531 likes | 1.25k Views
Ankstyvasis renesansas 15 a. Benoco Gocolio “Kelionė į Beatliejų”. Sienų tapyba Florencijos Medičių ir Rikardžių rūmų koplyčioje. 1459 m. Fragmentas. Ankstyvojo renesanso laikais – nuo 1430 iki 1500 m. – klestėjo visos meno šakos: architektūra, skulptūra, tapyba. .
E N D
Benoco Gocolio “Kelionė į Beatliejų”. Sienų tapyba Florencijos Medičių ir Rikardžių rūmų koplyčioje. 1459 m. Fragmentas. Ankstyvojo renesanso laikais – nuo 1430 iki 1500 m. – klestėjo visos meno šakos: architektūra, skulptūra, tapyba.
Ankstyvasis renesansas susiformavo ir suklestėjo Florencijoje (Florencijos mokykla), plėtojosi Bolonijoje, Feraroje, Sienoje (Sienos mokykla), Veronoje, kt. Italijos miestuose. Šis laikotarpis Italijoje buvo vienas sudėtingiausių, nes jo metu iškilę ir suklestėję meninės mokyklos tarp savęs konkuravo ir veikė viena kitą.
Žymesni šio laikotarpio skulptoriai: Gibertis, Donatelas, Verokjas. Pagarsėjo tapytojai: Beatas fra Andželikas, Mazačas, Botičelis, Pjetras dela Frančeskas, Fra Filipo Lipis, Mantenia, Učelas.
Lorencas Gibertis 1378-1455 (Lorenzo Ghiberti) - ankstyvojo renesanso italų skulptorius, auksakalys ir menotyrininkas.
1401 m. Florencijoje buvo paskelbtas krikštyklos durų konkursas. Šį konkursą laimėjo Lorenco Giberčio projektas. 1425-52 m. Gibertis kūrė savo šedevrą – Florencijos baptisterijos trečiųjų bronzinių durų reljefus.
Šias duris Mikelandželas pavadino dar ir dabar vartojamu “Rojaus vartų” vardu.
Donatello 1382/86-1466 Donatelas buvo vienas universaliausių ir produktyviausių ankstyvojo renesanso menininkų ir padarė įtakos visai vėlesnei renesanso dailei. http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/dailinikai/1_10/donat_did.htm
“ Dovydas”. Apie 1425 – 1430 m. Bronza. Donatelo novatoriškumas labiausiai išryškėjo Dovydo skulptūroje
Visa jo laikysena byloja mums apie pergalę, patirtą prieš milžiną Galijotą
Dovydas yra pirmoji po ilgos pertraukos sukurta natūralaus žmogaus ūgio apnuoginta figūra.
1443 m. Donatelasiš bronzos nuliejo karvedžio Gatamelatos statulą — pavaizdavo jį raitą ir ginkluotą kaip romėnų karį. Prototipu šiai skulptūrai skulptoriuspaėmė išlikusią antikinęRomos imperatoriaus Marko Aurelijaus statulą
Andrea del Verokjas, (Verrochio, Andrea del; 1435-1488 m.)
Andrejas del Verokjas “Raito karo vado Kaleonio statula” Savo kūryboje skulptorius linko į dramatiškumą, siekė efekto
Filippo Brunellechi1377-1446 • http://translate.google.lt/translate?hl=lt&sl=en&u=http://en.wikipedia.org/wiki/Filippo_Brunelleschi&ei=vgqETrf8CYbO4QTIwpylDw&sa=X&oi=translate&ct=result&resnum=1&ved=0CCMQ7gEwAA&prev=/search%3Fq%3DFilippo%2BBrunelleschi%26hl%3Dlt%26biw%3D1280%26bih%3D671%26prmd%3Dimvnso
Filipas Brunaleskis. Florencijos katedros Kupolo architektas
Bruneleskio kupolo projektas buvo novatoriškas savo inžinerinio sprendimo originalumu. Jis suprojektavo tuščiavidurį kupolą, susidedantį iš dviejų sluoksnių, kurių vidinis, padalytas į aštuonias dalis, atiliko atraminę funkciją.
Ručelų rūmai Florencijoje 1436 Ankstyvojo renesanso visuomeniniai pastatai, rūmai atrodo rūstūs ir didingi. Tokią išvaizdą pastatui suteikia griežtos geometrinės formos ir grubiai nutašyti akmeniniai blokai, vadinami rustika Stocių rūmai. Florencija
Vėliau statyti rūmai įgavo elegancijos . Jau naudoti puošybiniai elementai: frontonėliai virš langų, piliastrai, kolonos, gipsiniai gėlių ir vaisių vainikai, sparnuotos nuogų berniukų figūrėlės, antikos pamėgtas akanto lapo motyvas.
Sandro Botticeli1444/45-1510 Tapyboje jis nesprendė sudėtingų perspektyvos ir šviesotamsos problemų. Svarbiausia išraiškos priemonė jo kūryboje yra švelniai banguojanti, lanksti, sukurianti poetišką nuotaiką linija
Paolas Učelas, (Uccello, Paolo, tikr. P. Di Dono; 1397-1475 m.) Savo gebėjimus geriausiai įgyvendino batalinės tematikos paveiksluose. Vaizduodamas mūšius, nepamiršo perspektyvos net sudėtingiausiose kompozicijose.
Mazačio freska “Šv. Trejybė” Florencijos bažnyčia. Apie 1427 m.
Andrėja Mantenija1431-1506 Garsėjo kaip meistriškai įvaldęs trimatę perspektyvą.
Antikai artimuose kūriniuose Mantenja ypač ištobulino kūno plastinį ir anatominį vaizdavimą Andreja Mantenja. “Miręs Kristus”