Algoritmai ir duomenų struktūros ( AD S)

1. Algoritmai ir duomenų struktūros(ADS) 3 paskaita Saulius Ragaišis, VU MIF saulius.ragaisis@mif.vu.lt 2008-02-21

2. Eilė Eilė (angl. queue) yra sąrašas, kuriame elementai gali būti įterpiami tik į galą, o naikinami tik pradžioje. Taigi eilė (kaip ir stekas) yra specifinis sąrašas su apribotomis operacijomis. Tai FIFO (First In First Out) duomenų struktūra (kartais angliškai ji dar vadinama FIFO stack). Kiekvienas eilės elementas saugo tam tikrus duomenis. Operacijos: • Sukurti tuščią eilę • Patikrinti, ar eilė tuščia • Patikrinti, ar eilė pilna • Įdėti (angl. enqueue) naują elementą į eilę • Išimti (angl. dequeue) elementą iš eilės • Gauti pirmo eilės elemento duomenis, neišimant jo iš eilės • Gauti eilės elementų skaičių • Sunaikinti eilę Nagrinėjant apibendrintą eilės realizaciją, pirmiausia pažymėkime, kad nėra prasmės jos vaizduoti kaip dvipusio sąrašo. Kadangi eilė yra atskiras sąrašo atvejis, jos realizacijai galėtų būti panaudoti visi bet kokio sąrašo realizavimo būdai aptarti anksčiau, tačiau naudoti du masyvus (arba masyvą papildytą nuorodomis) nėra prasmės, nes viduriniai eilės elementai negali būti „liečiami". Trumpai aptarsime kitų dviejų būdų privalumus ir trūkumus eilės atveju.

3. Eilės realizacijos 1. Masyvas, kurio elementai tokie patys kaip eilės elementai. Privalumai: • maksimaliai paprasta struktūra • gana paprasta operacijų realizacija • laikomi tik patys duomenys (nereikia papildomos atminties nuorodoms saugoti) Trūkumai: • masyvo (tuo pačiu ir eilės dydis turi būti nusakytas iš anksto, todėl gali būti arba naudojama tik nedidelė jo dalis, arba pritrūkti vietos. Reikia pastebėti, kad elemento įterpimo/naikinimo operacijos eilės atveju gali būti realizuotos efektyviai: panaikinus pirmą eilės elementą visai nebūtina visus elementus perstumti, pakanka saugoti pirmo eilės elemento indeksą masyve. 2. Dinaminis sąrašas. Privalumai: • atmintis naudojama tik egzistuojantiems eilės elementams, t.y. nerezervuojama vieta potencialiems elementams. Trūkumai: • operacijų realizacija truputį sudėtingesnė (reikia mokėti dirbti su rodyklėmis); • reikia daugiau atminties, nes saugomi ne tik duomenys, bet ir nuorodos (rodyklės). Gyvenime daug kur dirbama pagal eilės principą, todėl ir daugelyje taikymų prasminga naudoti duomenų struktūrą - eilė.

4. Dekas Dekas (angl. deck or dequeue) yra sąrašas, kuriame elementai gali būti įterpiami/naikinami tik pradžioje ir gale. Taigi dekas (kaip ir eilė bei stekas) yra specifinis sąrašas su apribotomis operacijomis. Dekas dar vadinamas abipusiu steku (arba abipuse eile), nes galima įsivaizduoti, kad dekas yra du slankiai sujungti stekai, kurių viršūnėse galima atlikti elementų įterpimo/naikinimo operacijas. Kiekvienas deko elementas saugo tam tikrus duomenis. Operacijos: • Sukurti tuščią deką • Patikrinti, ar dekas tuščias • Patikrinti, ar dekas pilnas • Įterpti naujus duomenis (naują elementą) į deko pradžią • Panaikinti elementą deko pradžioje • Įterpti naujus duomenis (naują elementą) į deko pabaigą • Panaikinti elementą deko pabaigoje • Gauti deko pradžios elemento duomenis, neišimant jo iš deko • Gauti deko pabaigos elemento duomenis, neišimant jo iš deko • Gauti deko elementų skaičių • Sunaikinti deką Kadangi dekas yra atskiras sąrašo atvejis, jo realizacijai galėtų būti panaudoti visi bet kokio sąrašo realizavimo būdai aptarti anksčiau, tačiau naudoti du masyvus (arba masyvą papildytą nuorodomis) nelabai prasminga, nes viduriniai deko elementai negali būti „liečiami". Trumpai aptarsime kitų dviejų būdų privalumus ir trūkumus deko atveju.

