Tyrimo planas

1. Tyrimo planas Lekt. Ramunė Urbonienė

2. Tyrimo planas Tyrimo planas atlieka dvi funkcijas: • leidžia tyrinėtojui sau pačiam aiškiau ir nuosekliau formuluoti savo tyrimo eigą; • suteikia tyrimo idėjai aiškią struktūrą; Tyrimo planas įprastai apima keletą esminių komponentų. Tų komponentų kiekis gali šiek tiek keistis, priklausomai nuo tyrimo paskirties, mokslo šakos bei krypties kurios rėmuose jis kuriamas. Tyrimo plano sudedamosios dalys taip pat gali būti išdėstytos ne vienoda eilės tvarka.

3. Tyrimo ataskaitos struktūra Antraštinis lapas Padėka (nebūtina) Turinys Įvadas 1 dalis. Teoriniai tyrimo pagrindai 2 dalis. Tyrimas ir jo rezultatų analizė 3 dalis. Pasiūlymai Išvados Santrauka Literatūra Priedai

4. 1, 2, 3 ataskaitos dalys skirstomos į numeruojamus skyrius, poskyrius, paragrafus pagal turimos medžiagos turinį. Kitos dalys bei įvado dalys nenumeruojamos. Teorinė dalis turi sudaryti apie 20% teksto. Antroji ir trečioji kartu apie 70% teksto (santykiu 30 % ir 40 %). Likusi dalis, tai įvadas ir išvados. Išvados sudaro atskirą labai reikšmingą ataskaitos dalį, jos parodo esminius gautus rezultatus. Literatūros sąrašas – platus ir išsamus, rašomi tik panaudoti šaltiniai, tekste privalo būti nuorodos į literatūros šaltinius. Priedų skaičius nereglamentuojamas, tačiau į kiekvieną priedą pagrindiniame tekste turi būti bent po vieną nuorodą.

5. Antraštinis lapas – lapo viršuje nurodoma institucijos, kurioje parengtas darbas, pavadinimas bei jos padalinio (-ių) pavadinimas: Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedra Toliau lapo viduryje rašoma darbo tema, po ja nurodomas darbo tipas (bakalauro ar magistro darbas). Toliau dešiniajame krašte nurodomas darbo vadovo vardas, pavardė, pedagoginis vardas ir mokslinis laipsnis (doc.dr., prof.dr., lekt., asist.) bei darbą parengusio studento vardas ir pavardė. Klaipėda, data (stulpeliu, puslapio pabaigoje, centre).

6. Turinys Turinį sudarome, nurodydami nuo kurio puslapio kūrinyje prasideda • įvadas, • dėstomosios dalys, skyriai ar poskyriai (jei jie yra), • pabaiga - (arba tik išvados ar rekomendacijos), • santrauka; • šaltiniai, • priedai,

7. Įvadas Įvadinės darbo dalies paskirtis – atskleisti visa tai ką, kaip, kodėl mes tyrinėjome, kaip tai atskleidžiame darbe, siekdami tyrimo rezultatų. Kūrinio įvadinės dalies struktūrą sudaro šie komponentai:

8. Įvado struktūra • Tyrimo problema; • Tyrimo aktualumas; • Tyrimo objektas; • Tyrimo tikslas; • Tyrimo uždaviniai; • Tyrimo hipotezė; • Tyrimo bazė: metodika, metodai (informacijos rinkimo metodai);

9. Tyrimo problema Tai įžanginė plano ir tyrimo dalis, kurioje trumpai pristatoma tyrimo tema, apžvelgtas jos kontekstas. Čia kontekstas gali būti suprantamas įvairiai, o jo pristatymas labai priklauso nuo tyrimo specifikos. Jei tai socialinis kontekstas – stengiamasi nurodyti, kaip ir kodėl suformuluota tema yra svarbi visuomenėje. Kitaip tariant, tyrėjui reikia pateikti svarius argumentus tyrimo naudai. Tyrimo tema turi būti pakankamai siaura. Nerekomenduojama kelti globalių klausimų, į kuriuos savo tyrimu neatsakysite. Nerekomenduotinos temos ir tyrimo problemos formulavimas: ,,Kodėl mažinami saugomų teritorijų plotai ir kokia to žala visuomenei?“, ,,Rekreacinės infrastruktūros pritaikymas Lietuvos neįgaliųjų poreikiams” ir kt.

