310 likes | 506 Views
SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO NUOVARGIO IR PASITENKINIMO SAVO PROFESINE VEIKLA RYŠYS. Dovilė Anusaitė Darbo vadovas Doc. Dr. R. Bubnys. Tyrimo objektas: P rofesinio nuovargio ir pasitenkinimo profesine veikla ryšys . Tyrimo tikslas:
E N D
SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO NUOVARGIO IR PASITENKINIMO SAVO PROFESINE VEIKLA RYŠYS Dovilė Anusaitė Darbo vadovas Doc. Dr. R. Bubnys
Tyrimo objektas: Profesinio nuovargio irpasitenkinimo profesine veikla ryšys. Tyrimo tikslas: Nustatyti ryšį tarp socialinių darbuotojųprofesinio nuovargio ir pasitenkinimo savo profesine veikla.
Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, siekiant atskleisti socialinių darbuotojų profesinio nuovargio raiškos ypatumus bei pasitenkinimo savo profesine veikla veiksnius. 2. Išnagrinėti profesinio nuovargio raiškos ypatumus ir priežastis. 3. Nustatyti socialinių darbuotojų pasitenkinimo savo profesine veikla veiksnius. 4. Identifikuoti socialinių drabuotojų patiriamo nuovargio ir pasitenkinimo savo profesine veikla tarpusavio sąsajas.
Tyrimo metodika ir organizavimas: Apklausa raštu naudojant pusiau uždaro tipo klausimyną. Apklausa buvo atliekama 2012 m. lapkričio, gruodžio – 2013 m. sausio mėnesiais Šiaulių apskrityje esančiose socialinėse įstaigose. Tyrimo duomenys statistiškai apdoroti naudojant SPSS 17.0 statistinių duomenų apdorojimo programą, taikant aprašomuosius (dažniai, procentai) ir daugiamačius (faktorinė analizė) statistinius metodus. Tarpusavio ryšiams, tarp socialinių darbuotojų profesinio nuovargio ir pasitenkinimo savo profesine veikla, ištirti taikyta duomenų koreliacinė analizė, taikant Pearson’o koreliacijos koeficientą (r).
Sociodemografiniai tiriamųjų duomenys • Tyrime dalyvavo 119 respondentų – socialinių darbuotojų.
Profesinis nuovargis • Profesinis nuovargis – jokiu būdu ne trumpalaikė būsena, bet dinamiškas, ilgai besiformuojantis, įvairias gyvenimo sritis apimantis ir gyvenimo kokybę lemiantis procesas (Maslach, 2003, cit. Pacevičius 2006; Raižienė, Bakštytė, 2010).
De Backer ir De Coorebyter (1998, cit. Leliūgienė ir kt.) išanalizavę tyrimus, padarė išvadą, kad socialiniai darbuotojai patiria profesinį nuovargį, kuris atsiranda dėl vidinių ir išorinių veiksnių: 1. vidiniai veiksniai: dienotvarkė, darbo pobūdis, karjeros galimybės, darbo tvarkaraščio pakeitimai, dalyvavimas institucijos valdyme ir kt. 2. išoriniai veiksniai: socialinės – ekonominės problemos, socialiniai pasikeitimai, demografiniai pakitimai ir kt.
Tyrimo rezultatai • Atlikus socialinių darbuotojų profesinio nuovargio klausimyno teiginių faktorinę analizę, pagal penkias klausimyno diagnostines sritis, išskirti 10 faktorių: profesinis formalumas santykyje su klientu; asmeninė empatija ir klientų problemų sprendimas; profesinis nuovargis ir emocinis išsekimas profesinėje veikloje; depersonalizacija ir profesinis abejingumas; darbo krūvis ir profesinis išsekimas; asmeninės pastangos ir laiko planavimo stoka; nuovargio profesinėje veikloje pasekmės; aktyvūs atsipalaidavimo būdai; negatyvūs atsipalaidavimo būdai; pasyvūs atsipalaidavimo būdai.
Dažnai patiriami pojūčiai, dėl nuovargio profesinėje veikloje:
Atsipalaidavimo būdai po didelio nuovargio profesinėje veikloje:
Pasitenkinimas savo profesine veikla • Pasitenkinimas darbu yra pozityvi, maloni emocinė būsena, sąlygojama požiūrio į turimą ar atliekamą darbą arba individo teigiamų nuostatų visuma darbo atžvilgiu (Seta, 2000, cit. Bakanauskienė ir kt.). • F. Herzberg (1968, cit. Bakanauskienė ir kt.) teigia, kad veiksniai, darantys įtaką pasitenkinimui darbu apima dvi grupes: išorinius, kurie yra susiję su darbo aplinka ir daro įtaką darbuotojų nepasitenkinimu darbu (vadovavimas, darbo sąlygos, atlyginimas, tarpusavio santykiai su bendradarbiais, vadovu); vidinius, kurie daro įtaką pasitenkinimui darbu (pripažinimas, asmeniniai pasiekimai, tobulėjimo galimybės, atsakomybės laipsnis).