5. Deko realizacijos 1. Masyvas, kurio elementai tokie patys kaip deko elementai Privalumai: • maksimaliai paprasta struktūra • gana paprasta operacijų realizacija • laikomi tik patys duomenys (nereikia papildomos atminties nuorodoms saugoti) Trūkumai: • masyvo (tuo pačiu ir deko dydis turi būti nusakytas iš anksto, todėl gali būti arba naudojama tik nedidelė jo dalis, arba pritrūkti vietos. Reikia pastebėti, kad elemento įterpimo/naikinimo operacijos deko atveju gali būti realizuotos efektyviai: pakanka saugoti pirmo ir paskutinio deko elementų indeksus masyve. 2. Dinaminis sąrašas Privalumai: • atmintis naudojama tik egzistuojantiems deko elementams, t.y. nerezervuojama vieta potencialiems elementams. Trūkumai: • operacijų realizacija truputį sudėtingesnė (reikia mokėti dirbti su rodyklėmis); • reikia daugiau atminties, nes saugomi ne tik duomenys, bet ir nuorodos (rodyklės).

6. Kokia duomenų struktūra tiktų VU? VU sudaro kamieniniai padaliniai (pvz., fakultetai, institutai, centrai) Juose yra šakiniai padaliniai (pvz., katedros) ir t.t. Pastebėkime, padalinių tipų pavadinimai primena medį!?..

7. Medis Medis yra tokia hierarchinė duomenų struktūra, kurioje: * į kiekvieną elementą (viršūnę), išskyrus vieną, vadinamą medžio šaknimi, yra tik vienintelė nuoroda iš kito elemento (viršūnės), * iš kiekvieno elemento (viršūnės) gali būti viena arba daugiau nuorodų į kitus elementus (viršūnes) * iš šaknies einant nuorodomis galima pasiekti visas kitas viršūnes. Panagrinėjus šį apibrėžimą, matome, kad tiesinis sąrašas irgi yra medis.

8. Medis (2) Viena medžio viršūnė (į kurią nėra nuorodų) vadinama medžio šaknimi (angl. root). Viršūnė, iš kurios nėra nuorodų į kitas viršūnes, vadinama lapu. Kiekviena nuoroda su viršūnėmis, į kurias galima patekti, pradėjus eiti ta nuoroda, vadinama medžio šaka arba pomedžiu (nes ši struktūra be pradinės nuorodos savo ruožtu yra medis). Pastebėkime, kad tradiciškai duomenų struktūra medis piešiama iš viršaus žemyn (skirtingai nei auga medžiai gamtoje).

9. Medis (3) Santykiams tarp medžio viršūnių įvardinti naudojamos ”tėvo-vaiko” tipo sąvokos. A, B, C, D, E, F – medžio viršūnės (nodes). A yra B ir C tėvas (parent), analogiškai, B yra D, E ir F tėvas, o B ir C yra tėvo A vaikai (children). B ir C turi tą patį tėvą, todėl jie vadinami broliais (siblings). A neturi tėvo ir vadinama medžio šaknimi (root). Jei viršūnė neturi vaikų (D, E, F ir C), ji vadinama lapu (leaf). Medis, kuris neturi viršūnių yra tuščias (empty).

10. Dvejetainis medis Dvejetainis medis (binary tree) – tai toks medis, kurio kiekviena viršūnė turi ne daugiau kaip 2 vaikus. Medis yra dvejetainis, jeigu: • tuščias, • arba yra pavidalo: r Tk Td kur r – viršūnė, Tk – kairysis pomedis (left subtree) ir Td – dešinysis pomedis (right subtree) taip pat yra dvejetainiai medžiai.

11. Dvejetainio medžio pavyzdys

12. Medžio aukštis Medžio aukštis (height) – tai viršūnių skaičius nuo šaknies iki tolimiausio lapo. Šio medžio aukštis yra 5.

