Psichologijos tyrimo metodai: EKSPERIMENTAS

1. Psichologijos tyrimo metodai: EKSPERIMENTAS

2. Psichologinių tyrimų klasifikacija • APRAŠOMIEJI TYRIMAI • STEBĖJIMAS • KORELIACINIAI TYRIMAI • EKSPERIMENTAS

3. Eksperimentas • Eksperimentas – empirinio tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, efektyviai kontroliuojant šalutinius kintamuosius. • Pvz. tiriame pomidorų išnokimo priklausomybę nuo sugedusio banano buvimo greta.

4. Eksperimentiniai tyrimai • Eksperimentas - tai empiriniai tyrimai, padedantys planingai valdant (keičiant, koreguojant) proceso ar reiškinio sąlygas, patikrinti priežastinių reiškinių ryšių hipotezes. • Pagrindinis eksperimentinio tyrimo bruožas yra tas, kad tyrėjas apgalvotai kontroliuoja ir manipuliuoja sąlygomis, kurios lemia dominančius įvykius. • T.y., eksperimentiniame tyrime tyrėjas manipuliuoja pasirinktą nepriklausomą kintamąjį sukeldamas įvairias priklausomo kintamojo variacijas. • Jei pakitimai priklausomame kintamajame koreliuoja su tomis manipuliacijomis tada yra tikimybė manyti, kad ryšys tarp nepriklausomo ir priklausomo kintamųjų yra funkcinis (priežastinis).

5. Eksperimentiniai tyrimai • Reikia būti atidžiam, nes ryšys tarp kintamųjų ir eksperimentiniuose tyrimuose gali būti atsitiktinis. • Tačiau jei nepriklausomas kintamasis yra manipuliuojamas sistematiškai, rizika, kad ryšys tarp eksperimento kintamųjų yra atsitiktinis bus minimalus.

6. Eksperimentinių tyrimų rūšys • Socialiniuose tyrimuose dažniausiai skiriamos dvi eksperimentinių tyrimų rūšys: • preliminariniai eksperimentiniai tyrimai; • tikrieji eksperimentiniai tyrimai; • kvazieksperimentiniai tyrimai.

7. Preliminariniai eksperimentiniai tyrimai • Preliminariniai eksperimentiniai tyrimai dažnai vykdomi su viena tiriamųjų grupe; • Tokio tipo tyrimai dažni bandant įvertinti naujų mokymo metodų, programų efektyvumą; • Prieš naudodamas kokį nors manipuliatorių, tyrėjas įvertina tiriamuosius požymius, (vadinamojo pirminio testo (pre-test) atlikimas), o po to, praėjus kuriam laikui, kai buvo taikomas eksperimentinis faktorius (test-factor), nustato tų požymių kitimus, atlikdamas vadinamąjį užbaigimo testą (post-test).

8. Preliminariniai eksperimentiniai tyrimai • Palyginęs rezultatų skirtumus, tyrėjas bando įvertinti taikyto poveikio efektyvumą, t.y. nustatyti rezultatų kitimo priežastį. • Tokio tyrimo trūkumas - rezultatų pasikeitimui įtakos gali turėti ir kiti šalutiniai veiksniai, veikiantys tiriamuosius. Tokiu atveju negalėsime įrodyti mūsų daromo poveikio veiksmingumo.

9. Tikrieji eksperimentiniai tyrimai • Šio tipo tyrimai nuo preliminarinių eksperimentų labiausiai skiriasi tuo, kad šiuo atveju sudaromos dvi grupės, kurios tiriamojo požymio atžvilgiu yra vienodos. • Grupės sudaromos laikantis atsitiktinumo kriterijų. • atsitiktinumas garantuoja didesnę ekvivalentiškumo tikimybę, t.y. proporcingą įvairių veiksnių ar subjektų charakteristikų pasiskirstymą tarp eksperimentinių ir kontrolinių grupių, galinčių gerokai paveikti tyrėją dominančius eksperimento kintamuosius. • jeigu tiriamųjų grupės sudarytos ekvivalentiškai, tada bet kurie veiksniai bus adekvatūs abiem tiriamosioms grupėms.

