Ignoruotos ios alternatyvos: CNRS, CSIC, CNR, ÖAW...

1. Ignoruotosios alternatyvos: CNRS, CSIC, CNR, ÖAW... Prof. habil. dr. Narimantas Čėnas Biochemijos instituto Ksenobiotikų biochemijos skyriaus vedėjas Mokslininkų 12, LT-08662 Vilnius ncenas@bchi.lt

2. 1999-2009 m.m. LR mokslo reformų rezultatai AD 2009: • -Mokslo finansavimas/administravimas/socialinės garantijos; • -Fundamentalieji/taikomieji mokslai LR ir jų ryšys su R&D: kas gi sukurs XXI a. žinioms imlią LR ekonomiką? • -Mokslo struktūrų supaprastėjimas: • a) Neuniversitetiniai institutai – smerktinas TSRS MA ir Varšuvos bloko recidyvas? • b) Struktūrų homogenizacija - progresyvus Danijos modelis? • c) Vienpakopinė daktarystė ir jos džiaugsmai; • -Klausimai: • Reformos progresui, ar reformos reformatoriams; • b) O kokios gi struktūros yra kitur, ir ar tai yra labai baisu? .

3. - -C(entre)N(ational) de laR(echerche) S(cientifique) - www.cnrs.fr • -Įsteigtas 1939. Šiuo metu tai didžiausia fundamentinių tyrimų organizacija Europoje. • Intensyvi sąveika su universitetais, kt. mokslo-tyrimo įstaigomis ir pramone. • -CNRS laboratorijose, esančiose visoje Prancūzijoje, dirba mokslininkai su pastoviais (“tenure”) kontraktais, inžinieriai, ir pagalbinis personalas; • -Laboratorijų veikla kas 2 metus vertinama CNRS vadovybės; • - 2-jų tipų laboratorijos: • a) tik CNRS (intramural) laboratorijos (20-60 mokslininkų (tenure)); • b) jungtinės laboratorijos: partneriai - universitetai, kt. tyrimo įstaigos, pramonė, t.y., UMR (unités mixtes de recherche). • CNRS metinis biudžetas ~ 25 % Prancūzijos išlaidų nekariniams moksliniams tyrimams: • - Vyriausybės ir viešieji fondai; • CNRS fondai – EC ir pramonės kontraktai, patentų, licenzijų ir paslaugų pajamos. • Viso išorinis finansavimas – 20-35%.

4. C(ONSEJO)S(UPERIOR)DE I(NVESTIGACIONES)C(IENTIFICAS) (www.csic.es) -1907.01.11įkurta “Junta para Ampliación de Estudios e Investigaciones Científicas”(JAE), kuri Pilietinio karo metu nebefunkcionavo. -F. Franco 1939.11.24 JAE bazėje sukūrė CSIC, kurios funkcijos buvo kiek pakeistos 2007.12.21 Karaliaus dekretu. CSIC veiklos sritys: Humanitariniai ir socialiniai mokslai; Biologija ir biomedicina; Gamtiniai ištekliai; Žemės ūkio mokslai; Fiziniai mokslai ir technologijos; Cheminiai mokslai ir technologijos; Medžiagotyra ir technologijos; Maisto mokslas ir technologijos. 126 institutai (centrai), 145 asocijuotos grupės. Decentralizacija – specifinis ES mokslo struktūrų ir jų finansavimo bruožas. Finansavimas: 530 mln. Eur (2004), 586 mln. Eur (2005), 676 mln. Eur (2006) (iš jo išorinis finansavimas – 34-38 %).

5. C(onsiglio) N(azionale) delle R(icerce) www.cnr.it • -Priešistorija – 1916-18, įkurtas 1923.11.18 (Duce?), transformuotas 1945 ir 2003 m.m. • -Šiuo metu – >4000 mokslininkų, 1500 laborantų, 4000 doktorantų ir postdoc’ų. • Skyriai: • -Agromaistas; • Kultūros paveldas; • Kultūros identitetas; • -Žemės ir aplinkos mokslai; • -Energija ir transportas; • -Informacijų bei komunikacijų technologijos; • -Gyvybės mokslai; • -(Naujos) medžiagos ir prietaisai; • -Medicina; • -Molekulių dizainas; • 108 institutai, lokalizuoti pagr. tyrimų parkuose, t.tikras decentralizacijos laipsnis. • Finansavimas (2007) – 552 mln. Eur (valstybiniai IT ir kt. fondai), • + ~ 300 mln. Eur (kt. šaltiniai).

