginimą (2-3kartus savaitėje). Tai išspręstų užimtumo, dalį šeimos auklėjimo klausimų. • Įvesti naują kursą su atsiskaitymais 0,5 val./sav. - šeimos kūrimo, pilietiškumo, tautos tęsėjo ugdymui, pasirengimui. (Vietoj naudingo visuomenei darbo, tarybinės istorijos). • Autoritarinė ugdymo sistema atgyveno, todėl ir stovim vietoje. Keisti mokytojų požiūrį, mokytojas turėtų valdyti būdus ir metodus, kurie padėtų efektyviai pasiekti minėtų švietimo tikslų. • Reformuoti vertinimo sistemą. • Mokykloje ieškoti mechanizmų, kaip tėvus įtraukti į vaiko ugdymą. Pvz., tėvai galėtų baigti vaiko ugdymo kursus ir gauti ugdymo pasą (panašiai kaip vairuotojo pažymėjimą). • Mokytojams lanksčiau ir kūrybingiau dirbti, būti mokinių patarėjais, o ne diktatoriais.

22. 7. KLAUSIMAS (4) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • įvesti papildomus mokytojų asistentų etatus • ieškoti patrauklesnio mokymo turinio pateikimo vaikams( žinomų, įdomių asmenų pakvietimas į pamokas, netikėtos išvykos ir t.t.) • Išgyvendinti iš mokyklos praktikos „repetitorių“ nelegalius etatus, prisiimti pilną atsakomybę už profesionalų mokomosios medžiagos išdėstymą, kad kiekvienas vaikas įsisavintų gaunamas žinias (iš mokyti vaiką mokytis). • Sudaryti sąlygas mokinių motyvacijai skatinti: elgtis su mokiniais taip, kaip norėtumėm, kad elgtųsi su mumis. • Keisti požiūrį į mokinius, kaip asmenybes, įvesti aiškias taisykles ir nuolat laikytis disciplinos, kad vaikai suprastų ne tik savo teises, bet ir pareigas, ir kad kiekvienas mokinys jaustųsi saugus klasėje. • Įvesti etikos, estetikos, etiketo pamokas - kultūringų tarpusavio santykių šiuo metu labai stokoja mūsų visuomenė. • Mokiniai turi jaustis mokykloje mylimi ir svarbūs, o ne kaip „kalėjime papuolę į ,,žūtbūtinę išlikimo kovą“, kur laimi turtingiausi, stipriausi. • Mokykloje 400-600 mokinių, klasėje 12-18, ne daugiau. Mokytojui vieną ar du padėjėjus. Mokytojui leisti kūrybiškai taikyti programas ,siejant su laikmečiu ar vietove. Mokytojas pakilus, puikios fizinės bei dvasinės formos, kupinas entuziazmo, mylintis ir išmanantis savo dalyką, mylintis Tėvynę ir bendrapiliečius. Jaunimui reikia autoritetų ir gyvų pavyzdžių.

23. 7. KLAUSIMAS (5) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • Reiktų pradėti nuo naujos švietimo politikos kūrimo. Tik vertybinis ugdymas, nepadės išlavinti šiuolaikinių socialinių kompetencijų, bei savarankiškumo. • Jei būtų atsisakyta mokinio krepšelio, gal būt tai paskatintų mokyklas konkuruoti ne dėl to, kaip išlaikyti mokinį, o dėl to, kaip kuo geriau siekti šių švietimo tikslų. • Organizuoti seminarus, kad pakistų administracijos požiūris į mokytoją, nes pastarųjų metų patyrimai leidžia teigti, kad direktoriai mokomi ne to, ko turėtų būti mokomi, nevertina žmogaus, kitaip mąstančio ir turinčio kitą požiūrį į ugdymą nei jie patys. • Keisti įstatymus ir valdininkų supratimą, leisti dirbti pagal lanksčias programas. • Vieną kartą nuspręsti, ko mūsų valstybei ir visuomenei reikia – išsilavinusių, mąstančių, laisvų žmonių (tokių, kuriais manipuliuoti neįmanoma), tuomet absoliučiai keisti požiūrį į švietimą kardinaliai humanizmo link. Bet jei reikia tamsios bukos tautos, kurią valdyti lengva, nieko keisti nereikia • Daugiau laisvės mokytojams ir daugiau supratimo, bendra mokyklos bendruomenės veikla • Akcentuoti ir protinį (intelektualųjį), ir dvasinį pradus. Akcentuodama tik vieną kurį nors pradą visuomenė (tauta) ima šlubuoti, praranda pusiausvyrą. • Pokyčiai turi vykti švietimo nacionaliniame lygmenyje, mokykloje, bet svarbiausia- mokytojo širdyje.