13. Viršūnės lygis (level) * Jei viršūnė medžio šaknis, tai jos lygis 1. * Jei viršūnė nėra medžio šaknis, jos lygis vienetu didesnis už tėvo lygį. Medžio aukštį galima apibrėžti ir taip: * Jei medis tuščias, jo aukštis 0. * Jei medis nėra tuščias, jo aukštis lygus maksimaliam viršūnių lygiui

14. Pilnas (full) dvejetainis medis Pilnas (full) dvejetainis medis tai dvejetainis medis (aukščio h), kuris:- turi visus lapus h lygyje- visos mažesnio už h lygį viršūnės turi 2 vaikus. Paveiksliuke pilnas dvejetainis medis, kurio aukštis 3. Patogu naudotis šiais rekursyviais apibrėžimais : * Jei T yra tuščias, tai T yra pilnas dvejetainis medis, kurio aukštis 0. * Jei T nėra tuščias ir aukštis h > 0 , tai T yra pilnas dvejetainis medis, jeigu jo šaknies pomedžiai irgi yra pilni dvejetainiai medžiai.

15. Užbaigtas (complete) dvejetainis medis Užbaigtas (complete) dvejetainis medis, kurio aukštis h,tai dvejetainis medis, kuris:- yra pilnas iki aukščio h-1, - lygyje h pildomas iš kairės į dešinę. Kitaip tariant, dvejetainis medis T, kurio aukštis h yra užbaigtas, kai: * Visos viršūnės iki h-2 lygio turi po 2 vaikus. * Jei viršūnė turi dešinįjį lygio h paveldėtoją, tai visi lapai jos kairiajame pomedyje yra lygio h, t.y.pomedyje turime visas h lygio viršūnes.

16. Subalansuotas medis Subalansuotas pagal aukštį (height balanced) medis tai medis, kurio kiekvienos viršūnės kairiojo ir dešiniojo pomedžio aukščiai skiriasi ne daugiau kaip vienu lygiu. Dvejetainis medis yra visiškai subalansuotas (completely balanced), jei kairieji ir dešinieji kiekvienos viršūnės pomedžiai yra to paties aukščio.

17. Teoremos Teorema 1. Pilnas h (h >= 0) aukščio medis turi 2h – 1 viršūnę. Teorema 2. Medis, kurio aukštis h, turi ne daugiau kaip 2h – 1 viršūnę. Teorema 3. Medžio su N viršūnių minimalus aukštis yra [log2(N+1)].

18. Dvejetainio medžio apėjimas Dvejetainio medžio apėjimo tvarkos klasifikuojamos pagal tai, kada aplankoma pati viršūnė (nuskaitomi jos duomenys). Šiuo požiūriu galimos trys apėjimo tvarkos: • VKD: aplankyti Viršūnę; apeiti Kairįjį pomedį; apeiti Dešinįjį pomedį. • KVD: apeiti Kairįjį pomedį; aplankyti Viršūnę; apeiti Dešinįjį pomedį. • KDV: apeiti Kairįjį pomedį; apeiti Dešinįjį pomedį; aplankyti Viršūnę

19. J R E G C Medžio apėjimo pavyzdys Apeinant medį kiekviena tvarka, gautume tokius rezultatus: • VKD: J E C G R • KVD: C E G J R • KDV: C G E R J

20. * C + B A Išraiškos saugojimas dvejetainiame medyje Apeidami medį pagal VKD strategiją, gausime prefiksinę išraišką * + A B C Apeidami medį pagal KVD strategiją, gausime infiksinę išraišką A + B * C kad veiksmai būtų atliekami reikiama tvarka, šią išraišką reikia papildyti skliaustais. Apeidami medį pagal KDV strategiją, gausime postfiksinę išraišką A B + C *

21. Dvejetainis paieškos medis Dvejetainis paieškos medis (binary search tree) – tai dvejetainis medis, kurio viršūnėse saugomos reikšmės sutvarkytos taip: • Viršūnės reikšmė yra didesnė už visas reikšmes jos kairiajame pomedyje. • Viršūnės reikšmė yra mažesnė už visas reikšmes jos dešiniajame pomedyje. • Kairysis ir dešinysis pomedžiai yra dvejetainiai paieškos medžiai.

22. J R E G C Dvejetainio paieškos medžio pavyzdys Norint atspausdinti dvejetainio paieškos medžio duomenis didėjimo tvarka, reikia naudoti KVD medžio apėjimą. Medis vadinamas paieškos medžiu, nes jame galima efektyviai ieškoti informacijos.