10. patarimai *Gerai suformuluotos tyrimo problemos pavyzdžių galima atrasti akademiniuose žurnaluose spausdinamuose straipsniuose. *Pristatinėdami tyrimo problemą naudokite nuasmenintas kalbines konstrukcijas. Tekste negali būti tokių išsireiškimų: ,,man įdomu“, ,,mes norime sužinoti“, ,,mums smalsu“, ,,mes siekiame“ ir pan. Geriau vartoti: ,,tyrimu siekiama”, ,,šiame tyrime domimasi“ir pan. *Pristatant tyrimo problemą rekomenduotina įtraukti statistinius duomenis, susijusius su analizuojama tema, nurodyti panašių tyrimų duomenis.

11. patarimai *Pristatant tyrimo problemą rekomenduotina įtraukti statistinius duomenis, susijusius su analizuojama tema, nurodyti panašių tyrimų duomenis. PVZ: Turizmas yra viena sparčiausiai besivystančių ūkio šakų ir pagal Pasaulinės turizmo organizacijos atliktą tyrimą (1999 m.) planuojama, kad tarptautinis turizmas per ateinančius 20 m. sparčiai augs, t. y. tarptautinių turistų skaičius turėtų išaugti nuo 625 mln./metus (1997 m.) iki 156 mlrd./metus (2020 m.), per šį laikotarpį turistų išlaidos turėtų padidėti nuo 445 mlrd. iki 2000 mlrd. USD.

12. Tyrimo tikslas Tyrimo tikslas turi vienu sakiniu įvardinti pagrindinį tyrimo siekį. Dažniausiai formuluojamas vienas, bendras tyrimo tikslas. Priklausimai nuo tyrimo specifikos, tikslas gali būti orientuotas į skirtingus dalykus. Kūrinio tikslas išplaukia iš temos pavadinimo ir problemos formuluotės bei pagrindimo.

13. Tyrimo tikslui keliami reikalavimai (Tamošiūnas, 2003) Tyrimo tikslas orientuoja į galutinį tyrimo rezultatą, t.y. reikia apmąstyti, į kokį klausimą tyrinėtojas atsakys atlikęs tyrimą, ką iliustruos jo surinkta medžiaga Tyrimo tikslas turi atitikti pasirinktos temos pavadinimą, t.y. formuluotėje rekomenduojama naudoti visas tyrimo temos pavadinime panaudotas sąvokas, tačiau tikslas turi būti labiau konkretizuotas nei tema Bendrąjį tikslą išreiškia ir tyrimo problema, t.y. jei tyrimo problema formuluojama kaip klausimas, tai tikslas – kaip siekis atsakyti į šį klausimą

14. ištirti, išnagrinėti, nustatyti, pagrįsti, išanalizuoti, apibūdinti , apibrėžti, atskleisti, numatyti, parengti, sukurti Tyrimo tikslo formulavimui tinkami veiksmažodžiai(Tamošiūnas, 2003)

15. Tyrimo tikslo formulavimui netinkami veiksmažodžiai(Tamošiūnas, 2003) • sužinoti, • išsiaiškinti, • rasti, • gauti, • įrodyti

16. Tyrimo tikslo formulavimas Formuluojant tikslą negalima naudoti visuose socialiniuose tyrimuose atliekamų darbų pavadinimų, nors jie ir atrodo pagrindiniai: PVZ: Atlikti literatūros pasirinkta tema analizę, surinkti duomenis ir juos išnagrinėti, pateikti išvadų ir rekomendacijų.