6. Vėlesni klausimai: -Ar neuniversitetinės mokslo struktūros (CNRS, CSIC, CNR) nėra didelių valstybių (40-60 mln. pil.) “prabanga”? Galimi (bet ignoruoti) atsakymai nedidelių šalių atveju: - Austrijos MA institucijų sistema, ir kt. ...

7. www.oeaw.ac.at Įkurta 1847 m. >1100 mokslo darbuotojų (tenure), >70 institutų ir mokslinių komisijų, iš kurių > 5O Vienoje (centralizacija). Institucijų atestacija kas 5 m.; Biologijos ir medicinos mokslai – 7 institucijos; Agromokslai - 4 institucijos; Matematika – 4 institucijos; Fizika ir medžiagotyra – 4 institucijos; Aplinkos mokslai – 5 institucijos; Aviacijos/kosmoso tyrimai – 2 institucijos. Biomedicininių, fizinių ir technologinių mokslų institucijos – 30-60 mokslo darbuotojų. Biudžetas ~ 90 mln. Eur(2008).

8. Kaip ir “katalikiškoje” MA (AU), egzistuoja ir “protestantiškoji” MA (NL) ir jos atitinkamos struktūros: Koninklijke Nederlandse Akademie van Wettenschappen www.knaw.nl Įsteigta 1808 m. Louis Napoleon’o, 2007 m. biudžetas ~ 100 mln eur. • NL KNAW tyrimų institutai atlieka bazinius ir strateginius tyrimus gyvybės, • humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Kai kurių institutų funkcijos yra • kolekcionavimas, kolekcijų analizė ir dokumentavimas, pagalba kt. moksli- • niams tyrimams. Viso – 19 tyrimų institutų, apie 1300 darbuotojų. • Pvz. gyvybės mokslai: Fungal Biodiversity Centre (CBS); Data Archiving & • Networked Services (DANS); Hubrecht Institute;Fryske AkademyInteruniversity • Cardiology Institute of the Netherlands (ICIN); Huygens Institute;Netherlands • Institute of Ecology (NIOO);International Institute for Social History (IISG); • Netherlands Institute for Neurosciences;Meertens InstituteSpinoza Centre for • Neuroimaging. • Be to (atskiras biudžetas): • Kitų institucijų mokslinių tyrimų finansavimas (jaunų mokslininkų grantai, įv. prizai, bendradarbiavimas su 3-jo pasaulio šalimis); • b) Studijų akreditacija;

9. Išvados: • Neuniversitetinių (MA) mokslo institucijųstruktūros egzistuoja tiek • didelėse (FR, IT, ES), tiek vidutinėse (AU, NL) EC šalyse, taigi, neaišku, • kodėl jos negalėtų egzistuoti ir mažose (LT, LV, EE, etc.) EC šalyse; • -Nėra ryšio tarp šių institucijų įkūrimo bei totalitarinio ar demokratinio • režimo tuo metu, bei šalies centralizuoto/decentralizuoto modelio • vėliau, bei tarp vyraujančios tuo metu konfesijos; • -”Tenure” kontraktai derinami su periodiška institucijų (ir mokslininkų) • atestacija; • -Tipiškoje neuniversitetinėje fizinių ar biomedicininių mokslų • institucijoje yra 30-50 mokslo darbuotojų (tenure) + tiek pat PDr. • studentų ir postdoc’ų + ½ nuo “tenure” aptarnaujančiojo personalo; • -”Išorinis” finansavimas gali sudaryti 20-30% institucijos pajamų; • -”Senosiose” EC šalyse finansavimas vienam “tenure” mokslo • darbuotojui (F,B,T) yra ~ 100 000 Eur/metai;