24. 7. KLAUSIMAS(6) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • Ugdytiniai yra kaip „baltas popieriaus lapas“, kuriame mes galime gražiai išdėstyti mintis, išlieti savo vaizduotės vaizdinius, bet tuo pačiu galime jį ir subjauroti bei suplėšius išmesti laukan... Pirmiausia turime pamilti mokinį, kaip asmenį, individualią ir nepakartojamą asmenybę, su jo ydomis ir gerosiomis savybėmis. Kiekvienam ugdytiniui reikia turėti galimybę skirti labai daug nuoširdaus dėmesio ir neskirstyti pagal tam tikras būdingas „klases“. Jeigu matome, kad mokiniai klysta, nemoralizuokime jų, o nuoširdžiai padėkime atrasti save. Blogų mokinių nėra, tik mes patys juos suskirstome į „blogus“ ar „gerus“. Jei tokie pradeda rodytis, vadinasi, Gerb. pedagogai, Jūs nebetinkate šiam darbui. • Visi valdžios vyrai ir moterys privalo atkreipti dėmesį į patį vaiką, jo savijautą. • Turi vykti pastovus bendravimas tarp tėvų ir ugdytojų, nes tai skatina augimą, saugumą vaikams. • Pedagogai turi ugdyti savo mokinius, bet ne didžiąją laiko dalį skirti dokumentacijai. • Tiek tėvai, tiek pedagogai turi aiškinti ir rodyti kas yra patriotiškumas, stiprinti tarpusavio bendravimą susitikimais su žmonėmis, tautybėmis, bendraamžiais. • Privalu įvertinti kiekvieno vaiko pasiekimus ir skatinti jų pažangumą. • Drąsinti vaiką, palaikyti JĮ ir JO idėjas! • Saugoti vaiką, bet nekontroliuoti Jo.

25. 7. KLAUSIMAS(7) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • Išmokyti vaikus išsikelti tikslus, ko kiekvienas gyvenime nori, užrašyti ir sudarius veiksmų planą tų tikslų siekti, nuolat pasitikrinant, papildant tikslus. • Mokyti laiko planavimo, prasmės paieška kasdienėje veikloje, gebėjimas reguliuoti save visose srityse; finansinis lavinimas; • Konfliktų sprendimas ir jų valdymas, emocinis raštingumas, dialogo kultūra. • Švietimo politiką kuriantys tarnautojai turėtų labiau domėtis kas vyksta kasdienėje mokyklos praktikoje. Mokytojai turi išdrąsėti ir kelti problemas viešumon. Yra per lėtos, neadekvačios mokytojų reakcijos į naujai iš viršaus nuleidžiamas reformatorių komandas. Švietimo turinys turi sparčiai keistis, nes su tėvais išvažiavę į užsienį ir ten pasimokę mokiniai nenori grįžti į Lietuvą- labai komplikuotas ir perkrautas mokymo turinys, šalta atmosfera. Mokinys dabartinėje mokykloje yra mokomas nepalankioje arba net labai kenksmingoje socialinėje terpėje, nuo to nukenčia mokinių, mokytojų psichinė sveikata ir tampa vis sunkiau aktyviai susitelkti į mokymo procesą, turinį. Svarbu nustoti graduoti mokinius : gabūs, negabūs su spec. poreikiais, reiktų gebėti rasti atitinkamą priėjimą prie kiekvieno mokinio. Reikia nuoseklios ugdymo sistemos susikoncentruotos į harmoningos, visavertės asmenybės ugdymą. Būti patiems drąsiais patriotais ir tik tuomet kalbėti apie patriotinį auklėjimą. Prisiimti kiekvienam asmeninę atsakomybę, dėl nesveikos atmosferos mokykloje.

