Išvados ir pasiūlymai

1. TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO DARBO RIZIKOS KAPITALO FONDŲ SKATINIMO INVESTUOTI Į SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTUS GALIMYBIŲ ANALIZĖ Išvados ir pasiūlymai

2. Problematika • Inovatyvių ir ankstyvos vystymosi stadijos įmonių veiklos finansavimas, pasitelkus tradicinius skolinius instrumentus (paskolas, lizingą), dėl pakankamai didelės rizikos, yra gana problematiškas. • Bet kuri įmonė gali sparčiai vystytis bei augti tik tuo atveju, jei ji turi galimybę naudotis ir išorinio finansavimo šaltiniais. • Todėl dažnai ankstyvosios vystymosi stadijos įmonių veiklos finansavimui yra naudojamos rizikos kapitalo fondų investicijos, kurios įmonėms suteikia ne tik finansinį, bet ir intelektualinį kapitalą, pagerina įmonės nuosavo bei skolinto kapitalo santykį įmonės balanso struktūroje, leidžia įmonei papildomai pritraukti skolintą kapitalą iš tradicinių finansų įstaigų.

3. Apibrėžimai Privatus kapitalas (angl. Private Equity) – privačių investuotojų investicijos į akcinį kapitalą įmonių, nelistinguojamų vertybinių popierių biržoje. Privatus kapitalas apima Rizikos, Pakeitimo (Replacement capital) ir Išpirkimo kapitalą (angl. Buy Out capital). Rizikos kapitalas (angl. Venture Capital) – yra Privataus kapitalo rūšis, kai lėšos investuojamos į ankstyvojoje ir augimo stadijose esančias įmones. Rizikos kapitalo fondas (RKF) - tai investicinis fondas, įsteigtas profesionalių rizikos kapitalo investuotojų, kuris daugiausia investuoja į nelistinguojamas, o kartais ir į naujai kuriamas įmones pagal iš anksto patvirtintas šio fondo investavimo taisykles. Investavimo terminas yra limituotas. RKF veikla pasižymi didelės investicijų rizikos ir aukštos grąžos deriniu. Rizikos kapitalo fondų investuotojai –finansų institucijos (bankai, pensijų fondai, draudimo kompanijos), valstybė, turtingi juridiniai ir fiziniai asmenys, teikiantys finansines lėšas rizikos kapitalo fondui sudaryti. Šie investuotojai atlieka fondo priežiūrą, o fondo valdymo funkciją perleidžia rizikos kapitalo valdymo įmonei. Europoje ir JAV apie 80 proc. fondų sudaro 1-5 investuotojai. Rizikos kapitalo valdymo įmonė(RKĮ)- tai rizikos kapitalo fondą valdanti įmonė, kuri investuoja į privačių bendrovių vertybinius popierius ir aktyviai dalyvauja jų valdyme. Kai kurios rizikos kapitalo įmonės yra bankų dukterinės bendrovės.

4. RKF veiklos principinė schema Privatūs investuotojai (draudimo įm., bankai, fondai) Privatūs investuotojai (draudimo įm., bankai, fondai) Privatūs investuotojai (draudimo įm., bankai, fondai) Privatūs investuotojai (draudimo įm., bankai, fondai) Privatūs investuotojai (draudimo įm., bankai, fondai) Rizikos kapitalo fondas Privati RKĮ (RKF valdymo įmonė) Investuotojų taryba Investicijos į MVĮ kapitalą MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ

5. RKF veiklos principai • Paprastai RKF investuoja į MVĮ, įsigydami įmonės akcijų dalį, padeda įmonę užauginti iki brandžios būklės, o vėliau šią akcijų dalį parduoda, siekdami užsitikrinti aukštą investicijų grąža. • Pasaulinė RKF investavimo statistika byloja, kad: • 20 – 30 proc. investicijų būna sėkmingos; • 30 – 40 proc. - vidutiniškai sėkmingos; • likusios investicijos būna nesėkmingos (neuždirbama jokios investicijų grąžos) arba net prarandamos investuotas kapitalas. • Paprastai investuotojų įnašas į fondą sudaro 99 proc. lėšų, tuo tarpu RKĮ įnašas – tik 1 proc. RKĮ įnašas yra ne finansinis kapitalas, o intelektualinis, taip pat RKĮ atlieka fondo valdymo funkcijas: • suformuoja investavimo politiką, • ieško ir atrenka investavimo politiką atitinkančius projektus, • perteikia savo patirtį, žinias, verslo kontaktus MVĮ, į kurią investavo, • atlieka investicijų monitoringą, priima sprendimus dėl pasitraukimo. • Skirstant uždirbtą pelną RKĮ gauna apie 20 procentų visos RKF grąžos, t.y. neproporcingai jo finansiniam įnašui. Toks pelno skirstymas suteikia stiprią motyvaciją fondo valdytojui atlikti savo darbą kuo geriau.