10. Tikrieji eksperimentiniai tyrimai • Norint užtikrinti grupių homogeniškumą jos turi būti atitinkamo dydžio (mažose grupėse sunku pasiekti idealaus homogeniškumo) bei parinktos iš identiškos aplinkos. • Kai yra eksperimentinė ir kontrolinė grupės, tiriamasis poveikis kontrolinei grupei netaikomas, o tai leidžia įvertinti poveikio priemonių efektyvumą • įvedus kontrolinę grupę, eliminuojamas išorinių kintamųjų poveikis eksperimentinei grupei, kadangi daroma prielaida jog išoriniai nepriklausomi kintamieji, kuriuos eksperimentatoriui sunku suvaldyti, vienodai veikia kontrolinę ir eksperimentinę grupes, todėl jie atmetami kaip skirtumas tarp kontrolinės grupės pirminio ir baigiamojo testavimo

11. TIKRAS EKSPERIMENTAS • Vyksta tada, kai vienu kintamuoju yra manipuliuojama, o visi kiti kintamieji nekeičiami – lieka pastovūs. • Į eksperimentą įtraukti du kintamieji : priklausomas ir nepriklausomas. • Kintamuosiuos sieja priežastingumo ryšys NEPRIKLAUSOMO KINTAMOJO POKYČIAI MANIPULIACIJA NEPRIKLAUSOMU KINTAMUOJU 

12. Priežastingumo nustatymas Manipuliavimas nepriklausomu kintamuoju – šiukšlių popierėlių kiekis Pokytis priklausomam kintamajam – šiukšlinimas ar ne LEMIA • Cialdini, Reno, Kallgren (1990) eksperimentas “Ar šiukšlės verčia šiukšlinti?” Buvo spėjama, kad kuo daugiau bus šiukšlių ant žemės, tuo daugiau šiukšlių popierėlių numes ir dalyviai. • Nepriklausomų kintamųjų lygiai: 0, 1, 2, 4, 8 ir 16 šiukšlių vienetų.

13. Klasikinis eksperimento modelis Eksperimentinė grupė Tam tikra procedūra Matuojamas priklausomas kintamasis Dalyvių paskirstymas Identiškos sąlygos Kontrolinė grupė Nėra procedūros

14. Eksperimento privalumai • Priežastingumo nustatymo galimybė. • Galima išskirti priežastis ir poveikį, nes nepriklausomas kintamasis visiškai kontroliuojamas. • Situacijos kontrolė. Galima kontroliuoti šalutinius kintamuosius. Pasižymi dideliu patikimumu. • Alternatyvūs paaiškinimai gali būti nagrinėjami originalaus tyrimo atžvilgiu. • Lengviau atkartoti nei daugelį kitų tyrimų modelių.

15. Eksperimento trūkumai • Tiriamieji žino, kad jie dalyvauja eksperimente. • Galimos etinės problemos. • Kintamieji privalo būti aiškiai apibrėžti, tai apriboja kai kurių fenomenų tyrinėjimą. • Dirbtinės sąlygos. • Iš dalyvių atimamas unikalus požiūris. • Tikėjimosi įtakos. • Maža tiriamųjų grupė.

16. Pakitimai (variantiškumas - variance)eksperimente Tobulas eksperimentas Suminis variantiškumas = poveikio variantiškumas Poveikio varian- tiškumas Samplaikos. varian- tiškumas Klaidos varian- tiškumas Gyvenimiškas eksperimentas Suminis variantiškumas = + + Nesisteminės klaidos Sisteminės klaidos • Norint atlikti eksperimentą kuo geriau būtina kontroliuoti sistemos klaidas ir stengtis nesistemines klaidas sumažinti iki minimumo.