Tyrimo rezultatai • Atlikus socialinių darbuotojų pasitenkinimo savo profesine veikla klausimyno teiginių faktorinę analizę, pagal keturias klausimyno diagnostines sritis, išskirti 11 faktorių: negatyvus požiūris į savo profesinę veiklą; pozityvus požiūris į savo profesinę veiklą; atsidavimas darbui ir savęs įprasminimas profesinėje veikloje; asmeninių ,,resursų” ir pasirinktos profesijos pobūdis; adekvatus profesijos pasirinkimas ir pasitenkinimas savo profesine veikla; pasiekimai ir asmeninis tobulėjimas profesinėje veikloje; vaidmenų suderinamumo problemos ir emocinis šaltumas; išoriniai pasitenkinimą profesine veikla lemiantys veiksniai; vidiniai pasitenkinimą profesine veikla lemiantys veiksniai; negatyvių emocijų raiška profesinėje veikloje; neigiamai asmenį veikiančių emocijų raiška profesinėje veikloje.
Adekvatus profesijos pasirinkimas ir pasitenkinimas savo profesine veikla:
Išoriniai pasitenkinimą profesine veikla lemiantys veiksniai:
Vidiniai (asmeniniai) pasitenkinimą profesine veikla lemiantys veiksniai:
Profesinio nuovargio ir pasitenkinimo savo profesine veikla ryšys Atlikus duomenų koreliacinę analizę išryškėjo ryšys: • Tie socialiniai darbuotojai, kurie dirba vien tam, kad išgyventų – jaučia abejingumą ir apatiją darbui (r=0,37; p≤0,01). • Socialiniai darbuotojai turintys galimybę laisvai planuoti savo darbą, panaudoja savo gebėjimus, savarankiškai priimdami sprendimus, teigiamai vertina savo profesinę veiklą (r= -0,31; p≤0,01). • Socialiniai darbuotojai teigiamai vertinantys savo profesiją – patenkinti atliekama veikla (r=0,39; p≤0,01).
Socialiniai darbuotojai, kuriuos kamuoja profesinis nuovargis ir vis dažniau pasireiškia emocinis išsekimas, mažiau pozityviai žiūri į savo profesinę veiklą (r= -0,23; p≤0,01). • Socialiniai darbuotojai jaučiantys didesnį nuovargį, emocinį išsekimą ir vis dažniau padarantys klaidų dėl pervargimo – mažiau įsitikinę, kad jų pasirinkta profesija yra viena iš geriausių (r= -0,32; p≤0,01). • Patiriamas nuovargis, emocinis išsekimas lemia sveikatos sutrikimus (r= 0,58; p≤0,01). • Jausdami neigiamas emocijas profesinėje veikloje darbuotojai vis dažniau laukia darbo pabaigos, jaučiasi priėję ,,liepto galą” (r= 0,43; p≤0,01).
Tie socialiniai darbuotojai, kurių džiaugsmas savo pasiekimais mažėja, susiduria su tokiomis nuovargio pasekmės kaip galvos svaigimas, nemiga, apetito praradimas ir kt. (r= -0,28; p≤0,01). • Tie socialiniai darbuotojai, kurie jaučia pyktį, irzlumą - dažnai mano, jog jų darbo krūvis yra didelis, tvarkaraštis perkrautas ir jie nesuspėja atlikti visų darbų (r= 0,36; p≤0,01). • Mažėjant pasitenkinimui vidiniais pasitenkinimą savo profesine veikla lemiančiais veiksniais, didėja profesinis išsekimas: socialiniai darbuotojai jaučiasi ,,išspausti lyg citrinos” (r= -0,24; p≤0,01).
Išvados 1. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galime teigti, kad socialiniai darbuotojai nejaučia profesinio nuovargio. Po darbo dienos specialistai jaučiasi pavargę, bet nejaučia abejingumo bei apatijos savo atliekamai veiklai. 2. Socialiniai darbuotojai nors ir mano, kad jų atliekamas darbas sunkus, bet jaučia malonumą dirbdami. Iš darbo specialistai grįžta pavargę, bet patenkinti atlikta veikla. 3. Galime tvirtinti, kad socialiniai darbuotojai nejaučia profesinio nuovargio, nes yra patenkinti savo atliekama veikla.
Rekomendacijos 1. Institucijų, kuriuose dirba socialiniai darbuotojai, vadovai turėtų mokyti darbuotojus kaip planuoti savo laiką ir paskirstyti savo darbo krūvį. 2. Socialiniai darbuotojai, norėdami atsipalaiduoti ir nebejusti nuovargio po darbo – turi skirti laiko savo mėgstamoms veikloms. 3. Norėdami, kad sveikata būtų gera ir nekamuotų, nors ir retai pasitaikantys, neigiami pojūčiai socialiniai darbuotojai turėtų paįvairinti atsipalaidavimo būdus. Rekomenduočiau daugiau laiko praleisti gryname ore. Taip pat daugiau sportuoti.