260 likes | 2.84k Views
Antanas Baranauskas Dainu dainelę Kelionė Peterburkan. Antanas Baranauskas Dainu dainelę. 1857 m. parašytas 24 posmų eilėraštis. PAGRINDINĖ TEMA- meilė gimtajam kraštui Didingos praeities garbinimas Lietuvos istorijos dramatizmas Senųjų Lietuvos girių vaizdai
E N D
Antanas Baranauskas Dainu dainelę Kelionė Peterburkan
Antanas Baranauskas Dainu dainelę
1857 m. parašytas 24 posmų eilėraštis PAGRINDINĖ TEMA- meilė gimtajam kraštui • Didingos praeities garbinimas • Lietuvos istorijos dramatizmas • Senųjų Lietuvos girių vaizdai • Optimistinis požiūris į ateitį ir nyki dabartis • Dievas ir bažnyčia
Žmogaus ir gamtos vaizdavimo paralelizmas Melodingumas ir skambumas Tautosakinė poetika: deminutyvai ( dainelę, giesmelę, kalneliai) Dunojėlio motyvas A. Baranausko klėtelė Anykščiuose Dainu dainelės tautosakiškumas
Meilė gimtajam kraštui Praeities ir dabarties kontrastas Viduramžių Lietuvos galia Žmogaus ir gamtos paralelė Vertybės- laisvė, tikėjimas ateitimi, Dievu, socialinis teisingumas Tautosakiškumas Paminklas A. Baranauskui Anykščiuose Romantizmo bruožai Dainu dainelėje
Hiperbolizuota Dievo ir bažnyčios įtaka žmonėms Įteisinta kontrasto poetika Anykščių krašto vaizdai: Upė Šventoji griekus mazgojo Anykščių miestas kalnais apriestas Lyrikai būdinga dainiška intonacija A. Baranausko lagaminas A. Baranausko kūrybos individualumas
„Kelionė Petaburkan“ - 14 savarankiškų giesmių, rašytų kaip kelionės laiškai, visuma vadinama poema. Unikalus XIX a. vidurio asmens savivokos, vertybinių nuostatų, keliavimo patirties liudijimas. Čia rasite galimybę paklausyti giesmę: http://on.lt/antano-baranausko-giesmes A. Baranauskas Kelionė Peterburkan
Poetiškas atsisveikinimas su artimaisiais ir gimtuoju kraštu Įspūdžiai, jausmai ir mintys kelionės į Peterburgą metu Protestas prieš dvasinę, nacionalinę ir socialinę carizmo priespaudą 19 a. Peterburgas Kelionė Peterburkan. Pagrindinės temos
Giesmės lyrinis “aš”- veikėjas- vyksta siekti aukštųjų teologijos studijų, jos siejamos su tarnystės tautai tikslu: "Par visą dieną grėbstyt sau šieną / Dėl Lietuvos avelių“. Biografinis kontekstas siejama su A. Baranausko studijomis : dvidešimt trejų metų Varnių kunigų seminarijos gabus auklėtinis, talentingas poetas, jau parašęs savo poemos „Anykščių šilelis“ pirmąją dalį, 1858 m. išvažiavo tęsti mokslų į Peterburgo Romoskatalikų dvasinę akademiją, o grįžo –vyskupas.
Lietuvos žmonių padėtis Anei rašto, anei druko Mums turėt neduoda: Tegul, sako, bus Lietuva Ir tamsi, ir juoda.-
Tolstančią Lietuvą regi ne vykstančiojo studijuoti, o būtent tremtinio žvilgsniu: kelią, kuriuo jau yra vykę tremtiniai (todėl Rusija ir nusakoma šiaurės krašto metonimija, ryškinančia tekste minimą Cibirijos įvaizdį), ir galbūt nujausdamas, jog tremtiniai iš Lietuvos į Rusiją dar keliaus.
Atsisveikinimo situacija • Atsisveikinimas sklidinas tremtinio dramatizmo: Sudiev, Lietuva, man linksma buvo Savo gyvent šalelėj, Širdį man skaudžia, skaudžia ir griaudžia Svetimojon važiuojant.
Veikėjo būsena • Atsisveikinimo su Lietuva kontekste "širdis" pabrėžtinai "skaudžia, skaudžia ir griaudžia".