26. 7. KLAUSIMAS (8) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • Reikia atitinkamos politinės valios, šalinti autoritarinę pedagogiką, aktyvius sąmoningus tėvus priimti kaip lygiaverčius partnerius, susitelkus visai mokyklos bendruomenei sukurti saugią ugdymosi aplinką, atlikti dažnas patikras, kaip sekasi kiekvienam mokiniui vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis, tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi. • Ugdymo programos ir mokymo procesas turi būti sudarytas taip, kad palengvintų vaiko žinojimą kur jis yra gabus. O jam tai supratus, suteikti galimybę kryptingai judėti pasirinktu keliu (leidžiant pasirinkti giminingus ir susijusius su pasirinktuoju dalyku mokomuosius dalykus). Turi būti labiau ugdoma mokinio tautinė savimonė, mokytojai ir auklėtojai tai padėtų daryti, esmė, kad mokymo programos būtų ne perkrautos. •  Mokiniams galėtų būti finansuojamos ekskursijos į tokias vietas kaip: sąvartynas (šiukšlių rūšiavimas ir ekologinė tematika), ligoninės ir narkologiniai centrai (nesveiko gyvenimo būdo pavyzdžiai ir atjauta), senelių namai (atjauta ir galimybė pabendrauti, susipažinti su gyvenimo patirtį turinčiais žmonėmis, pasimokyti iš jų klaidų), susitikimai su pilietiškomis organizacijomis, susitikimai su sėkmingą veiklą sukūrusiais ūkininkais ar verslininkais (sėkmingas pavyzdys ir teisingas įsivaizdavimas kokio reikia indėlio į pelningą veiklą), susitikimai su buvusiais lietuvių emigrantais (iliuzijų išsklaidymui, kad užsienis, tai ne vienintelis kelias į pelningą gerovę), dažnos ekskursijos į Lietuvos tautai istoriškai svarbias vietas, (tautinės savimonės ugdymas) ir t.t.

27. 7. KLAUSIMAS (9) • Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai. • Reikia dirbti su mokytojais, mokant juos lygiavertiškai bendrauti, išdrįstant eiti į santykį su mokiniu, kitu mokytoju, vadovais. Mokyti mokytojus mokinį priimti kaip unikalią Dievo dovaną. Bet tai galima išmokti tik per patyrimą. Tuomet, kai ir mokytojas bus taip priimamas . • Baigti su išorine nepagrįsta ir neefektyvia kontrole. Teisingumas ir aiškios ribos. Mokytojas turi turėti galimybę valdyti klasę-jei jis pasakė, iki galo tai turi būti ir atlikta. Bet kokia kaina-gal net vejant iš klasės, kur koridoriuje su išvarytu vaiku užsiimtų mokytojo padėjėjas, turintis pakankamai fizinės jėgos ir psichologinės kompetencijos. NEGALI BŪTI, KAD MOKYTOJAS PASAKĖ TAIP, O MOKINYS DARO SAVAIP IR VISI TAI PRIIMA KAIP NORMĄ. Mokytojas taip pasakė, tai taip ir bus. Svarbu dirbti komandoje ir nepiktnaudžiauti savo galia. • 1. Įvesti emocinės kompetencijos, socialinių įgūdžių ugdymo, sveikos gyvensenos pamokas. • 2. Klasės komplektą sumažinti iki 15 mokinių. • 3. Pamokos laiką praplėsti iki 1 val. • 4. Padidinti mokyklos darbuotojų atlyginimus. • 5. Sudaryti kuo geresnes sąlygas kūrybiškumo lavinimui (projektinė veikla). • Kiekvienoje mokykloje turi dirbti ne vienas psichologas ar atsidavęs savanoris, kuris vaikui taptų draugu ir padėtų sprendžiant įvairias problemas. Mokyklos direktoriai, mokytojai privalo būti savo darbo profesionalais, į kuriuos vaikai norėtų lygiuotis, nes tik taip atsiranda pagarba vienas kitam.

28. UŽSIENYJE DIRBANČIŲ LIETUVIŲ PEDAGOGŲ ĮŽVALGOS (1) • Vietoj plataus ir įvairaus išsilavinimo vaikams, turime sutelkti savo dėmesį ten, kur glūdi didžiausi vaiko talentai ir troškimai. • Lietuviai dar netiki, kad jie švietimo vergai: mokyklos ugdo nelaimingus robotukus, materialistinis švietimas ir lavinimas paverčia gyvus vaikus savanaudžiais robotais visam gyvenimui. • Visi vaikai talentingi. Ugdytojo pagrindinis tikslas – atrasti talentą, jį vystyti ir realizuoti. • Beveik 70 proc. vaikų užaugę dirbs profesijose, kurių dar net nėra sukurta. • Žinių mums niekada neužteks. O štai meilės neišmokysit. Dalyvaujame didžiajame švietimo eksperimente, kurio vaisius ir yra mūsų visų psichozė, nepriteklius ir skyrybos. Ko taip skubėti? Vis tiek laiko ir sveikatos neužteks tam, ką visuomenė verčia mus atlikti. Tie, kurie norės žengti į informacijos liūną, neišklimps iš jo. Visa mokymo sistema daugeliui yra išlikusi kaip koks virtualus muziejus. Kiek nereikalingų dalykų kalėme sau per prievartą į galvas… Šiandien iš buvusios įtampos juokiamės. • Paprastesnis, bet meilės kupinas ryšys tarp žmonių ir gamtos ir yra svarbiausias civilizacijos švietimas.

