Teresa Aidukienė, 20 13

1. Bendradarbiavimas – raktas į veiksmingą, kompleksiškai teikiamą švietimo pagalbą, socialinę paramą, sveikatos priežiūros paslaugas Teresa AidukienėLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijosBendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamentoIkimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriausvyriausioji specialistė 2014–01–21 Teresa Aidukienė, 2013

2. Kodėl švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, jų tėvams (globėjams) reikia teikti kompleksiškai? Teisinės bazės pokyčiai: Naujas teisės aktas dėl kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir jų tėvams (globėjams) Naujas teisės aktas dėl privalomojo IU ir PU skyrimo Vaikų nuo gimimo iki privalomojo mokymo pradžios kryptingo ugdymo(si) svarba Pakitęs SUP apibrėžimas Priemonės: TBK funkcijos ir etatų steigimas (ESF projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“) TBK patirtys – 2013 Planas

3. Kodėl švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, jų tėvams (globėjams) reikia teikti kompleksiškai? Kryptingas specialistų, koordinuojančių savo veiklą, darbas su konkrečia šeima duoda geresnių rezultatų nei tada, kai „kairė nežino, ką daro dešinė“ Aukštas skurdo ir socialinės atskirties lygis – Lietuva ES šalių tarpe pagal socialinės atskirties lygį užima 4 vietą po Bulgarijos, Rumunijos, Latvijos, EK ataskaita) 50 % mokiniųnustatyti sveikatos sutrikimai (SAM, 2012)

4. Kodėl švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, jų tėvams (globėjams) reikia teikti kompleksiškai? 30 % kaimo gyventojų patiria skurdo riziką Aukštas nedarbo lygis (bent 1 bedarbis šeimoje – 50 % išauga skurdo rizika) Vaikai visada patiria didesnę skurdo riziką, nei tėvai – skurdžios aplinkos įtaka vaiko pasiekimams, sėkmei gyvenime Būtina gerinti ugdymo, mokymo programų kokybę ir prasmingumą (EK ataskaita) 10 % dirbančiųjų patiria skurdo riziką Nepakankamas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir kokybė Lietuvos mokinių pasiekimai kaime ženkliai skiriasi nuo pasiekimų mieste

6. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRIEINAMUMAS LIETUVOJE IR ES

7. SUP turintys vaikai ikimokyklinio (IU) ir priešmokyklinio ugdymo (PU) programose 86,8 % vaikų ugdomi bendrosiose ikimokyklinio ugdymo grupėse 94,7 % vaikų ugdomi bendrosiose priešmokyklinio ugdymo grupėse 76,3 % visų SUP vaikų IU programose nustatyti nedideli SUP, PU programose – 86,1%

8. SUP turintys vaikai ikimokyklinio (IU) ir priešmokyklinio ugdymo (PU) programose Vaikai, turintys SUP, sudaro 13 % visų vaikų, ugdomų IU ir PUprogramose. Aktuali ankstyvojo SUP nustatymo problema 78 % ugdomų IU programose – tai 4–5 metų vaikai. Būtina didinti prieinamumą 0–3 metų amžiaus vaikams. Ankstyvosios intervencijos vaikystėje (AIV) svarba 72 % vaikų, ugdomų IU ir 85 % ugdomų PU programose – turintys kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Antroje vietoje priežasčių, sukeliančių SUP tarpe – lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai Didmiesčiuose trūksta logopedo paslaugų

9. Tarptautinio darbo biuro iniciatyva (International Labour Office, ILO, Geneva) 2012 m. Ženevoje vyko pasaulinis forumas ir parengta ataskaita „Global Dialogue Forum on Conditions of Personnel in Early Childhood Education“ 2013 m. lapkričio 5–18 d. ILOŽenevoje įvyko tarptautinis renginys – aptartas dokumento „Tarptautinio darbo biuro gairės dėl darbo su ankstyvojo amžiaus vaikais kokybės gerinimo“ („ILO policy Guidelines on the Promotion of Decent Work for Early Childhood Education Personnel“) projektas Svarbu: bent 2 valandos kryptingo, kokybiško ugdymo(si) IU/PU programoje

10. Kodėl švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, jų tėvams (globėjams) reikia teikti kompleksiškai? 30 % kaimo gyventojų patiria skurdo riziką Aukštas nedarbo lygis (bent 1 bedarbis šeimoje – 50 % išauga skurdo rizika) Vaikai visada patiria didesnę skurdo riziką, nei tėvai – skurdžios aplinkos įtaka vaiko pasiekimams, sėkmei gyvenime Būtina gerinti ugdymo, mokymo programų kokybę ir prasmingumą (EK ataskaita) 10 % dirbančiųjų patiria skurdo riziką Lietuvos mokinių pasiekimai kaime ženkliai skiriasi nuo pasiekimų mieste

