Bendrieji EB teis ės principai. Pagrindinių teisių apsauga ES teisėje

1. Bendrieji EB teisės principai. Pagrindinių teisių apsauga ES teisėje Dr. Loreta Šaltinytė

2. Bendrieji teisės principai: paskaitos planas • Bendrieji EB teisės principai kaip EB teisės šaltinis. • Reglamentavimas EB ir ES sutartyse • Bendrieji teisės principai: • Proporcingumo principas • Teisėtų lūkesčių principas • Teisinio tikrumo principas • Proceso teisės principai • Nediskriminavimo principas • Pagrindinių teisių apsauga ES teisėje

3. Bendrųjų teisės principų vieta EB teisės sistemoje • EB S 230 str.: Teisingumo Teismas prižiūri [EB institucijų] teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, [...], teisėtumą. • Šiuo tikslu Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti [...] ieškinius dėl [...], šios Sutarties ar kokios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo [...]. • Bendrųjų teisės principų pagrindas: • EB S 220 str. • EB S 230 str. • EB S 288 str.

4. EB 288 str. (dėl EB nesutartinės atsakomybės) • Bendrijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė. • Deliktinės atsakomybės atveju Bendrija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai. • Atitinkamai, Bendrieji EB teisės principai – su sutarties taikymu susijusios normos. • Jei antrinės teisės aktas prieštarauja bendrajam EB teisės principui, ETT jį gali anuliuoti.

5. Teisinė reikšmė • Laikoma pirminės teisės dalimi • Jei antrinis teisės aktas ar jo norma prieštarauja bendrajam teisės principui, pagal 230 str. tai tinkamas pagrindas tokį teisės aktą anuliuoti

6. Proporcingumo principo esmė • Visi EB institucijų priimami teisės aktai negali viršyti to, kas tinkama ir būtina siekiant teisėto teisės akto tikslo; kai galima pasirinkti tarp keleto tikslui pasiekti tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiai asmenų teises ribojančią priemonę, o sukelti ribojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams. • Išvystytas ETT praktikoje. 1992 m. Įtrauktas į EB sutartį (dabar 5 str.)

7. Bendrieji teisės principai EB S 5 str.: subsidiarumo ir proporcingumo principai • Bendrija veikia neperžengdama šios Sutarties jai suteiktų įgaliojimų ir paisydama jai šia Sutartimi iškeltų tikslų. • Pagal subsidiarumo principą Bendrija imasi veiksmų srityse, kurios nepriklauso jos išimtinei kompetencijai, tik tada ir tokia apimtimi, kai siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau. • Bendrija nesiima jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties nustatytų tikslų.

8. Byla 181/84, Ex p Man • Faktinės aplinkybės: pareiškėjas 4 h pavėlavo kreiptis dėl eksporto licencijos. Pagal reglamentą, pavėlavus netenkama anksčiau sumokėto užstato. • Teismo sprendimas: viso užstato nusavinimas yra neproporcinga bausmė už smulkų pažeidimą. • Reglamentas buvo anuliuotas ta apimtimi, kuria buvo reikalaujama nusavinti užstatą.

9. Byla 63/83R. v. Kent Kirk • Pagrindinis principas: Bausmes numatančios nuostatos negali galioti atgal • Bylos Faktinės aplinkybės: • Danijos pilietis apkaltintas pažeidus JK teritorinius įstatymus, nes 1983 sausio 6 d. žvejojo 12 jmylių JK pakrantės juostoje. • Pagal JK stojimo sutartį iki 1982 12 31JK taikoma išimtis • EB priėmė reglamentą, kuriuo leido JK pratęsti išlygos galiojimą dar 10 metų, pradedant nuo 1983 01 01. • Teismo sprendimas: lex retro non agit (teisinio tikrumo principas) yra bendrasis EB teisės principas.

10. Teisėtų lūkesčių principo esmė • Jei to primygtinai nereikalauja visuomenės intereso užtikrinimas, EB teisės aktai negali pažeisti asmenų teisėtų lūkesčių, kurie susiklostė dėl ankstesnių EB institucijų veiksmų.

11. Byla 120/86, Mulder • EB reglamentasleido nutraukti pieno gamybą 5 metams ir už tai gauti kompensacijas. • Terminui pasibaigus, buvo priimtas naujas reglamentas, kuris nenumatė galimybės gauti kvotas tiems ūkininkams, kurie buvo nutraukę gamybą ankstesnio reglamento pagrindu.