17. Tinkamai ir netinkamai suformuluotų tyrimo tikslų pavyzdžiai Tema: Korupcijos lygis Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje; Dviračių takų vystymo galimybės Klaipėdoje; Vandens pramogų parko kūrimo Melnragės –Girulių pajūrio ruože galimybės; Paplūdimio pramogos Smiltynėje;

18. Tinkamai ir netinkamai suformuluotų tyrimo tikslų pavyzdžiai Tikslas Nustatyti korupcijos lygį KNNP direkcijoje; Dviračių takų vystymas Klaipėdos mieste; Reikia ištirti ar galima ir kur kurti vandens pramogų parką Melnragės – Girulių ruože; Įvertinti siūlomas pramogas Smiltynės paplūdimiuose.

19. Kokybė Tyrimo tikslas atitinka pasirinktos temos pavadinimą; Tyrimo tikslas neatitinka pasirinktos temos pavadinimo Nenurodyta, ką ketinama atlikti tyrime, t.y. nepanaudotas veiksmažodis; Tyrimo tikslas neatitinka pasirinktos temos pavadinimo Tyrimo tikslas neatitinka pasirinktos temos pavadinimo Tema per plati. Reikia arba konkretinti temą, arba plėsti tikslą

20. Tyrimouždaviniai • Uždaviniai turi atitikti temą ir ją išsemti; • Atskleidžia tyrimo esmę (struktūrą, ryšius, raidos etapus), svarbiausias tyrimo sąlygas, tyrimo metodiką; • Uždaviniai turi apibendrintai nurodyti spręstinus klausimus – jie neturi būti per smulkūs ir nevienodo ,,svorio“; • Uždaviniai formuluoja konkrečius veiksmus, kurias reikės atlikti tyrimo metu, siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą; • Tyrimo uždavinys negali būti bendresnis už patį tikslą; • Uždavinys turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku kaip jis bus įgyvendintas šiame tyrime. • Formuluojami 4-6 labai konkretūs uždaviniai. • Uždaviniai turi būti pateikti eilės tvarka ir sunumeruoti. Taip nurodoma ir tyrimo eiga, kas po ko bus atlikta. • Uždavinių nereiktų formuluoti klausimo forma, bet įvardinti reiškinį kuri ketinama tyrinėti (pvz.: ne ,,kiek dažnai lankosi“, o ,,lankomumą”).

21. Tinka palyginti, ištirti, nustatyti, Netinka palyginimas, tyrimas, nustatymas , Tyrimo uždavinių formulavimui tinkami veiksmažodžiai(Tamošiūnas, 2003: 38)

22. Tyrimo uždaviniai Uždavinius galima skirstyti į praktinius ir analitinius. Praktiniai uždaviniai nurodo kokias tyrimo procedūras reikės atlikti siekiant pagrindinio tikslo ir kaip jos bus atliktos. Tyrimuose dažniausiai praktinių uždavinių rinkinys yra nusistovėjęs ir iš tyrėjo nereikalauja didelių intelektualinių pastangų. Praktinių tyrimo uždavinių pavyzdžiai: sukurti klausimyną, apklausti Šilutės apskrities kaimo žmones, sukurti duomenų bazę, atlikti statistinę analizę ir pan.

23. Tyrimo uždaviniai Analitiniai uždaviniai nurodo tai kokie pagrindiniai klausimai bus nagrinėjami tyrime, kaip vyks jų analizė ir kokio rezultato tikimasi. Tokio pobūdžio uždavinių aptarimui čia ir skiriamas visas dėmesys.