11. Mokinių pasiekimams didelę įtaką daro: tėvų išsilavinimas (ypatingai motinos); tėvų profesija; vaikiškų knygų skaičius namuose; dalyvavimas ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo programoje; interneto ryšys namuose; asmeninis kambarys; tėvų skaitymas savo malonumui Tarptautinių PIRLS tyrimų išvados (2011)

12. vietovės, kurioje yra mokyklos vieta, urbanizacijos lygis gali turėti didelę įtaką mokiniųypatumams: ją lankantys mokiniai, gali būti iš geriau materialiai aprūpintų, turinčių ir vertinančių išsilavinimą namų ūkių ir atvirkščiai; mokyklos vieta nulemia, kiek mokiniai gali naudotissvarbiais papildomais ištekliais (pvz., bibliotekomis, informaciniais centrais ar muziejais). Tarptautinių PIRLS tyrimų išvados (2011)

13. VEIKSNIAI ĮTAKOJANTYS 14 –ČIŲ SKAITYMO IR MATEMATINIO RAŠTINGUMO PAGRINDUS 0.8 0.7 Effect size in standard deviation units Literacy 0.6 Numeracy 0.5 0.4 0.3 0.2 0.1 0.0 Family income Father’s Education Mother’s Education Socio-economic status High-quality pre-school Primary school Home learning environment

14. Kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (globėjams) tvarkos aprašas(Žin., 2011, Nr. 134-6387) Kompleksiškai teikiama pagalba – koordinuotas švietimo pagalbos, socialinės [paramos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir jų tėvams (globėjams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje Kompleksiškai teikiamos pagalbos tikslas – užtikrinti veiksmingą vaikų ugdymąsi pagal ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas ir padėti tėvams (globėjams) stiprinti tėvystės ir socialinius įgūdžius

15. Kompleksiškai teikiamos pagalbos teikimą savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams ir jų tėvams (globėjams) koordinuoja ir apie jos teikimą savivaldybėje vietos bendruomenę informuoja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius arba kitas asmuo, įgaliotas atlikti TBK funkcijas, vadovaudamasis Tvarka ir kt. teisės aktais, reglamentuojančiais švietimo pagalbą, socialinę paramą ir sveikatos priežiūrą (Tvarkos 6 p.)

16. Savivaldybės/seniūnijos socialinis darbuotojas, gavęs informaciją iš institucijų, įstaigų, organizacijų ar asmenų apie jam priskirtoje savivaldybės/seniūnijos teritorijoje gyvenančio vaiko galimai pažeistas teises, arba tuo atveju, jei vaikui arba vienam iš vaiko tėvų (globėjų) nustatytas neįgalumas, aplanko vaiko tėvus (globėjus) ir, įvertinęs esamą situaciją ir socialinių paslaugų šeimai poreikį, per 3 darbo dienas raštu informuoja TBK ir Vaiko teisių apsaugos skyrių (Tvarkos 10 p.)

17. Privalomojo ikimokyklinio ugdymo ar priešmokyklinio ugdymo teikimo tvarkos aprašas(Žin., 2012, Nr. 52-2594)

18. Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėlišskirtinių asmens gabumų,įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių (2011, LR ŠĮ, 2 str. 24 d. )

19. Pagarba mokinių įvairovei – skirtybės laikomos galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis. Su šia vertybe sietinos kompetencijos susijusios su: - Inkliuzinio ugdymo samprata; - Mokytojo požiūriu į mokinių įvairovę. Pagalba visiems mokiniams: mokytojai puoselėja aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų; Su šia vertybe sietinos kompetencijos susijusios su: - Skatinimu visų mokinių akademinio, praktinio, socialinio ir emocinio ugdymosi; - Veiksmingomis ugdymo strategijomis heterogeninėse klasėse. Darbas drauge su kitais – bendradarbiavimas ir darbas komandoje yra pagrindiniai visų mokytojų veiklos būdai. Su šia vertybe sietinos kompetencijos susijusios su: - Darbu su šeimomis; - Bendradarbiavimu su įvairiais švietimo profesionalais. Asmeninis profesinis tobulėjimas –mokyti reiškia mokytis – mokytojai prisiima atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą. „Inkliuzinio švietimo mokytojo profilis”(Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra, 2012 m.)