17. Šalutiniai kintamieji • Šalutinis kintamasis – bet koks kintamasis, kuris nėra tyrimo dalis, bet kuris turi įtakos tyrimo rezultatams • Kai šalutinio kintamojo reikšmės yra susijusios su nepriklausomu kintamuoju, tai vadinama samplaika ( angl. confounding ) , o pats šalutinis kintamasis – samplaikos kintamuoju(confounding variable) • Šalutinių kintamųjų poveikį priklausomam kintamajam siekiama kontroliuoti

18. Eksperimento validumas • Validumas – tyrimo atitikimas jam iškeltiems tikslams, t.y. kiek tyrimas įvertina tai, ką juo siekiama ištirti. • Eksperimente validumas nusako, kiek nepriklausomas kintamasis paveikė priklausomą kintamąjį. • Grėsmė(threat) validumui – interpretacijų gautiems rezultatams apribojimas

19. Eksperimento validumo tipai Vidinisvalidumas Ar manipuliacija nepriklausomu kintamuoju tikrai paveikė priklausomą kintamąjį? Išorinisvalidumas POVEIKIS Laikas ir kontekstas Populiacijos (populiacinis validumas) Vietos (ekologinis validumas)

20. Validumo tipai: vidinis validumas • Vidinis validumas atspindi pokyčius priklausomajame kintamajame, kurie buvo nulemti jo sąveikos tik su nepriklausomu kintamuoju. • Jeigu nėra jokio poveikio, vadinasi, trūksta vidinio validumo. • Tai gali atsitikti dėl: a) klaidų statistinėse procedūrose b) su nepriklausomu kintamuoju nesusietų kintamųjų. • Grėsmė vidiniam validumui gali pasireikšti, kai mums atrodo, kad nepriklausomas kintamasis paveikė priklausomą, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo. Didžiausia grėsmė – samplaikoskintamųjų pasirodymas (confounding).

21. Validumo tipai: vidinis validumas Grėsmių vidiniam validumui pavyzdžiai: • netinkamai parinkta statistinė analizė, • neteisingai suvesti duomenys, • klastojimas, • istoriniai efektai, • šališkas tiriamųjų parinkimas, • tiriamųjų praradimas, • skirtingas brendimo laikas, • konkurencingumas tarp tiriamų grupių.

22. Validumo tipai: išorinis validumas • Eksperimentas turi išorinį validumą tada, kai skirtingoje aplinkoje ir su kitais tiriamaisiais gaunami tokie patys eksperimento rezultatai. Grėsmė išoriniam validumui: parinkta per maža tos pačios vietos tiriamųjų grupė. • Eksperimentas turi ekologinį validumątada, kai metodai, priemonės ir eksperimento aplinka yra artima realaus gyvenimo situacijai. • Ekologinio validumo įrodymas dažnai iškart įrodo ir išorinio validumo buvimą. • Eksperimentas pasižymipopuliaciniu validumu tada, kai eksperimento rezultatai pritaikomi tik tokiai populiacijai, kokia buvo tiriama. Grėsmė: rezultatai pritaikomi platesnei arba kitai populiacijai.

23. Validumo tipai: konstrukto validumas • Konstrukto validumas nurodo, kiek tam tikro konstrukto naudojimas yra pagrįstas ir veiksmingas. • Didžiausia grėsmė konstrukto validumui: kintamojo, neįtraukto į tyrimą, įtaka tyrimo rezultatams. Toks šalutinis kintamasis gali būti tikroji poveikio priežastis. • Kartais šalutinio kintamojo pasirodymas rezultatams įtakos neturi.