29. UŽSIENYJE DIRBANČIŲ LIETUVIŲ PEDAGOGŲ ĮŽVALGOS (2) • Materializmą bei konkurencingumą turi keisti etiškas verslumas, dosni ekonomika, egocentrizmą - bendradarbiavimas. • Mokykloje nėra laiko pasvajoti, pažaisti ir pasišnekėti. • Palaikomas, sėkmės bei visavertiškumo pagautas vaikas pats save motyvuoja. Būtina vaikui suteikti prasmingą ir etišką darbo aplinką. • Mokytojai turi mokytis emocinio raštingumo, aktyvaus klausymo, dialogo kultūros • Pasakysiu atvirai, tik uniformos pasikeitė. Daug kas išliko taip pat – pančiai, įstatymai, reikalaujantys paklusnumo. O juk švietimas turi būti kaip valgis – tavo paties pasirinkimas, koks patiekalas ir kiek jo. Gero pasirinkimo rezultatai – ilgaamžiškumas ir sveikata. • Norint palaikyti vaiką, reikia harmoningos bendruomenės ar grupės. Kiekvienas vaikas turi individualią situaciją, kurią reikia spręsti atsižvelgiant į visos šeimos dinamiką ir tikslus. Koks laimingas vaikas, kai tėvai dėl jo kovoja ir žygiuoja visą gyvenimą. Pašiepimas, paniekinimas, pavydas yra labai stiprios lietuviųydos. Tai brandos trūkumas.

30. UŽSIENYJE DIRBANČIŲ LIETUVIŲ PEDAGOGŲ ĮŽVALGOS (3) • Mūsų mokykloje  vaikai gali atrasti savo tikruosius talentus, juos plėtoti ir dalytis jais su kitais, nes kiekvieno individualūs gabumai greitai pastebimi. • Švietimo ministras giriasi dėl renovacijų ir kiek naujų kompiuterių turės vaikai. Kompiuteriai yra reikalingas dalykas tik komunikacinių linijų pagreitinimui. Protingesniu vaikas nuo kompiuterio nepasidaro, dvasingesniu taip pat, nes tai yra tik materialus daiktas. • Švietimas auklėja vienpusį ir riboto supratimo apie šį pasaulį, žmogų. • Jei ir toliau rūpinsimės tik tuo, kad skaityti, skaičiuoti, dirbti kompiuteriu ir kitų dalykų išmokę mūsų vaikai būtų pasirengę XXI amžiaus reikalavimams, bet nepasiūlysime jiems nieko daugiau, apleisdami dvasinį turinį, tai mūsų pastangos formuos tik ploną paviršutinę egzistencijos luobelę, tarsi asmenybė neturėtų dvasinio branduolio. • Švietimo politika sukuria mokytojų ,,prievartavimą'' nuolat konkuruoti, įtikti, nes liksi be darbo. Ką reiškia neturėti galimybės pakalbėti su vaikais ne tik apie Omo dėsnius, nes juk neišeisim programos, gyventi nuolatiniam suvokime, kad mokydamas vaiką su adaptuota programa tu negali padėti jam pasiekti rezultato, nes nėra pagalbininko(kaip užsienio mokyklose)