24. Tema Kyšininkavimas valdiškose įstaigose Klaipėdos mieste Klaipėdos miesto parkų perspektyva Klaipėdiečių požiūris į miesto svečius Jūros šventės metu Pilietinės akcijos galimybės Klaipėdoje, kovojant su aplinką teršiančiomis įmonėmis

25. Uždaviniai Nustatyti kyšininkavimo mastus, priežastis ir pasekmes mūsų visuomenei Nustatyti lankymosi parkuose dažnumą. Nustatyti dažniausiai besilankančių parkuose žmonių amžiaus grupes. Nustatyti parko lankytojų darbinės veiklos pobūdį Nustatyti miesto svečių, atvykusių į Jūros šventę, agresyvaus elgesio pasireiškimus. Nustatyti miesto svečių, atvykusių į Jūros šventę, daromą žalą Klaipėdos miesto aplinkai. Ištirti kaip Klaipėdos miesto gyventojai vertina tokį miesto svečių elgesį Jūros šventės metu. Ištirti klaipėdiečių požiūrį į Klaipėdą teršiančias įmones. Nustatyti klaipėdiečių požiūrį į pilietines akcijas apskritai ir konkrečiai

26. Kokybė *Uždaviniai platesni už temą Nėra aiškios uždavinių sekos, jie nesunumeruoti Uždavinys neišskleidžia bendrojo tikslo *Uždaviniai per smulkūs Uždavinių įvardijama tema nėra atspindima tyrimo temoje *Uždaviniai neatitinka temos Uždavinių įvardijama tema nėra atspindima temoje Uždaviniai per smulkūs, nevienodo ,,svorio“ *Uždaviniai atitinka tema ir išsamiai ją išskleidžia Klausiamoji forma kai kuriuose uždaviniuose (Nr.4) turėtų būti pakeista įvardijant tiriamąjį reiškinį

27. Praktiniai patarimai • Beveik visuose socialiniuose tyrimuose vienas iš tyrimo uždavinių gali būti skirtingų socialinių-demografinių grupių palyginimas ir jų skirtumų išryškinimas tam tikrais aspektais. Pvz., įvertinti vyrų ir moterų požiūrių skirtumus į gyvenimo kokybę; palyginti lankymosi sveikatos įstaigose dažnumą ir specifiką tarp skirtingų socialinių-demografinių grupių respondentų. • Konkretų uždavinį formuluokite atsižvelgdami į tai, ar atlikus tyrimą jūs galėsite jį iliustruoti savo surinkta ir išanalizuota empirine medžiaga – skaičiais, lentelėmis, paveikslais. Bandykite tyrimo uždavinius susieti su savo hipotezėmis. • Uždavinių formulavimą siekite su numanomos analizės schema bei ataskaitos struktūra. Pasistenkite įsivaizduoti, kokius skyrius jūs norėtumėte matyti arba pateikti savo ataskaitoje, ir, atsižvelgdami į tai, formuluokite uždavinį.

28. Tyrimo objektas Tyrimo objektas įvardija tai, ką konkrečiai tirsite. Tyrimo objektas apibrėžiamas per du matmenis: • analizės vienetus; • analizės vieneto bruožus. Paprastai tyrimo objektas būna labai platus ir įvairus, o tyrėjas nori gauti tik kai kuriuos, bet galutinius rezultatus.

29. Hipotezė Hipotezės yra vienas pagrindinių konceptualinių tyrimo elementų. Kiekybinis socialinis tyrimas neįsivaizduojamas be hipotezės. Hipotezė yra pagrindinė ,,mįslė“, kurią įminti gali atliktas tyrimas. Hipotezės iškėlimas demonstruoja tai, ar tyrėjas turi tyrimo viziją, ar ne. Galima teigti ir tai, kad hipotezės formulavimas priverčia tyrėją aiškiai suvokti tyrimo eigą bei numatyti galutinius rezultatus. Tai teiginys, rodantis, ką tyrėjas tikisi savo tyrimu atskleisti, kokių išvadų tikisi iš tyrimo. Kitaip sakant, tai yra išankstinis spėjimas apie žmonių santykius, sąveikos ypatumus, struktūras. Yra įvairių hipotezių rūšiavimų. Jos gali būti grupuojamos pagal turinį į aprašomąsias ir aiškinamąsias; pagal kryptingumą – į kryptingas, nekryptingas, nulines (Tamošiūnas, 2003:42).