23. Paieška Paieškos algoritmas labai paprastas: • Patikrinti viršūnę • Jei ieškoma reikšmė lygi viršūnės reikšmei, baigti darbą "reikšmė rasta". • Jei ieškoma reikšmė mažesnė už viršūnės reikšmę, pereiti į kairįjį pomedį ir kartoti nuo 1-o žingsnio (jei jis tuščias, baigti darbą "reikšmė nerasta"). • Jei ieškoma reikšmė didesnė už viršūnės reikšmę, pereiti į dešinįjį pomedį ir kartoti nuo 1-o žingsnio (jei jis tuščias, baigti darbą "reikšmė nerasta"). Įvertinkime žingsnių skaičius: • geriausiu atveju, • blogiausiu atveju, • tikėtinu atveju.

24. Įterpimas Duomenų įterpimo į dvejetainį paieškos medį algoritmas: • Patikrinti viršūnę. • Jei įterpiama reikšmė lygi viršūnės reikšmei, baigti darbą "tokia reikšmė jau yra". • Jei įterpiama reikšmė mažesnė už viršūnės reikšmę,- jei kairysis pomedis netuščias, pereiti į jį ir kartoti nuo 1-o žingsnio- jei kairysis pomedis tuščias, sukurti jame naują viršūnę su įterpiamais duomenimis • Jei įterpiama didesnė už viršūnės reikšmę,- jei dešinysis pomedis netuščias, pereiti į jį ir kartoti nuo 1-o žingsnio- jei dešinysis pomedis tuščias, sukurti jame naują viršūnę su įterpiamais duomenimis Šis algoritmas yra skirtas reikšmių aibės saugojimui, bet jį (arba pačia duomenų struktūrą) galima modifikuoti reikšmių rinkinio saugojimui.

25. Išmetimas Duomenų išmetimo iš dvejetainio paieškos medžio algoritmas: 1. Rasti viršūnę su išmetamais duomenimis. 2. Jei viršūnė yra lapas, panaikinti viršūnę ir baigti darbą. 3. Jei viršūnė nėra lapas, sukeisti jos reikšmę su tinkamos viršūnės reikšme ir išmesti tą viršūnę (tęsti algoritmą nuo 2-o žingsnio). Tinkama sukeitimui viršūnė yra - turinti didžiausią reikšmę iš viršūnės kairiojo pomedžio - turinti mažiausią reikšmę iš viršūnės dešiniojo pomedžio

26. Dvejetainių paieškos medžių optimalumas Tarkime, kad reikšmės į medį ateina atsitiktine tvarka. Norime išsiaiškinti,kiek vidutiniškai daugiau palyginimo operacijų prireiktų, ieškant elemento gautame medyje negu ieškant elemento visiškai subalansuotame medyje. Iš pradžių paverskime medį į 2-medį. Visas medžio viršūnes laikykime skrituliais, o visus tuščius pomedžius (nulines rodykles) pavaizduokime kvadratėliais. Visos duoto medžio viršūnės tampa naujo 2-medžio vidinėmis viršūnėmis, o naujos – išorinėmis (lapais). Sėkminga paieška sustos prie vidinės 2-medžio viršūnės, nesėkminga – prie lapo. Remiantis tokia duomenų struktūra galima įrodyti teoremą.

27. Teorema Teorema: Vidutinis palyginimo operacijų skaičius vidutiniame dvejetainiame paieškos medyje su n viršūnių apytiksliai lygus Išvada: Vidutiniškam dvejetainiam paieškos medžiui apytiksliai reikia karto daugiau palyginimo operacijų negu visiškai subalansuotam medžiui. Kitaip tariant, vidutinė paieškos nesubalansuotame dvejetainės paieškos medyje kaina yra 39 procentais didesnė.

28. Dvejetainio medžio realizacijos 1. Dinaminis: elementai su 2 rodyklėmis (tokie patys kaip dvipusiam sąrašui). 2. Masyve: šaknis saugoma elemente su indeksu 1; viršūnės, saugomos elemente su indeksu N: - vaikai saugomi elementuose su indeksais 2N ir 2N+1; - tėvas saugomas elemente su indeksu N div 2. Aptarti privalumus ir trūkumus.

29. Klausimai ?