31. UŽSIENYJE DIRBANČIŲ LIETUVIŲ PEDAGOGŲ ĮŽVALGOS (4) Mokinių rezultatai būtų daug geresni, jei jie patys galėtų pasirinkti mokytojus. Dabartinis mokinių skirstymas pagal gaunamus balus yra neteisingas, švietimas turėtų orientuotis ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į vidines savybes. Matuodami, ar žmonės yra išsilavinę, turime omenyje, kad vertiname, ką jie žino ir ką jie daro. Daugelis pedagogų sakys, kad vaikai yra labai protingi, bet pažymiai rodys, kad jie kvaili. Mokytojai sakys, kad jūs nesuprantate šių mokinių, o žmonės žiūrės į pažymius ir sakys – taip, mes suprantame, matome jų pažymius. Tikriname žinias, kad padarytume išvadas, ar kažkas protingas, ar ne, bet faktų , sąvokų žinojimas nėra protingumo įrodymas. Tai, tik parodo, kad tuo metu vaikas žino tam tikrą informaciją, bet neparodo, ką jis veiks ateityje. Iš tiesų, tai visiškai skirtingi dalykai. Ir mokytojai tai supratę nuliūsta, nes jie privalo išmokyti mokinius išlaikyti egzaminus. Vaikas išmokęs būti malonus su žmonėmis, gali nuveikti daug didžių dalykų vien dėl savo gerumo. Tie žmonės, kurie yra labai geri ir turi šiek tiek motyvacijos, gali būti fantastiški komandos nariai. Pasaulis keičiasi greičiau nei mokymo sistema. Manau, kad mokytojai turėtų būti laisvesni. Yra labai daug mokytojų, kurie per daug įsitempę dėl to, kiek daug jie turi išmokyti, o iš tiesų, jie turėtų galvoti apie tai, kiek vaikams reikia išmokti. Taigi, kaip jie turėtų padėti tiems vaikams išmokti? Tai nebūtinai reiškia, kad jie turi juos mokyti.

32. UŽSIENYJE DIRBANČIŲ LIETUVIŲ PEDAGOGŲ ĮŽVALGOS (5) Turėtume labiau atsipalaiduoti. Supratimas ateina kiekvienam skirtingu laiku. Ir kas gi gali pasakyti, kada taip atsitiks? Taigi, dėl to vaikas gali būti priskirtas prie niekam tinkamų, o kitas – įvertintas kaip puikus mokinys, o vidurio nebus. Vis dėlto, jei tuo metu supratimas staiga ateitų, būtum priskirtas į kitą grupę. Tai parodo, kaip kvaila žmones graduoti. Jau ir dabar Lietuvoje kai kurie vaikai apskritai nusprendžia nebeeiti į mokyklą. Kai kurie mokiniai ateina į klasę, bet nusprendžia tiesiog nesiklausyti. Tai daro sunkų gyvenimą mokytojams, nes jie patiria daug streso, jie planuoja, moko, o kiti nesiklauso. Turėtų būti labai ne malonu... Iš kitos pusės, jei jie viską supaprastintų, būtų lengviau. Galėtų mokytojas vaiko paklausti , ar turėčiau tave mokyti, ar padaryti taip, kad tu norėtum išmokti? Taigi, jei mokysiu tave per daug, netyčia galiu tave atbaidyti nuo mokslo. Didžiausias dalykas, kuris nutiko – vaikai pradėjo naudotis „Google“, bendrauti tarpusavyje socialiniuose tinkluose, o prieš dešimt metų tai buvo neįmanoma. Manau, tai gerai – nors jie mokytojų nesiklauso, jie bent jau gali sukurti kitą papildomą vertę, mokytis savo pačių būdu. Jie pasirenka kaip mokytis. O prieš dešimt metų, jei jie nesiklausė, negalėjo to niekuo užpildyti.

33. UŽSIENYJE DIRBANČIŲ LIETUVIŲ PEDAGOGŲ ĮŽVALGOS (6) Mokytojai Lietuvoje jaučia didžiulį stresą, nes yra priversti rašyti pažymius, yra verčiami daryti dalykus, kurių visai nenori. Pažymiai – labai paviršutiniškas dalykas: mes turime vertinti, tačiau koncentruotis ne tik į tai. Pvz. vaiko balai aukšti, bet jis nebus toks sėkmingas kaip tas, kuris turi geras vidines savybes. Manau, dėl šios priežasties kai kurie mokytojai jaučiasi prislėgti. Daugelis mokytojų tampa mokytojais, nes nori padėti jauniems žmonėms tobulėti. Nemanau, kad mokytojams patinka vertinti vaikus, kai šie ir labai gerai parašo kontrolinį, nors vis tiek nesupranta dalyko. Manau, jie jaučiasi blogai, kad mokinys vis dar kažko nesupranta. Daugelis mylinčių vaikus mokytojų mano, kad tai negerai. Yra ir tokių, kurie nemėgsta vaikų, nenori mokyti - šiuo atveju turėtume jiems padėti surasti kažką geresnio. Turėtų būti kažkas, ką jie galėtų daryti geriau ir būtų laimingesni.