30. Reikalavimai hipotezei • Hipotezėje neturi būti empiriškai (teoriškai) neinterpretuojamų sąvokų, kitaip ji nebus patikrinama. • Hipotezė apibūdina tai, ką tyrėjas savo darbe sieks pagrįsti, kokių išvadų tikisi iš savo tyrimo. • Hipotezės pagrindime neturi būti teiginių, kuriuos grindžia pati hipotezė. • Hipotezės formuluotė turi būti paprasta. • Hipotezė turi būti patikrinama esant duotam teorinių žinių lygiui, metodinėms bei praktinėms galimybėms. • Hipotezės formuluotėje neturi būti neaiškių terminų. • Hipotezė turi būti suformuluota taip, kad ją neabejotinai gali galėtų patvirtinti arba paneigti tyrimo rezultatai.

31. Hipotezės būdingiausios klaidos • Dažnai formuluodamas hipotezę tyrėjas nevalingai patenka į perskaitytos literatūros įtaką ir pakartoja jau žinomus teiginius. • Tyrėjas turi nepakankamą teorinį bei praktinį patyrimą, todėl hipotezėje išreiškia įvairių neatitikimų ir netikslumų, neaprėpia esminių veiksnių, nesiremia teorija bei faktais (nes dažniausia jie tyrėjui nėra žinomi). • Suformuluoja primityvią hipotezę, kuri visada pasitvirtina tyrėjo duomenimis.

32. Tyrimų bazė: metodika, metodai Tyrimo metodiką sudaro: tyrimo metodai, būdai ir instrumentai, kuriuos taikome, siekdami išspręsti atskleistą problemą, įgyvendinti uždavinius ir pasiekti tikslą. Kaip įprasta, taikome ne vieną, o kelis tyrimo metodus. Tyrimo metodai ir instrumentai gali būti empiriniai ir teoriniai. Taikydami empirinius metodus renkame duomenis. Teorinių metodų pagalba apdorojame, išanalizuojame ir apibendriname surinktus duomenis, darome išvadas. Empirinių metodų pavyzdžiai - dokumentų studijos, eksperimentas, stebėjimas, interviu, pokalbis, apklausa, testavimas, atvejo studijos, veiklos tyrimas, kt. Empirinių instrumentų (instrumentarijų) pavyzdžiai - aprašas, klausimynas, duomenų rinkimo taisyklės, testo sąlygos, protokolo formatas, kt. Teorinių metodų pavyzdžiai – kiekybiniai ir kokybiniai metodai: įvairių tipų (pvz., sociologinio, istorinio, statistinio, lyginamojo, vertinamojo kt. pobūdžio) kiekybinės ir kokybinės analizės (t.y. kitų autorių atskleistų duomenų analizės) bei interpretacijos. Teoriniai instrumentai – tai teoriniai principai, nurodantys duomenų sutvarkymo ir analizės taisykles.

33. Dėstomoji dalis(1-3 darbo dalys) Dėstomosios dalies paskirtis – atskleisti sistemišką duomenų analizės procesą ir tas prielaidas, kurios leidžia daryti apibendrinimus, išvadas, formuluoti rekomendacijas. Kūrinio dėstomojoje dalyje samprotavimai atskleidžiami dėstomąją medžiagą skaidant į atskiras dalis, skyrius ar poskyrius, turinčius savus pavadinimus. Dalių, skyrių ir poskyriu pavadinimus privalome sukurti patys. Rekomenduotina rašyti ne ilgesnius kaip 7 puslapių skyrius, juos skaidyti į vieno ar dviejų puslapių poskyrius, nes taip lengviau skaityti, sekti ir suprasti tai, kas parašyta. Dėstomąją dalį formuluojame pagal įvade nurodytus uždavinius, bet galime ir kitaip. Kiekvienos dalies pradžioje pateikiame trumpą įžangą, atskleisdami, apie ką, kaip ir kodėl rašysime, o pabaigoje, jei taip nurodėme įžangoje ir jei to mums reikia – pateikiame arba dalinius apibendrinimus (jei įrodinėjome), arba dalines išvadas, kuriomis remiantis rašto darbo pabaigoje darysime dar abstraktesnio lygio apibendrinimus arba išvadas.