12. Teismo sprendimas • Tais atvejais, kai gamintojas remdamasis EB teise nutraukia prekybą tam, kad gautų už tai kompensaciją, jis gali teisėtai tikėtis, kad vėliau jo veikla nebus apsunkinta dėl to, kad jis pasirėmė atitinkama EB teisės norma. • P.s. Lūkesčiai laikomi teisėtais tik tada, kai jie yra protingi, o ne spekuliatyvūs. Tokio pobūdžio ieškiniai retai būna sėkmingi.

13. Nediskriminavimo principo esmė • Panašiomis aplinkybėmis su asmenimis negalima elgtis skirtingai, ir skirtingomis aplinkybėmis vienodai, nebent toks elgesys pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis. • Įtvirtintas: • EB S 12 str.: Šios Sutarties taikymo srityje, nepažeidžiant joje esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. • EB S 141 str. • EB 34 (3) str. • T.p. laisvo asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo nuostatos

14. Byla 20/71, Sabbatini v. EP • P.Sabbatini ištekėjo už Belgijos piliečio, ir jai buvo nustota mokėti persikėlimo išmoką. • išmoka paprastai buvo mokama ‘šeimos galvai’, (t.y. Vyrui), išskyrus tuos atvejus, kai vyras sunkiai serga ar yra neįgalus. • ETT nusprendė: Persikėlusio asmens statusas turi būti nustatomas pagal vienodus kriterijus, nepriklausomai nuo asmens lyties. • Panaikino sprendimą nutraukti išmokos mokėjimą.

15. Byla 13/94, P. v. S. • Faktinės aplinkybės: asmuo priimtas į darbą kaip vyras. Vėliau pasidarė lyties keitimo operaciją. Į darbą jam neleista grįžti. • Klausimas: ar tai buvo vienodo elgesio direktyvos pažeidimas? (t.y. ar tai buvo diskriminacija dėl lyties?) • Teismo sprendimas: Vienodo elgesio direktyvos 76/207 5 str. 1 d. Draudžia atleisti iš darbo asmenį dėl to, kad šis pakeitė savo lytį. Atleidimas dėl šios priežasties turi būti vertinamas kaip diskriminacija dėl lyties.

16. Procesiniai principai: • Teisė būti išklausytam. Jei asmens teisės bus įtakotos sprendimu, asmuo turi būti išklausytas • Komisijai buvo pranešta apie susitarimą tikintis, kad susitarimas bus įvertintas kaip neribojantis konkurencijos. Komisija nusprendė kitaip, tačiau neišklausė pareiškėjo argumentų. • Teismo sprendimas: suinteresuoti asmenys turi teisę būti išklausyti. Sprendimas panaikintas ta dalimi, dėl kurios nebuvo išklausytas pareiškėjas. • Byla 17/74, Transocean Marine Paints Association v. Komisiją. Taip pat žr. С-315/99P, Ismeri Europa Srl v. Audito rūmus.

17. Teisė į efektyvią teisinę gynybą • Byla 222/84, Johnston v. RUC. • Faktinės aplinkybės: • pareiškėja dirbo policijos pajėgų rezerve. • nuspręsta neatnaujinti jos darbo sutarties ir neapmokyti jos naudoti ginklus. • Proceso metu pateikta pažyma, kad toks sprendimas priimtas nacionalinio saugumo interesais, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. • Tokia pažyma Airijoje vertinama kaip ‘neginčytinas tikslo įrodymas’. • Teismas nusprendė,kad šis sprendimas pažeidė EB direktyvą 76/207 dėl teisės į efektyvią teisinę gynybą.

18. EB S 10 str.: bendradarbiavimo gera valia principas • Kad užtikrintų šios Sutarties ir Bendrijos institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialių priemonių. Jos padeda atlikti Bendrijos uždavinius. • Jos nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti šios Sutarties tikslų.

19. Pagrindinių teisių apsauga ES teisėje

20. EB S nuostatos dėl pagrindinių teisių • 141 str.: • 1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. • [...] • 4. Siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas.

21. ES S nuostatos dėl žmogaus teisių • Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t.y. Principais, kurie valstybėms narėms yra bendri.(6 str.) • Vadovų Taryba, veikdama vieningai trečdalio valstybių narių arba Komisijos pasiūlymu ir su Europos Parlamento pritarimu gali konstatuoti, kad VN rimtai ir sistemingai pažeidinėja 6 (1) str. įtvirtintus principus po to, kai išklauso tos VN vyriausybės paaiškinimus. • Jei taip konstatuojama, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti sustabdyti tam tikras VN teises, kurias jai teikia ši Sutartis, įskaitant ir balsavimo teises Taryboje. Priimdama tokį sprendimą Taryba atsižvelgia į galimas tokio teisių sustabdymo pasekmes fizinių ir juridinių asmenų teisėms ir pareigoms. […] (po Amsterdamo S 7 str.)