24. KVAZIEKSPERIMENTAI

25. Kvazieksperimentas • Kvazieksperimentai– tai tyrimai, • kurie atliekami tada, kai tyrėjas neturi galimybės atsitiktinai parinkti grupių, nors tai ir būtina, • kai negali savo nuožiūra bet kada ir bet kam pateikti nepriklausomą kintamąjį. • Tai yra tyrimas, kuriuo prie eksperimento reikalavimų priartėjama, bet jie ne visiškai tenkinami; • Tai tyrimas kai nepriklausomojo kintamojo negali valdyti arba kai tai sunku daryti (lytis ar amžius);

26. Kvazieksperimentiniai tyrimai • Kvazieksperimentiniams tyrimams būdinga tai, kad parinktos grupės yra nevienalytės ir jų parametrai nesuvienodinti. • Tokie tyrimai dažni socialiniuose tyrimuose, kur dažnai nėra galimybių visiškai suvienodinti eksperimentinių ir kontrolinių grupių parametrų. • Dėl to neretai atliekami tyrimai tik su iš dalies suvienodintais parametrais arba apskritai nesirūpinant jų suvienodinimu, iš anksto turint galvoje, kad parinktos tiriamųjų grupės yra gana panašios.

27. Kvazieksperimentiniai tyrimai • Sudarant eksperimentines ir kontrolines grupes, reikėtų laikytis šių principų: • tiriamųjų skaičius grupėse turi būti kuo vienodesnis; • tiriamųjų grupių amžius, lytis ir t.t. turi būti vienodas arba jų skirtumas statistiškai nereikšmingas; • tyrimo duomenų variacija pirminio testavimo metu praktiškai turi būti vienoda, t.y., nustačius vidutinius kvadratinius nukrypimus, jų reikšmės atskirose grupėse turi būti vienodos. • Kvazieksperimentiniai tyrimai gali būti kelių tipų: • viena grupė su baigiamuoju testu; • neekvivalentiškos grupės su baigiamuoju testu; • įvykusio fakto tyrimas, kai netgi tyrėjas negali kontroliuoti, kadangi jis atvyksta į įvykio vieta jau po įvykio, pavyzdžiui, tiriant žemės drebėjimo psichologinį poveikį.

28. Eksperimento ir kvaziekperimento schemų palyginimas • Eksperimente: 1 grupė - R O1 X O2 2 grupė - R O3 O4 • Kvazieksperimente: 1 grupė - O1 X O2 2 grupė - O3 O4

29. Eksperimento ir kvaziekperimento palyginimas • Tyrimų schemos skiriasi tik vienu požymiu – eksperimentiniame tyrime grupės yra ekvivalentiškos, parinktos atsitiktiniu būdu, o kvaziekperimente nėra ekvivalentiškos. • Ekvivalentiškų grupių parinkimas yra pagrindinis kvazieksperimento trūkumas, nes tai padaryti yra labai sunku ir dėl to eksperimentai dažniausiai atliekami laboratorijose.

30. Retroaktyvios istorijos kontroliavimas • Tikimybė, kad retroaktyvi istorija paveiks kvazieksperimento rezultatus yra didesnė nei atsitiktinai parinktose eksperimento grupėse.

31. Savaiminės raidos su atrankos veiksniais sąveika • Dėl neekvivalentiškų grupių kvazieksperimentuose kyla didesnis pavojus, kad sąveikos efektai (samplaikos kintamieji) iškreips duomenis.

32. Statistinės regresijos kontrolė kvazieksperimentuose • D. Campbellas įspėja, kad labai paplitęs grupių vienodinimo būdas poruojant tiriamuosius ne visada pasitvirtina. • Statistinės regresijos fenomenas gali maskuoti rezultatus.

33. Eksperimento ir kvazieksperimento panašumai • Tiriamųjų praradimo kontrolė tiek ekvivalentiškose, tiek neekvivalentiškose grupėse yra panaši. • Išorinio validumo atžvilgiu abi tyrimų rūšys maždaug vienodos, tačiau kvazieksperimentuose mažesnė rezultatus iškreipianti reakcija į tyrimą.