34. Pabaiga • Darbo pabaigoje pateikiame išvadas, ir/ar rekomendacijas (jei taip numatėme). • Išvados turi atitikti įvadinėje dalyje suformuluotą problemą (t.y. duoti aiškų atsakymą į iškeltą pagrindinį klausimą). • Išvados turi aiškiai parodyti, kad įvadinėje darbo dalyje nurodyti uždaviniai yra įgyvendinti ir išsikeltas tikslas – pasiektas; • Jei įvade iškėlėme tikslą pateikti rekomendacijas, pabaigoje turime tai taip pat padaryti. • Atkreipkite dėmesį, jog žodis “pabaiga” kaip atskiros kūrinio dalies pavadinimas, kūrinyje nerašomas; rašomi šių pabaigos skyrių pavadinimai – “Išvados”, “Rekomendacijos”.

35. Santrauka Kūrinio santrauka – tai trumpas bendrasis kūrinio aprašas, bylojantis apie tai, kokia kūrinio paskirtis, kokia problema ir kodėl kūrinyje gvildenama, kokio tikslo ir kodėl siekiama, kokia kūrinio teorinė ir praktinė reikšmė, tyrimo (duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės) metodai (būdai, instrumentai, šaltiniai) buvo taikomi, kokie uždaviniai įgyvendinami, kokia yra darbo struktūra, kokios išvados gautos, kiek jos patikimos. • Kaip įprasta, santrauka rašoma kita - užsienio kalba nei parašytas kūrinys.

36. Šaltiniai Šaltiniai – tai mokslinė literatūra ar dokumentai, iš kurių panaudotos idėjos, faktai ar teorijos buvo interpretuojamos ar cituojamos rašytiniame darbe. Šaltinių sąrašą rengiame pagal specifinius reikalavimus, nurodydami autoriaus pavardę, vardo pirmąją raidę, leidinio pavadinimą, miestą ir leidyklą, išleidimo metus (pavyzdžių, kaip tai daryti, galime rasti moksliniuose straipsniuose). Keletas pavyzdžių: • [Internetinio puslapio pvz.] Combs B., Wells S., Levine A. Research Methods in Social and Natural Sciences (Retrieved 01, September, 2005, from http://www.mcli.dist.maricopa.edu/proj/res_meth/), 2003. • [Įstatymo pvz.] Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas // Valstybės žinios Nr.28, 2003. • [Straipsnio pvz.] Mikelėnas V. Teisė į privatų gyvenimą ir jos gynimas // Asmeninės neturtinės teisės ir jų gynimas. Vilnius: Justitia, 2001. (p.52-53; 94-112).

37. Priedai Priedais gali būti paaiškinimai, tyrime taikytos anketos, aprašai, lentelės, kt. foto nuotraukos, visa tai, ką siekdami neperkrauti darbo, dar nebuvome atskleidę, tačiau, kurie būtini norint sustiprinti darbo išvadų patikimumą, bei pateikiant akivaizdžius ir aiškius tiriamojo darbo eigos bei tyrimo rezultatų įrodymus. Priedų skaičius yra nereglamentuojamas, tačiau logiškai pagrįstas. Priedai numeruojami, įvardijami, bei nurodomas jo šaltinis.