6. RKF įtaka ekonomikai • Be RKF investicijų ankstyvoje gyvavimo stadijoje, 70 proc. įmonių nebūtų išlikusios; • Nuo 2000 iki 2004 m. Europos privataus ir rizikos kapitalo lėšas naudojusios įmonės sukūrė 1 milijoną naujų darbo vietų, iš kurių 630’000 sukūrė RKF finansuotos įmonės; • Didžiojoje Britanijoje kas dešimtas darbuotojas dirbo RKF finansuotoje įmonėje; • RKF finansuojamos įmonės sukuria daugiau naujų produktų, sukurtą produktą greičiau pristato rinkai, jų veikla yra pelningesnė; • RKF finansuotos įmonės inovatyvesnės (1998 m. JAV RKF finansuotos įmonės užregistravo 14 proc. visų patentų); • RKF investicijos skatina vystytis naujus sektorius; • 2005 m. 78 proc. visų investicijų skaičiaus Europoje RKF investavo į įmones kur darbuotojų <100; • 2003-2005 m. RKF investuotų įmonių IPO sudarė daugiau kaip 1/3 (t.y. 280) visų Europos VP biržose naujai listinguotų įmonių;

7. Europoje įsteigtų fondų, jų investicijų ir “išėjimo” apimčių dinamika, mlrd. eurų Šaltinis: EVCA 2006 m. kasmetinis leidinys.

8. 2005 metais įsteigtų privataus kapitalo fondų investuotojų struktūra, proc. Šaltinis: EVCA 2006 m. kasmetinis leidinys.

9. 2005 metais įsteigtų privataus kapitalo fondų planuojamų investicijų pasiskirstymas, proc. Šaltinis: EVCA 2006 m. kasmetinis leidinys.

10. Privataus kapitalo fondų investicijų 2005 metais dalis šalių BVP, proc. Šaltinis: EVCA 2006 m. kasmetinis leidinys.

11. RKF Lietuvoje • Nėra oficialaus registro! Tačiau galima išskirti >20 ir į nelistinguojamas MVĮ investuojančių įmonių (RKF, RKĮ, AB, UAB); • 1994-2005 m. laikotarpiu: • 172 investicijos; • 1’435,26 mln. Lt sumai; • vidutinė investicija > 8,3 mln. Lt.

12. RKF investicijos Lietuvoje 1994-2005 m. pagal ekonomines veiklas Šaltinis: www.std.lt bei RKĮ internetiniuose puslapiuose skelbiami duomenys.

13. RKĮ apklausos rezultatai • Vidutiniškai RKĮ dirba 5 darbuotojai, su projektais dirba 3, kurių vidutinis darbo stažas investicijų valdymo srityje – 8 metai; • Vienas RKĮ darbuotojas efektyviai gali valdyti 5 investicijas (tiek organizuodamas naujas, tiek prižiūrėdamas esančias); • “Prioritetiniai sektoriai”: greito vartojimo prekių, biotechnologijų, media/reklamos, elektros prietaisų ir elektronikos, paslaugų, statybinių medžiagų, IT, sveikatos priežiūros, žemės ūkis; • Dažniausiai investuojama į vidutines įmones, kiek rečiau į mažas ir dideles, rečiausiai į mikro įmones; • RKF Lietuvoje nenoriai finansuoja naujas įmones (dažniausiai RKF investavo į įmones veikiančias > 5 metus); • Labiausiai domina įmonių plėtros projektai, taip pat kapitalo pakeitimo investicijos (MBO, MBI); • Per metus vidutiniškai įvertina 20-40 projektų, atlieka ~10 investicijų; • Vidutinis investavimo terminas – 2-4 metai;