34. Kvazieksperimento kritika • D. Campbellas linkęs priskirti kvazieksperimentus prie nerekomenduotinų ikieksperimentinių tyrimų. • Jis siūlo naują schemą: O1 O2 O3 O4 X O5 O6 O7 O8

35. NEEKSPERIMENTINIS TYRIMAS

36. Neeksperimentinis tyrimas • Neeksperimentinis tyrimas - tai modelis, kai vienos grupės nariai yra lyginami su kitos grupės nariais, pagal asmenybę, biologiją ar demografines charakteristikas. • Dauguma tyrimų mėgsta parodyti kai kuriuos asmenybės ar elgesio skirtumus tarp lyčių, moterų ir vyrų IQ, intravertų bei ekstravertų, skirtingų ekonominių klasių, kultūrų bei etninių grupių žmonės.

37. Koreliacinis tyrimas(Correlational) • Kai kurie tekstai naudoja terminą koreliacija, apibūdinti tyrimams, kur yra tiriamas ryšys tarp vieno kintamojo ir kito. • Jei koreliaciją palyginsime su eksperimentu, mes galime tik teigti, kad yra tam tikras ryšys tarp dviejų kintamųjų, tačiau iš gautų rezultatų negalime daryti išvadų. • Mes prarandame svarbiausia, kas yra eksperimente – manipuliavimą vienu kintamuoju ir stebėjimo efektą kitame.

38. Stebėjimas “Post facto” • Kai kurie mokslininkai neeksperimentinį tyrimą apibūdina kaip stebėjimą. • Cook and Cambell (1979) apibūdina tokius tyrimus kaip pasyvų stebėjimą. • Sprintahall (2003) išskiria eksperimentą ir “Post facto” – čia tyrėjas pasirodo jau po įvykio. • Iki šiol nėra vieningo pavadinimo – svarbiausia yra nepriimti ryšių tarp grupių kaip tikro eksperimento ar kvazieksperimento ir numatyti galimas grėsmes interpretuojant jau turimus rezultatus.

39. AUKŠTO STRESO SĄLYGOS Atsitiktinai parinkti dalyviai Klaidų skaičius ŽEMO STRESO SĄLYGOS Eksperimento, kvazieksperimento ir grupių skirtumų tyrimų palyginimas Eksperimentas Manipuliuojamas nepriklausomas kintamasis Priklausomas kintamasis Kvazieksperimentas (Manipuliuojamas) nepriklausomas kintamasis Priklausomas (Neekvivalentiškos grupės)kintamasis Dieninė pamaina AUKŠTO STRESO SĄLYGOS Grupių skirtumų tyrimaiMatuojamas kintamasis Matuojamas kintamasis Klaidų skaičius Naktinė pamaina ŽEMO STRESO SĄLYGOS Skiriamas klausimynas ir nustatomas tapatumas DIDELĮ STRESĄ PATIRIANTYS DALYVIAI Klaidų skaičius ŽEMĄ STRESĄ PATIRIANTYS DALYVIAI

40. Eksperimentiniai tyrimai • Pagal išorinio poveikio egzistavimą galima išskirti eksperimentinių tyrimų rūšis • laboratorinis eksperimentas • natūralus eksperimentas

41. Eksperimentiniai tyrimai – laboratorinis eksperimentas • Tai toks eksperimentas, kuriame nėra išorinio poveikio, t.y. natūralių išorinės aplinkos sąlygų. Todėl čia eksperimentinė situacija nėra adekvati realioms gyvenimo sąlygoms. • Laboratoriniai eksperimentai atliekami ypatingomis, specialiai paruoštomis sąlygomis, naudojant specialius matavimo bei registravimo prietaisus, dažniausiai uždarose patalpose, kai tiriamųjų yra nedaug. Tokie eksperimentai yra dažni psichologijoje.