34. IŠVADA (1) 1. Pedagogai sutikdami su minėtu tikslu pilnai, ar iš dalies įvardina, kad įstatyme trūksta krypties dvasiniam vaikų ugdymui, ruošimo šeimos gyvenimui. Trūksta švietimo įstatyme dvasinių vertybių svarbos, gyvenimo prasmės klausimų, gyvenimo tikslo sampratos. Siūlo papildyti tikslus, kurie aiškiai skatintų ugdyti dvasiškai brandų žmogų gerbiantį savo prigimtinį lytiškumą besiruošiantį šeimai, besimokantį atsakingos tėvystės, motinystės. Kai nėra pakankamai stiprinama dora, tuomet įvairios ideologinės grupės pasinaudoja sąvokomis- „socialinių kompetencijų ugdymas, vertybinės orientacijos diegimas, visuomenės galios skatinimas“ ir diegia į mokyklas prieštaringas programas suklaidindami moksleivius. Švietimo įstatymo prioritetiniam tikslui įgyvendinti nėra sukurtos nuoseklios sistemos, strateginio veiksmų plano, tarp įstatymo ir realybėje priimamų sprendimų yra skirtingos kryptys.

35. IŠVADA (2) 2. Pedagogai išsako, kad švietimo vadovams svarbiausia ne vaikas ir ne pedagogų galimybės, bet dokumentacija, egzaminų rodikliai ir nesibaigiantys popierių tvarkymai. Pedagogą, pasiryžusį ugdyti brandų moksleivį ištįsai „gesina“ senas autoritarines tradicijas sauganti mokyklos administracija, švietimo politika. Pedagogai mano, kad sąmoningi tėvai yra nepamainoma parama Lietuvos švietimui, jų negalės numaldyti nei mokyklos direktorius, nei švietimo skyriaus vadovai, nei ministerijos klerkai. Tėvai (remdamiesi LR Konstitucija ,Švietimo įstatymu, Švietimo koncepcija, Bendrosiomis programomis, išsilavinimo standartais) gali civilizuotai koreguoti ugdymo turinį.

36. IŠVADOS (3) • Sumažinti mokinių skaičių klasėse. • Įvesti papildomus mokytojų asistentų etatus. • Ieškoti patrauklesnio mokymo turinio pateikimo vaikams (žinomų, įdomių asmenų pakvietimas į pamokas, netikėtos išvykos ir t.t. ). • Išgyvendinti iš mokyklos praktikos „repetitorių“ nelegalius etatus. • Prisiimti pilną atsakomybę už profesionalų mokomosios medžiagos išdėstymą, kad kiekvienas vaikas įsisavintų gaunamas žinias (iš mokyti vaiką mokytis). • Sudaryti sąlygas mokinių motyvacijai skatinti: elgtis su mokiniais taip, kaip norėtumėm, kad elgtųsi su mumis – keisti požiūrį į mokinius, kaip asmenybes. • Įvesti aiškias taisykles ir nuolat laikytis disciplinos, kad vaikai suprastų ne tik savo teises, bet ir pareigas, ir kad kiekvienas mokinys jaustųsi saugus klasėje. • Įvesti etikos, estetikos, etiketo pamokas - kultūringų tarpusavio santykių šiuo metu labai stokoja mūsų visuomenė. • Vaikai taip pat pavargę nuo agresijos, negatyvumo. • Visų pirma moralė ir etika, o po to žinios. Mokiniai turi jaustis mokykloje mylimi ir svarbūs, o ne kaip „kalėjime papuolę į žūtbūtinę išlikimo kovą“, kur laimi stipriausi, turtingiausi. • Nesunku paaiškinti, kodėl daugelis vaikų svajoja išvažiuoti mokytis į užsienį: jie bendrauja su išvykusiais, kurie teigia, apie pagarbų požiūrį į juos, mato juos laisvus vidumi, laimingus, linksmus. • Motyvaciją mokytis stabdo suaugusiųjų abejingumas, atšiaurumas, o ne vaiko „psichiniai sutrikimai“. • Vaiko mokymosi motyvacijos stoka ir įvairūs „psichiniai sutrikimai‘ yra abejingumo pasekmė. Ši išvada, paremta ilgalaikiais mokytojų stebėjimais, tyrimais.