14. RKĮ apklausos rezultatai • Investicijos dydis - labai platus intervalas nuo 200 tūkst. Lt iki >5 mln. Lt; • Siektina kapitalo įmonėje dalis - < 1/3 iki 1/2. • Potencialių įmonių investavimui atrinkimo svarbiausi kriterijai: • Vidiniai: • Įmonės finansinė būklė; • Įmonės veiklos strategija; • Valdymo personalo kvalifikacija; • Techninio gamybinio personalo kvalifikacija (nurodoma kaip mažiau svarbus); • Išoriniai: • Konkurencijos lygis šakoje; • Įmonės pardavimų augimas

15. RKĮ apklausos rezultatai • Įmonių vertės kūrimo būdai: • Finansinių investicinių srautų valdymas; • Veiklos strategijos parinkimas/pakeitimas; • Rinkodaros plano parengimas; • Valdymo personalo pertvarkymas • Pasitraukimo būdai: • Pardavimas kitam RKF ar strateginiam investuotojui; • Akcijų pardavimas esamiems įmonės akcininkams arba vadovams; • Rečiausiai naudojamas būdas - IPO • RK sektoriaus plėtrą įtakojantys veiksniai: • Lietuvoje mažesnė RKĮ konkurencija (palyginus su Estija ir Latvija); • Dauguma privačių bendrovių dar “nenupirktos” užsienio investuotojų; • Šalies ekonomikos augimo tempai; • RKF/RKĮ veiklos reglamentavimas; • Mokestinės lengvatos RKF investuotojams; • Naujų, inovatyvių įmonių kūrimosi sparta; • RKĮ investavimo Lietuvoje galimybes įvertino “gerai” (4 balais iš 5 galimų);

16. RKĮ apklausos rezultatai • Galimas valstybės vaidmuo RKF investicijų į MVĮ skatinime: • Finansiniais ištekliais skatinti RKF veiklą (investuoti lėšas į kelis privačių RKĮ valdomus RKF; mokesčių lengvatos RKF investicijoms); • Neturėtų daryti finansinės įtakos, bet aiškiai teisiškai reglamentuoti RKF veiklą.

17. Ar egzistuoja RKF investicijų paklausa Lietuvoje? • Nėra supratimo tarp Lietuvos verslininkų (verslininkus vienijančių organizacijų) apie RKF paslaugas ir jų naudą įmonėms; • Paklausa tik beatsirandanti - RK rinka auga dėl RKĮ aktyvumo ir pasiūlos augimo; • Tradiciniai verslo finansavimo būdai “nustelbia” inovatyvių finansavimo priemonių taikymą; • “Senstantys” įmonių savininkai !?

18. Kodėl nesikreipėte į finansų įstaigą dėl finansavimo? Šaltinis: ŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „SVV finansavimo galimybių gerinimo priemonės“, 2004 m.

19. Dėl kokių finansavimo paslaugų kreipėsi/ketina kreiptis Šaltinis: ŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „SVV finansavimo galimybių gerinimo priemonės“, 2004 m.

20. Finansų įstaiga, į kurią dėl finansavimo kreipėsi/ketina kreiptis Šaltinis: ŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „SVV finansavimo galimybių gerinimo priemonės“, 2004 m.

21. Finansavimo apimtis, dėl kurioskreipėsi, ketina kreiptis Šaltinis: ŪM užsakymu atliktas taikomasis mokslinis tyrimas „SVV finansavimo galimybių gerinimo priemonės“, 2004 m.

22. Valstybės vaidmuo skatinant RKF investicijas į MVĮ • Valstybė neturi sudaryti konkurencijos privatiems investuotojams, o tik paskatinti juos investuoti aktyviau, ir į strategiškai svarbius sektorius! • Valstybės skirtos lėšos turi veikti kaip katalizatorius privačiam kapitalui pritraukti; • Sprendimų priėmimo (vadovaujantis “ekonomine” logika) “galia” turi atitekti privatiems rinkos žaidėjams;  • RKF/RKĮ veiklą reglamentuojančios teisinės bazės “harmonizavimas”; • RKF veiklos viešinimas (realiai gali atlikti ir patys “suinteresuoti” rinkos žaidėjai); • Finansinė intervencija siekiant pašalinti rinkos neatitikimus.