20. „Mokytojų rengimas inkliuziniasm švietimui Europoje“ : www.european-agency.org/publications/reports/te4i-challenges-and-opportunities „Inkliuzinio švietimo mokytojo profilis“ www.european-agency.org/publications/reports/te4i-profile-of-inclusive-teachers Nuorodos

21. TBK patirtys –2013 22 TBK veiklą 2013–2014 m. finansuoja ESF projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ Kitose savivaldybėse TBK funkcijos priskirtos specialistams Apklausa: 2013 m. spalio 9 d. išsiųstas klausimynas 22 TBK, 70% pateikė atsakymus

22. 1. Kurį darbą, nuveiktą nuo darbo TBK pareigose pradžios, laikau reikšmingiausiu ir kodėl ? 50 %Sudaryti realūs nelankančių IU ar PU grupių vaikų sąrašai Surasti neįgalūs nelankantys, kurie pradėjo lankyti vaikų darželį Nustatyti SUP Konkrečioms šeimoms suteikta pagalba 4 vaikams iš socialinės rizikos šeimų skirtas IU 25 %Suburta Tarpinstitucinio bendradarbiavimo komanda Parengti teisės aktai Atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės situaciją, sukurtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelis 25 %Mokyklos autobusu vežami ikimokyklinukai, šeimos informuotos apie galimybę gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas

23. 2. Kas labiausiai stiprina motyvaciją dirbti šį darbą – būti TBK? 50 %Žinojimas, kad TBK reikalingas, nes yra daug šeimų, kurioms trūksta informacijos, socialinių įgūdžių, nedrįstančių kreiptis, nors joms ir jose augantiems vaikams reikia įvairių specialistų pagalbos Džiaugsmas, kad gali padėti nelaimingiems vaikams, konkrečiai šeimai 30 % Rajono, skyriaus vadovų, kolegų supratimas ir palaikymas 20 %Pareigybės naujumas ir galimybė ją tobulinti, noras įgyti žinių ir kompetencijų, kurios galės praversti ne tik darbe

24. 3. Su kokiu didžiausiu sunkumu (problema), kaip TBK, susidūrėte? Kas padėjo šią problemą išspręsti? 25 % ikimokyklinukų pavėžėjimo klausimai 25 % informacijos sukaupimas, patikrinimas 25 % išaiškinimas visuomenei, kas tai yra kompleksiškai teikiama pagalba 8,3 % raštvedybos reikalavimų nežinojimas 8,3 % situacija, kai šeima atsisako priimti informaciją ir pagalbą 8, 3 % sunku prasibrauti pro žinybiškumo barjerą ir įtikinti ne švietimo srity dirbančius specialistus , kad reikia bendradarbiauti, komunikuoti ir pan.

25. 4. Įvertinkite tarpinstitucinį bendradarbiavimą savivaldybės teritorijoje 10-balėje sistemoje: 1 – žemiausias, 10 – aukščiausias įvertinimas). Trumpai pagrįskite. 33,3 % 7 balai (trūksta bendradarbiavimo patirties, įsivyravus „darbo atskirai“ kultūra 25 % 5 balai (visi dirba atskirai, nenori bendradarbiauti, ypač sveikatos priežiūros centrų specialistai) 8,3 % 6 balai (ne visos žinybos ir netgi savivaldybės administracijos skyriai nori bendradarbiauti) 8,3 % 8 balai (trūksta patirties skirtingų specialistų /žinybų pagalbą šeimai teikti kompleksiškai 8,3 % 9 balai (vertinu savo pastangas...) 16,8 % neįvertino balais, nes tik „kelio pradžia...“

26. 5. Kas labiausiai trukdo tarpinstituciniam bendradarbiavimui savivaldybės teritorijoje galėtų vykti puikiai (10 balų)? 33,3 % požiūris į ikimokyklinį ugdymą, kaip į „nelabai rimtą“ sritį 25 % tarpžinybinis uždarumas, biurokratizmas 16,7 % sudėtinga duomenų paieška, centralizuotos duomenų bazės nebuvimas 16,7 % lėšų trūkumas, neišspręstas ikimokyklinukų pavėžėjimo klausimas 8,3 % specialistų funkcijų dubliavimasis, neefektyvus jų paskirstymas (TBK turėtų rūpintis centralizuoto vaikų priėmimo į vaikų l-d klausimais...)

27. 6. Ar Jums reikalinga mano pagalba (patarimas)? Jei taip, tai kokiu klausimu, kokia forma (pvz., konsultavimo...) ir kada. 66,7 % padėkojo, teigė, kad labai padeda Metodinės medžiagos savivaldybėms paketas (www.ikimokyklinis.lt) parengtas 2011 m. ir žadėjo prireikus kreiptis 16,7 % pageidavo 1 kartą per pusmetį visų TBK pasitarimo 8,3 % konkrečių patarimų kaip bendrauti su vaikų tėvais 8,3 % paprašė padėti rasti būdą, kaip „prieiti arčiau prie neįgalų vaiką auginančios šeimos“, gaunančios socialines išmokas ir pasiūlyti kompleksiškai teikiamą pagalbą

28. Ką galvoju apie atliekamą darbą?

29. Ar savo atliekamą darbą laikome reikšmingu?Ar esame entuziastai?