Liutauras Labanauskas Lietuvos Socialinių mokslų forumas, Vilniaus universitetas,

1. „Protų nutekėjimo“ problema Lietuvoje Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo kontekste(Profesinis aspektas) Liutauras Labanauskas Lietuvos Socialinių mokslų forumas, Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2006-01-27

2. Specialistų emigracijos ir „protų nutekėjimo“ svarbiausi aspektai: • Laisvas asmenų judėjimas = laisvas darbuotojų judėjimas • ES plėtra – globali perspektyva: • Demokratizacija • Gerovės didėjimas • Ekonomikos augimas • Komunikacijų plėtra • Industrializacija • Urbanizacija • Saugumas

3. Specialistų emigracijos ir „protų nutekėjimo“ svarbiausi aspektai: • ES plėtra- lokali perspektyva: • Globalizacija - vieniems, lokalizacija ir socialinė atskirtis - kitiems (glokalizacija) • Emigracija: • Nekvalifikuota darbo jėga • Aukščiausio lygio specialistai • „Protai”

4. Darbo tikslas: • Tirti Lietuvos, kaip šalies, eksportuojančiosprotus į senąsias, ekonomiškai labiausiai išsivysčiusias Europos Sąjungos valstybes, atvejį profesiniu aspektu, išskiriant pagrindines problemines Lietuvos „protų nutekėjimo“ sritis pagal profesijas

5. Darbo uždaviniai: • Nustatyti ES migracijos, laisvo asmenų judėjimo ir užimtumo politikos sąryšį su „protų nutekėjimo“ problematika, kritiškai naudojantis literatūra ir kitais informacijos šaltiniais • Palyginti kitų Europos Sąjungos šalių „protų nutekėjimo“ ir specialistų migracijos esminius aspektus ir išnagrinėti jų specifiką • Išanalizuoti ir apibendrinti galimus specialistų „protų nutekėjimo“ padarinius Lietuvos socialinei infrastruktūrai • Ištirti pasirinktą atvejį (Vilniaus universiteto Onkologijos instituto sveikatos priežiūros specialistai) ir įvertinti tiriamųjų „protų nutekėjimo“ potencialą • Nustatyti būtinas politines, ekonomines ir socialines prielaidas Lietuvos specialistų emigracijos proceso stabdymui

6. Metodologiniai principai: • Literatūros bei kitų informacijos šaltinių analizė • Vilniaus universiteto Onkologijos instituto sveikatos priežiūros darbuotojų apklausa standartizuoto face-to-face interviu metodu bei apklausą vykdžiusio asmens užrašų turinio analizė (angl.content analysis) • Vienai iš tyrimo dalių (užrašų turinio analizė) buvo pasirinktas Onkologijos instituto gydytojo, turėjusio realių ketinimų įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje pagilintas interviu - stebėjimas

7. Tyrimo hipotezės: • Lietuvoje įgyta profesinė kompetencija leidžia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto sveikatos priežiūros specialistams palyginus lengvai prisitaikyti prie kitos (Europos Sąjungos) šalies sveikatos apsaugos sistemos • Dauguma Vilniaus universiteto Onkologijos instituto sveikatos priežiūros darbuotojų, potencialiai išvyksiančių į užsienį, užsiimtų tik įgytą profesinę kvalifikaciją ar išsimokslinimą atitinkančia veikla • Lietuvos narystė Europos Sąjungoje skatina instituto specialistų „protų nutekėjimą“, bet ne „protų nuostolį“

8. Tyrimo rezultatai: • Apklausta 100 Vilniaus universiteto sveikatos priežiūros specialistų (34 iš jų turi medicinos mokslų daktaro ar aukštesnį mokslinį laipsnį) • Gydytojų (mokslininkų-tyrėjų) sisteminė atranka- kas penktas iš personalo sąrašo • Slaugos administratorių patogioji atranka (7-8) respondentai iš kiekvieno skyriaus) • Atrankos kriterijus – priklausymas instituto darbuotojų bendruomenei, ne žemesnė nei slaugos administratoriaus (-ės) profesinė kvalifikacija

14. Išvados: • Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistų apklausa rodo, jog dauguma instituto specialistų norėtų išvykti dirbti į užsienį, tačiau objektyvios priežastys (amžius, kalbos barjeras, šeimyninės aplinkybės) riboja jų išvykimo potencialą • Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ir dirbant Onkologijos institute įgytos žinios yra lengvai perkeliamos į kitų šalių sveikatos priežiūros sistemas. Tai ir skatina emigruoti, o didžioji dauguma užsiimtų jų profesinę kvalifikaciją atitinkančia veikla. Tai būtų „protų nutekėjimas“, o ne „protų nuostolis“

15. Onkologijos instituto specialistų potenciali migracijos geografija apsiriboja Europos šalimis. Dauguma respondentų žino apie atskirų šalių sveikatos priežiūros sistemas, todėl šalies pasirinkimas yra stipriai motyvuotas • Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atveria Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistams daugiau galimybių gauti legalų ir profesiją atitinkantį darbą, nors šalies politinė sistema atsidūrė respondentų poreikių hierarchijos apačioje

16. Daugiausia Europos Sąjungoje „nuteka“ informacinių technologijų specialistai, mokslininkai, mokslų daktaro ir aukštesnį laipsnį turintys profesionalai bei sveikatos priežiūros specialistai. Šios trys profesinės visuomenės grupės yra „jautriausios“ „protų nutekėjimo“ fenomenui ir Lietuvoje. Jų universalios žinios įgytos Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra nesunkiai perkeliamos į kitų valstybių ekonomiką • Aukšta tiek viešo, tiek privataus sektoriaus šių sričių specialistų kvalifikacija ir profesinė kompetencija sukuria pasiūlą „protų nutekėjimui“iš Lietuvos į kitas šalis

17. Europos Sąjungos teisė įtvirtina liberalų migracijos, laisvo asmenų judėjimo ir įdarbinimo politikos modelį, todėl„protų nutekėjimas“ spartės mažėjant kliūčių laisvam asmenų judėjimui • Ekonomiškai išsivysčiusiose ES šalyse „protų nutekėjimo“ problematikai skiriama daugiau dėmesio. Tai rodo išsamesnė ir tikslesnė statistika, pateikiama įvairiuose šaltiniuose, bei atskirų tyrimų gausa. Lietuvoje įvairios organizacijos ar institucijos tyrimus atlieka atskirai ir epizodiškai. Dažniausiai šie tyrimai neturi įtakos politinių sprendimų priėmimui

18. Trys požiūriai į “protų nutekėjimą” remiantis ES šalių patirtimi: • “Aktyvaus reguliavimo” modelis • “Nesikišimo” koncepcija (Lietuvos atvejis) • “Požiūrio į ateitį” modelis

19. Aciū už dėmesį