Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

1. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Latentinio nusikalstamumo tyrimo galimybės (žr. taip pat atskirą schemą Sakalauskas G. Įvadas į empirinę kriminologiją. Metodinė priemonė. Eugrimas. Vilnius, 2007, p. 23): • Vertinimas, remiantis patirtimi (pvz., policininkų, medikų, muitininkų ir kt.), t. y. ekspertiniu žinojimu. • Eksperimentas (pvz., bandoma nešti kyšį arba jo prašyti ir žiūrima, kaip kas elgiasi). • Stebėjimas dalyvaujant (perimamas konkretus socialinis vaidmuo bei elgesys, dalyvaujama socialinėje-kultūrinėje sistemoje, pvz., dalyvavimas kelių policijos reiduose, “įsidarbinama” sveikatos apsaugos įstaigose, savivaldybėse, kalėjimuose ir pan.). • KRITIKA: šių tyrimų pagrindu sunku daryti platesnius apibendrinimus.

2. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas • Apklausos (žr. taip pat atskirą schemą Sakalauskas G. Įvadas į empirinę kriminologiją. Metodinė priemonė. Eugrimas. Vilnius, 2007, p. 34): • kaltininkų, aukų, liudininkų ir ekspertų • tiesioginiame asmeniniame interviu, paštu arba telefonu. • Dažniausiai apklausiama reprezentatyvi visuomenės dalis, o ne jau išaiškinti nusikaltėliai ar aukos (bet gali būti apklausiami). • Sužinoma ne apie tikrąjį nusikalstamumą, bet apie apklausiamųjų suvoktą (suvokiamą) nusikalstamumą. • Problemos: • apklausiamųjų sąžiningumas (ypatingai – kaltininkų, ne visos nusikalstamos veikos atskleidžiamos, ypatingai sunkūs nusikaltimai, esantys socialiniu tabu ir pan.); • apklausiamųjų vertinimas – buvo tai nusikalstama veika ar ne; • atminties veiksnys; • beveik neįmanoma apklausti tam tikrų grupių (pvz., aukščiausio lygio politikų, benamių, neraštingų asmenų, narkomanų ir pan.).

3. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Pagrindinės kriminologinio tyrimo eigos sąvokos: • Hipotezė – tai mokslinė ryšio tarp (mažiausiai dviejų) požymių prielaida. • Kintamasis – požymio išraiška. Priklausomas kintamasis aprašo aiškinamą turinį, nepriklausomas kintamasis gali turėti įtakos šiam turiniui. • Kintamųjų operacionalizavimas – kintamųjų aprašymas tam tikrais požymiais (indikatoriais). • Patikimumas – taikant pakartotinai ir esant tom pačioms sąlygoms, rezultatas turėtų būti toks pats. • Galiojimas (validumas) – tiriama būtent tai, kas turi būti tiriama. • Objektyvumas – rezultatų nepriklausomumas nuo tyrėjo asmenybės.

4. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

6. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 1999–2012 m. (“Transparency International” apibendrinti apklausų duomenys)

7. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Apibendrinant registruotą ir latentinį nusikalstamumą Lietuvoje: • Registruoto nusikalstamumo būklė Lietuvoje pastaruosius 10 metų beveik nesikeičia, o pastaruosius 5 metus pastebimas visų pagrindinių rodiklių mažėjimas. • Registruoto nusikalstamumo lygis Lietuvoje yra 2-3 kartus mažesnis nei daugelyje Europos Sąjungos šalių. • Pastebimas pagrindinių registruotų nusikalstamų veikų – nužudymų, vagysčių, plėšimų skaičiaus mažėjimas, ypač – per pastaruosius 5 metus. • Net ir perpus sumažėjus registruotų nužudymų skaičiui Lietuvoje jų 100 000 gyventojų tenka daugiausiai iš visų ES šalių, Vilniuje – daugiausiai iš visų ES sostinių.

8. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Apibendrinant registruotą ir latentinį nusikalstamumą Lietuvoje (tęsinys): • Tarp registruoto ir latentinio nusikalstamumo Lietuvoje yra didelė disproporcija. • Atliekami latentinio nusikalstamumo tyrimai rodo ir realaus nusikalstamo elgesio (jį patyrusių aukų) skaičiaus mažėjimą. • Pasitikėjimas policija Lietuvoje didėja, bet jis dar vis tiek yra santykinai mažas, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis.