Gamtamokslio raštingumo samprata šiuolaikiniame kontekste. Tarptautinio PISA tyrimo pavyzdys

1. Gamtamokslio raštingumo samprata šiuolaikiniame kontekste. Tarptautinio PISA tyrimo pavyzdys Jolita Dudaitė NEC, KTU

3. Gamtamokslio raštingumo svarba • Keičiantis ekonominėms ir technologinėms sąlygoms gamtos mokslų išmanymas ir gebėjimas naudotis technologijomis tampa nepaprastai svarbūs modernioje visuomenėje. Tai asmeniui sudaro prielaidas gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje, kurioje gamtos mokslai ir technologijos atlieka reikšmingą vaidmenį, taip pat įgalina žmogų deramai dalyvauti viešojoje politikoje, kurios sprendimai, susiję su gamtos mokslų ir technologijų klausimais, turi poveikį asmens gyvenimui.

4. Visuomenės raida XX-XXI a. Industrinė visuomenė Informacinė visuomenė (Bell, 1973) Žinių visuomenė (Drucker, 1969) Besimokanti visuomenė (Rodrigues, 2003)

5. Edukacinės paradigmos virsmas Mokymo (klasikinė, poveikio) paradigma Sąveikos paradigma Mokymosi paradigma

6. Gamtamokslio raštingumo samprata • Gamtamokslis raštingumas yra “tai, ką eilinis visuomenės narys privalo žinoti apie gamtos mokslus”, arba “bendras supratimas apie gamtos mokslus” (Durant, 1993).

7. Vienas pirmųjų gamtamoksliškai raštingo asmens apibūdinimų (Pella ir kt., 1966) • Gamtamoksliškai raštingas asmuo turi supratimą apie: • Ryšius, siejančius gamtos mokslus bei visuomenę • Mokslininko darbą reguliuojančią etiką • Gamtos mokslų prigimtį • Skirtumą tarp gamtos mokslų ir technologijų • Pagrindines gamtos mokslų sąvokas • Ryšius, siejančius gamtos bei humanitarinius mokslus.

8. Gamtamokslio raštingumo samprata • Gamtamokslis raštingumas, anot Hazen (2002), yra sąvokų, istorijos bei filosofijos mišinys, padedantis žmogui suprasti gamtamokslius klausimus, svarstomus mūsų laikmetyje. • Gamtamokslis raštingumas nėra tik ekspertų naudojamas specializuotas žargonas. • Gamtamokslio raštingumo esmė – patys bendrieji gamtamoksliai principai bei svarbiausios gamtamokslės žinios. Gamtamoksliškai raštingo piliečio žinios ir žodynas yra pakankami suprasti šiandieninės informacijos kontekstą. • Jei gali suprasti gamtamokslius klausimus, nagrinėjamus žurnaluose bei laikraščiuose (jei gali „įveikti“ straipsnius apie genetinę inžineriją ar ozono skylę taip pat lengvai, kaip susidorotum su naujienomis apie sportą, politiką ar menus), tuomet esi gamtamoksliškai raštingas. • Jei kurti gamtos mokslus ir naudotisgamtos mokslais yra skirtingi dalykai, tai terminas gamtamokslis raštingumas reiškia būtent naudotisgamtos mokslais.

9. Gamtamokslio raštingumo samprata • GR suteikia galimybę kelti klausimus apie kasdienes patirtis bei rasti ar pačiam apibrėžti atsakymus į juos. Tai reiškia, jog asmuo gali apibūdinti, paaiškinti bei nuspėti natūralius fenomenus. GR įgalina suprastipopuliariojoje spaudoje randamus straipsnius apie gamtos mokslus bei įsitraukti į socialinę diskusiją apie išvadų validumą. GR reiškia, jog asmuo gaudosi nacionalinio bei vietinio lygmens gamtamoksliuose sprendimuose, bei išreiškiasavo gamtamoksliškai bei technologiškai kompetentingą poziciją. Raštingas pilietis gali vertinti gamtamokslinės informacijos šaltinių bei metodų kokybę. GR taip pat įgalina vertinti argumentus, įrodymus, bei darytitinkamasišvadas (National Science Education Standarts, 1996).

10. Gamtamokslio raštingumo sampratos pagrindiniai elementai • Svarbiausios gamtamokslės žinios • Patys bendriausi gamtamoksliai principai • Aktualus šiandienos kontekstas • Praktinis GM žinių ir principų naudojimas • Orientacija į visuotinumą, ne į atskirus gamtos mokslams gabius individus • Nuostatos gamtos mokslų atžvilgiu • Aktyvi pozicija gamtamokslių sprendimų atžvilgiu

11. Gamtamokslio raštingumo vertinimo pavyzdys • Tarptautinis penkiolikmečių tyrimasOECD PISA – vienas iš tyrimų, skirtas mokinių gamtamokslio raštingumo (o kartu ir matematinio raštingumo bei skaitymo gebėjimų) pasiekimams nagrinėti. • Tai vėliausias ir moderniausias tarptautinis švietimo tyrimas, atliepiantis šiuolaikinėms edukacinėms tendencijoms (požiūris į raštingumą, mokėjimas mokytis,...) • Matuoja tai, ar bebaigiantis mokyklą asmuo yra pasiruošęs naudotis gamtos mokslais gyvenime, o ne tai, kaip jis įsisavino mokyklos programą.

12. PISA gamtamokslis raštingumas • Gamtamokslis raštingumas PISA tyrime apima gamtos mokslų (dalykines) žinias ir žinias apie gamtos mokslus (gamtos tyrimai). • Gamtos mokslų žinios reiškia pagrindinių gamtos mokslų sričių – fizikos, chemijos, biologijos, fizinės geografijos, astronomijos ir gamtamoksliais tyrimais pagrįstų technologijų – teikiamas pagrindines žinias apie gamtos pasaulį. • Žinios apie gamtos mokslus reiškia gamtamokslių metodų (gamtamokslis tyrimas) ir tikslų (gamtos reiškinių aiškinimas) žinojimą.

13. PISA gamtamokslis raštingumas • PISA tyrimo esminis bruožas yra tas, kad vertinimo dėmesio centre yra kompetencijos, atskleidžiančios būtent penkiolikos metų amžiaus mokinių žinias, gebėjimus ir vertybes tam tikrose šio amžiaus mokinių patiriamose ir suprantamose asmeninio, socialinio ir globalinio pobūdžio situacijose.

14. PISA gamtamokslis raštingumas • PISA tyrimas vertina mokinių gamtamokslio raštingumo kognityvinį ir emocinį aspektus. • Kognityvinį aspektą sudaro mokinių žinios ir gebėjimai (kompetencijos) jas taikyti. • Nekognityvinis aspektas – mokinių emocinė reakcija į gamtamoksles problemas, nuostatos. • Visos PISA užduotys yra kontekstinės, paimtos iš realaus gyvenimo situacijų. • Būdingas tarpdiscipliniškumas.

15. Žinios • Nesistengiama aprėpti visų žinių. Jos atrenkamos pagal šiuos kriterijus: • kasdieninis aktualumas; • atrenkamos tokios žinios ir taikymo sritys, kurios išliktų svarbios gyvenime artimiausią dešimtmetį ir vėliau; • pasirenkamas tinkamas žinių ir kompetencijų santykis.

16. Žinios • Gamtos mokslų žinios: • Fizikinės sistemos • Gyvosios sistemos • Žemė ir Visata • Technologijos • Žinios apie gamtos mokslus: • Gamtamokslis tyrimas • Gamtos reiškinių aiškinimas

17. Kompetencijos • Gamtamokslių problemų atpažinimas • Mokslinis gamtos reiškinių aiškinimas • Mokslinis įrodymas

18. Nuostatos • Domėjimasis gamtos mokslais • Gamtamokslio tyrimo svarbos supratimas • Atsakomybė už gamtos išteklių ir aplinkos išsaugojimą

19. Vidutiniai PISA rezultatai

20. Rezultatai (GR žinios)

21. Rezultatai (GR kompetencijos)

22. Rezultatai (GR kompetencijos)

23. Rezultatai(teigiamos nuostatos, domėjimasis)

24. Rezultatai(aplinkosaugos problemų vertinimas) • Šie aplinkosaugos klausimai man susirūpinimo nekelia

25. Pasiekimų lygmenys(gamtamokslis raštingumas, procentais)

26. Pasiekimų lygmenys(matematinis raštingumas, procentais)

27. Pasiekimų lygmenys(skaitymo gebėjimai, procentais)

28. Skirtumas tarp lyčių (Vaikinai - Merginos)

29. 5 geriausiųmokyklųvidutiniai rezultatai

30. 5 prasčiausiųmokyklųvidutiniai rezultatai

31. Skirtumas tarp geriausių ir blogiausių vidutinių mokyklų rezultatų

32. Gamtamokslio raštingumo rezultatai pagal mokyklos tipą

33. Gamtamokslio raštingumo rezultatai pagal mokyklos vietovę

34. Gamtamokslio raštingumo rezultatai pagal mokomąją kalbą

35. Bendriausi Lietuvos mokinių rezultatai • Vidurkis žemesnis už OECD šalių vidurkį • Turime mažiau mokinių, pasiekusių aukščiausią pasiekimų lygmenį, negu vidutiniškai OECD šalyse • Didesnis nei OECD šalyse rezultatų skirtumas tarp lyčių (išskyrus matematiką) • Didelis rezultatų skirtumas tarp mokyklų, mokyklos tipų, mokyklos vietovių • Rezultatų skirtumas tarp skirtingų kalbų mokyklų • Nepakankamas mokinių susidomėjimas aplinkosaugos problemomis

36. Lietuvos mokinių rezultatų galimos priežastys – klasė

37. Mokinių, teigiančių, kad niekada nėra turėję progos iš kur nors gauti informacijos šiomis aplinkosaugos temomis, skaičius

38. Eksperimentai (mokiniai laboratorijose atlieka praktinius eksperimentus)

39. Eksperimentai (mokytojas atlieka eksperimentus, norėdamas ką nors pademonstruoti)

40. Savarankiškas mokymasis (mokiniams leidžiama patiems pasirinkti, ką tyrinėti)

41. Savarankiškas mokymasis (mokinių prašoma sugalvoti, kaip F, Ch ar B klausimas g.b. ištirtas laboratorijoje)

42. Savarankiškas mokymasis (mokiniams leidžiama patiems sugalvoti eksperimentus)

43. Savarankiškas mokymasis (mokiniai atlieka tyrinėjimus, kad patikrintų savo pačių idėjas)

44. Vertybinės orientacijos formavimas (klasėje vyksta debatai arba diskusijos)

45. Mokinių skaičius, kurie turi per savaitę 4 ir daugiau šių dalykų pamokų (procentais)

49. Ką daryti su tarptautinių tyrimų rezultatais? • Suomija • Taivanas • Rusija

50. Ačiū už dėmesį