42. Eksperimentiniai tyrimai – laboratorinis eksperimentas • Laboratorinių eksperimentų privalumai: • padeda išvengti atsitiktinių veiksnių įtakos, todėl eksperimentinė situacija yra lengviau valdoma; • galima izoliuoti eksperimentinį veiksnį, juo manipuliuoti; • galima geriau kontroliuoti tiriamuosius asmenis, lengviau fiksuoti tiriamųjų požymių charakteristikas; • tiksliau parinkti eksperimentines ir kontrolines grupes. • Laboratorinių eksperimentų trūkumai: • atliekami nenatūraliomis sąlygomis, todėl neaišku, kaip tiriamasis elgtųsi realioje situacijoje; • eksperimentinis veiksnys gali veikti kitaip, negu natūraliomis sąlygomis, didelę įtaką daro pats eksperimentatorius; • tyrimo rezultatams įtakos gali turėti tiriamųjų požiūris į eksperimento sąlygas, nes jie neretai įvairiai paskatinami; • tiriamųjų grupės gali būti parinktos, nesilaikant homogenizacijos principų, jos retai būna reprezentatyvios.

43. Eksperimentiniai tyrimai – natūralus eksperimentas • Šio eksperimento metu tyrimo objektas neišskiriamas iš natūralios aplinkos, o eksperimentinė situacija iš esmės nesiskiria nuo įprastų gyvenimo sąlygų, todėl galima pašalinti trūkumus, būdingus laboratoriniam eksperimentui. • Natūralaus eksperimento trūkumai: • atsitiktiniai veiksniai, turintys arba galintys turėti įtakos, ne pilnai pašalinami, o dėl to nepakankamai kontroliuojama eksperimentinė situacija, ypač jeigu eksperimentas vyksta ilgesnį laiką; • sunkiau izoliuoti eksperimentinį veiksnį, todėl tenka taikytis su šalutinių veiksnių poveikiu; • sunkiau kontroliuoti tiriamųjų elgesį, ypač jeigu eksperimentas trunka ilgiau.

44. Eksperimentinių tyrimų privalumai • Privalumai: • Eksperimentiniai tyrimai dažnai vertinami labiau nei kiti tyrimai dėl galimybės rasti priežastinius ryšius tarp kintamųjų. Tačiau būtų beprasmiška arba mažai naudinga organizuoti eksperimentą tiriant naują fenomeną, nes dažnai nėra žinoma, kokie kintamieji yra svarbūs ir apskritai kokios dimensijos sudaro vieną ar kitą reiškinį. Tokiu atveju aprašomieji tyrimai yra labiau tinkamesni atskleidžiant naujo reiškinio turinį ir jo ryšį su kitais kintamaisiais. • Prieš pradėdamas eksperimentinį tyrimą, eksperimento vadovas pasiruošia nuodugniam stebėjimui. Esant tokiom pat aplinkybėm kitas ar tas pats mokslininkas gali pakartoti stebėjimą, kad patikrintų gautus rezultatus. • Eksperimento vadovas gali sistemingai keisti eksperimento aplinkybes. Tačiau yra kintamųjų, kaip pvz intelektas ar amžius, kurių negalima manipuliuoti net ir eksperimeto metu.

45. Eksperimentinių tyrimų trūkumai • Trūkumai: • Eksperimentai dažnai vykdomi laboratorijose ir kritikuojami dėl dirbtinės aplinkos. • Eksperimentatorius gali nesąmoningai įtakoti eksperimento rezultatus, pavyzdžiui, perduodamas savo nuostatas tiriamiesiems (mimika, balso intonacija, elgesiu ir pan.) • Maža tiriamoji grupė, nes eksperimentuojant sunku valdyti ir įvertinti visus didelių grupių kintamuosius. • Socialinių mokslų eksperimente ne visuomet galima sukontroliuoti visus kintamuosius - kartais jie būna visai nenumatyti ir nenusakomi.