22. Byla 29/69, Stauder v. City of Ulm • Faktai: Pagal Komisijos reglamentą, socialinių pašalpų gavėjai turėjo gauti nemokamo sviesto. • Įgyvendinus reglamentą Vokietijoje ant kupono buvo nurodomas gavėjo vardas, pavardė ir adresas. • Stauder kreipėsi į Vokietijos teismą, jo vertinimu tai pažeidė jo teisę į orumą. • Klausimas perduotas ETT.

23. Stauder ETT sprendimas • Pagrindinių teisių apsauga yra bendrųjų EB teisės principų, kuriuos užtikrina ETT, dalis. • Nustatydamas bendrųjų teisės principų turinį Teismas semiasi įkvėpimo iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų. • Bylos kontekste: Komisijos sprendimas nereikalavo, kad subsidijos gavėjas būtų nurodytas vardu, todėl įgyvendindama reglamentą Vokietija galėjo išvengti teisės į orumą pažeidimo.Taigi, reglamentas nepažeidė teisės į orumą.

24. Byla 11/70, Internationale Handelsgesellschaft • Pareiškėja gavo eksporto licenciją avižoms. • Pagal Tarybos reglamentą 120/67 tokią licenciją buvo galima gauti sumokėjus užstatą, ir užstatas būtų prarandamas, jei prekės nebuvo eksportuojamos per nustatytą terminą. • Licencija neteko galios 1967 m. gruodžio 31 d. • Ginčas dėl tokios užstato sistemos teisėtumo. • Pagrindas – Vokietijos Konstitucijoje įtvirtinti proporcingumo principas, teisė į verslą ir nuosavybę.

25. Teismo sprendimas: • Jei institucijų priimamų teisės aktų teisėtumas būtų vertinamas dėl jų atitikimo nacionalinėms teisės normoms ar sąvokoms, tai turėtų neigiamą poveikį EB teisės vientisumui ir efektyvumui. Tokių teisės aktų teisėtumą galima vertinti tik Bendrijos teisės šviesoje. Iš tiesų, Sutartimi sukurta savarankiška teisės sistema, ir vien dėl jos prigimties šios teisės sistemos nuostatų negali keisti nacionalinės teisės normos, kad ir kaip jos būtų suformuluotos. Jei tai būtų galima, tai teiktų pagrindo kvestionuoti pačią EB teisės sistemą. [...]

26. Byla 4/73, Nold • 13. Pagrindinės teisės yra sudėtinė bendrųjų teisės principų dalis, kurių laikymąsi užtikrina Teismas. • Užtikrindamas šias teises, Teismas semiasi įkvėpimo iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir negali palaikyti teisės aktų, kurie nesuderinami su pagrindinėmis teisėmis, kurias įtvirtina ir užtikrina valstybių narių konstitucijos. • Panašiai, nustatydamas, kokios teisės turi būti užtikrinamos EB teisės sistemoje, Teismas gali semtis įkvėpimo iš tarptautinių sutarčių dėl žmogaus teisių apsaugos, kurias sudarant dalyvavo valstybės narės ar kurias jos yra pasirašę.

27. ES pagrindinių teisių chartija • Paskelbta bendru institucijų sutarimu Nicos vadovų susitikime 2000 m. • Parengta konvento būdu. Rengimą iniciavo Taryba. Parengta ETT praktikos dėl pagrindinių teisių apsaugos pagrindu. • Teisinės galios iki šiol neturi. • Inkorporuota kaip sudėtinė dalis į ES konstituciją. • Reformų sutartyje – protokolas dėl ES pagrindinių teisių chartijos. Išimtys Jungtinei Karalystei ir Lenkijai

28. EŽTK vieta ES teisės sistemoje • EB nėra EŽTK dalyvė. Teisinių įsipareigojimų nekuria. • 1996 m. Teismo nuomonėje 2/94 pareikšta, kad EB neturi kompetencijos tapti EŽTK dalyve. 308 str. tam nepakankamas. • EŽTK yra įkvėpimo šaltinis Teismui nustatant bendruosius teisės principus, kurių apsaugą užtikrina Teismas. • Matthews v. JK. Rinkimų byla. Steigimo aktu (pirminės teisės aktas) susitarta, kad Gibraltare rinkimai į EP nebus organizuojami. Peticija EŽTT. Konstatuotas pažeidimas.