23. Valstybės įsteigtas "Fondų-fondas" 75 mln. Lt <50% RKF sumos <50% RKF sumos <50% RKF sumos Privatūs investuotojai (draudimo įm., bankai, fondai) Privatūs investuotojai (draudimo įm., bankai, fondai) Privatūs investuotojai (draudimo įm., bankai, fondai) RKF (1) RKF (2) RKF (3) Investuotojų taryba Privati RKF valdymo įmonė Investuotojų taryba Investuotojų taryba Privati RKF valdymo įmonė Privati RKF valdymo įmonė Investicijos į MVĮ kapitalą (1/5-2/3 kapitalo) Investicijos į MVĮ kapitalą (1/5-2/3 kapitalo) Investicijos į MVĮ kapitalą (1/5-2/3 kapitalo) MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ MVĮ Siūlomas RKF investicijų į MVĮ modelis:Valstybės įsteigtas “Fondų fondas”

24. Siūlomas RKF investicijų į MVĮ modelis:Valstybės įsteigtas “Fondų fondas” Pagrindiniai RKF’ų veiklos principai ir investavimo į MVĮ kriterijai: • RKF gyvavimo terminas - 8 metai su galimybe pratęsti 2 metus; • RKF lėšų į MVĮ vidutinis investavimo terminas - 4 metai; • RKF investicijos (įsigyjant MVĮ akcijas ar/ir suteikiant paskolą) į vieną MVĮ negali viršyti 5 mln. Lt, tačiau investicijų vidurkis turėtų neviršyti 3 mln. Lt; • RKF įmonėje valdoma akcinio kapitalo dalis – ne mažiau nei 1/5 ir ne daugiau kaip 2/3 MVĮ kapitalo. • RKF lėšos turėtų būti investuojamos į inovatyvias, ankstyvosios vystymosi ar augimo stadijos – ne ilgiau kaip 5 metus veikiančias MVĮ, galinčias investuotojams užtikrinti aukštą investicijų grąžą

25. Siūlomas RKF investicijų į MVĮ modelis:Valstybės įsteigtas “Fondų fondas” Reikalingi veiksmai pasiūlytam modeliui įgyvendinti: • KISI pakeitimai (VPK jau parengti, bet dar nepasiekę Vyriausybės ir Seimo); • Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai; • Juridinės bazės patobulinimas ir finansinių paskatų privačioms finansinėms institucijoms (bankams, kredito unijoms, investiciniams fondams, pensijų fondams, draudimo įmonėms, lizingo bendrovėms ir pan.) sukūrimas: • Pakeitimai ir papildymai Bankų įstatymo, Kredito unijų įstatymo, Draudimo įstatymo, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Vertybinių popierių rinkos įstatymo; • Patikslinti Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymus, kad mokesčių lengvatos ir apmokestinimo tvarka būtų taikomi ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atžvilgiu; • Valstybės pagalbos teikimo schemos (rizikos kapitalo investavimo, dalyvaujant valstybei) suderinimas su EK;

26. Siūlomas RKF investicijų į MVĮ modelis:Valstybės įsteigtas “Ko-investuojantis RKF” Valstybės įsteigtas “Ko-investuojantis fondas“ INVEGA lėšos / Atskirų savivaldybių lėšos / EIF lėšos Fondo valdytojas (pvz.: INVEGA ) <50% investicijos sumos <50% investicijos sumos Privatūs investuotojai, “Verslo angelai” Privatus RKF Inovatyvi MVĮ Inovatyvi MVĮ

27. Siūlomas RKF investicijų į MVĮ modelis:Valstybės įsteigtas “Ko-investuojantis RKF” Pagrindiniai ko-investuojančio RKF’o veiklos principai ir investavimo į MVĮ kriterijai: • Ko-investuojančio RKF gyvavimo terminas - neribojamas (pvz.: INVEGA skirtos lėšos); • Investavimo į MVĮ maksimalus terminas - 8 metai; • RKF/INVEGA investicijos (įsigyjant MVĮ akcijas ar/ir suteikiant paskolą) į vieną MVĮ negali viršyti 0,5 mln. Lt; • RKF įmonėje valdoma akcinio kapitalo dalis – < 1/2 MVĮ kapitalo; • RKF lėšos turėtų būti investuojamos į inovatyvias, besisteigiančias ar ne ilgiau kaip 2 metus veikiančias MVĮ, galinčias investuotojams užtikrinti aukštą investicijų grąžą .

28. Dėkojame už dėmesį ir Jūsų laiką!